Apie Rusijos teisėsaugą, nepasitenkinimą savimi ir greitas permainas su B. Grebenščikovu, kurio įkurtas „Akvariumas“ neseniai parengė albumą „Geriausios XXI amžiaus dainos“, kalbasi Michailas Margolis, „Izvestijų“ apžvalgininkas.

Vladimiras Majakovskis kadaise rašė: „Aš noriu būti suprastas savoj šaly, // O jei nebūsiu – ką gi, // Per gimtąją šalį praeisiu, // Kaip praeina pro šalį lietūs.“ Аr esi suprastas „savoje šalyje“?

Atsiversk Šventąjį Raštą, ten pasakyta: „Eisite į pasaulį, ir pasaulis jūsų nepriims.“ Bandyti būti suprastam, vadinasi, iš pradžių iškreipti tai, ką nori pasakyti. Arba kalbi tai lengvai, arba parenki žodžių, kad tave „teisingai“ suprastų.

Kita vertus, tie, kurie nori tave suprasti, – visada supras. „Akvariumas“ labai populiarus. Visus 40 metų, kai mes egzistuojame, mus supranta ir mėgsta.

Ar Jūsų paskutinį albumą „Archangelsk“ publika gerai suprato ir įvertino?

Sprendžiant iš to, ką apie jį rašo, – taip. Jo esmė paliečia daugelį žmonių.

Rašo tik teigiamai?

Ar žinai tokią hate-mail sampratą? Kaip manai, ar man tokių neapykantos laiškų ateina?

Turi ateiti. Ar juos visus skaitai iki galo?

Tai priklauso nuo stiliaus. Kai žmogus išlieja visą purvą ant tavęs, ką čia ir pasakyti? Šaunuolis, labai gerai.

Aš ne apie įžeidimus. Bet jeigu yra kokių nors pastabų, kurios disonuoja su Tavo pozicija, ar susimąstai?

Neturiu aš jokios pozicijos. Esu paprastas žmogus, o ne Maskvos intelektualas. Aš darau tai, kas man patinka, ir nedarau to, kas nepatinka.

Tai ir yra pozicija, ir Tu jos nuosekliai laikaisi.

Ne. Poziciją sugalvojo žmonės, kurie nieko nemoka daryti.

Ar, Tavo nuomone, skiriasi konformistai nuo tų, kurie yra tarsi „vidinėje emigracijoje“?

Ši sąvoka man nieko nereiškia. Ji tinka tik Maskvos elitui.

Kodėl Tu nuolatos užsimeni apie maskviečių nuomonę?

Nes, pavyzdžiui, Barnaule taip nemąstoma. Kartą jau pasakojau: kai dar buvau jaunas, atvažiavau į Maskvą ir nustebau, kad žmones taip jaudino kažkokios politinės temos, apie kurias kitose šalies vietose niekas net negirdėjo. Aš visus metus studijavau tą reiškinį: nejaugi suaugę žmonės gali tam teikti kokią nors reikšmę? Paaiškėjo, kad taip. Ir taip yra iki šiol. Aš tai matau, jog taip yra visą sąmoningą mano gyvenimą.

Tarp tų, kurie eina į protesto mitingus Maskvoje, Piteryje, kituose miestuose, turbūt yra nemažai „Akvariumo“ gerbėjų. Bet juk pats tose akcijose nedalyvauji?

Tada, kai vyko ankstesni mitingai, koncertavau kitose vietose, tiksliau – Dvasinėje akademijoje. O apie visus tuos, kurie eina į mitingus, galvoju su meile. Dauguma mano draugų ten dalyvauja. Visiškai jiems pritariu. Kiek aš suprantu, ten juk reiškiamas nepasitenkinimas tuo, kaip pas mus vyksta politinis gyvenimas, kaip rengiami rinkimai. Ir aš, man atrodo, niekada neslėpiau savo pozicijos. Viskas buvo pasakyta mano dainose ir prieš 10, ir prieš 20 metų.

Kiek žymių kultūros veikėjų, tarp jų muzikantų, dabar eitų į kandidato į prezidentus Michailo Prochorovo „rinkimų štabą“? Ar Tu ir ten neitum, kodėl?

Aš nepažįstu M. Prochorovo. Niekada su juo nebuvau susitikęs ir neturiu įpročio vaikščioti į svečius pas nepažįstamus žmones.

Galėtum paklausti savo draugo Andrejaus Makarevičiaus (populiarios grupės „Mašyna Vremeni“ lyderis yra vienas iš M. Prochorovo patikėtinių Rusijos prezidento rinkimuose. - Red.), jis Tau apie jį papasakotų.

Nematau prasmės jo klausti. Aš nepažįstus visų Andrejaus draugų ir už juos neatsakau. Tu mane su kažkuo painioji. Turbūt su Ala Pugačiova. (Ji taip pat tapo viena iš M. Prochorovo patikėtinių. – Red.) Na, dėl kokios priežasties man reikėtų ką nors žinoti apie M. Prochorovą?

Na, pavyzdžiui, dėl to, kad jei jį išrinktų prezidentu, jis planuoja išlaisvinti Michailą Chodorkovskį ir galbūt paskirti jį ministru pirmininku. O Tu neseniai kartu su tuo pačiu Andrejumi Makarevičiumi parašėte laišką, ginantį kalinį Chodorkovskį.

Aš niekada nebuvau susitikęs su Michailu Chodorkovskiu, o į valdžią dėl jo kreipiausi todėl, kad man labai nepatinka gėdinga situacija, į kurią pateko Rusijos teisėsauga. M. Chodorkovskio teismas – gėdingas Rusijai, ir visi tai žino, visi apie tai kalba. Ir kažkuriuo momentu aš nusprendžiau, kad privalau pareikšti savo nuomonę tuo klausimu, nes taip elgtis negalima. Aš netikiu jokia valdžia, bet yra dalykų, dėl kurių noriu pasisakyti, ir daugelis žmonių panoro tai padaryti kartu su manimi. 

Ar šalyje yra kokių nors dalykų, reiškinių, situacijų, kurias Tu taip pat pavadintum gėdingomis?  

Be komentarų. Aš esu įpratęs atsakyti už savo žodžius, ir šiuo metu kritikuoti kokius nors dalykus būtų neatsakinga ir kvaila iš mano pusės. Pasakysiu kitaip: yra žmonių ir dalykų, kuriais aš didžiuojuosi. Ir aš laimingas, kad taip yra. Tai tie, kurie padeda vaikams, neturtingiesiems, tie, kurie gelbsti liaudį nuo gaisrų… Tai yra daro visa tai, ką turi daryti vyriausybė. O mūsų vyriausybė to nedaro ir neketina to daryti. Maža to, neapsimeskime vaikais, ji niekada ir nesirengė to daryti…

Tu dabar atsakinėjai darydamas pauzes, tarsi kruopščiai atrinkdamas žodžius…

Tiesiog pastebėjau, kad jau pusę valandos kalbame, bet apie muziką nepasakėme nė žodžio. Muzika visuomenės sąmonėje prarado bet kokią reikšmę – ji, matyt, nebevaidina svarbaus vaidmens. Dabar siautėja politika, iš visų šalių rėkavimai... Baigėsi šalies gyvenimo didelė fazė, dabar viskas bus šiek tiek kitaip.

Ir tada galbūt vėl bus kalbama apie muziką…

Ne. Paprasčiausiai daug kas pasikeis. Bet apie muziką kalbama nebus, apie ją kalbama kitokiu laiku.

Tu vis dėlto esi šiek tiek susierzinęs…

Tik susierzinęs dėl savęs. Man nepavyksta padaryti to, ką noriu. Man trūksta laiko, nesu labai organizuotas, galėčiau padaryti daugiau. O pykti dėl kitų neturiu laiko. Kai pats tapsiu geresnis, galbūt imsiu keikti kitus.

Ar „Akvariumas“ šiais metais priims pasiūlymų dalyvauti kokiose nors didelėse akcijose ar festivaliuose?

Iki liepos mūsų pasirodymų grafikas užpildytas, o po to mes atostogausime. Iš festivalių — pagal tradiciją grosime Samaroje „Roke virš Volgos“. Man patinka, kaip rengiamas šis festivalis, nekalbant jau apie tai, kad jis pats didžiausias Rusijoje.

Parengta pagal Rusijos spaudą