Pastaruoju metu Lietuvos visuomenė vis daugiau domisi genetiškai modifikuotų maisto produktų poveikiu sveikatai, ekonomikai bei socialiniams pokyčiams. Nors genų inžinerijos šalininkai deda dideles pastangas suformuoti teigiamą visuomenės nuomonę GMO atžvilgiu, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad žmonės vis dažniau kreipiasi norėdami sužinoti apie tai, kokiais genetiškai modifikuotais maisto produktais ar pašarais leista prekiauti Lietuvoje, kaip vykdoma kontrolė, įvežant šiuos produktus iš trečiųjų šalių, kur nustatoma genetinė modifikacija ir kt.

Genų inžinerija jau kuris laikas taikoma žemės ūkio bei maisto pramonėje. Per pastaruosius keliasdešimt metų genetiškai modifikuotos kultūros užkariavo didžiulę JAV žemės ūkio dalį. Kultūrų įvairovę masiškai pakeitė kelios genetiškai modifikuotų augalų rūšys: kukurūzų, sojų, rapsų monokultūros. Genetiškai modifikuoti organizmai plačiai paplitę maisto pramonėje, pradedant saldumynais, konditeriniais gaminiais, majonezais ir baigiant įvairiais gėrimais. Taip pat GMO masiškai naudojami gyvulių pašaro gamyboje. Jau ne paslaptis, kad įsigalėjusi GMO pramonininkų monopolija žlugdo smulkiuosius JAV ūkininkus, užkerta kelią savarankiškam ūkininkavimui, nepalieka jokios galimybės ekologiniam ūkiui.

Kad ir kaip Europos Sąjunga priešinosi prieštaringai vertinamų genetiškai modifikuotų organizmų plėtrai, vis dėlto, nors ir nedrąsiai, Europa jiems atsivėrė. Europos Sąjungos teisinėje bazėje keliami griežti reikalavimai genetiškai modifikuotiems organizmams. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose ar pavedimuose akcentuojama, kad svarbiausia prekybos sąlyga yra prekių sauga ir ženklinimas.

Lietuvoje genetiškai modifikuotų augalų pasėliai kol kas neauginami, tačiau leidžiama prekiauti ES teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais produktais. Maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, ženklinimo etiketėse turi būti parašyta, kad maisto produktas pagamintas iš genetiškai modifikuoto produkto, nurodant ir tikslų jo pavadinimą. Tačiau jei maisto produkte yra mažiau nei 0,9 proc. GMO, vartotojas neturi jokių galimybių apie tai sužinoti.

Lietuvai jau buvo pateiktas ne vienas prašymas gauti leidimą eksperimentiniam GMO išleidimui į aplinką. Minėtų prašymų teikėjas - visiems gerai žinoma liūdnai pagarsėjusi monopolinė korporacija Monsanto. Kol kas šie prašymai nebuvo patvirtinti. Viena iš Lietuvos raidos galimybių - žemės ūkio, ypač ekologinio plėtra ir modernizavimas. Ekologinis žemės ūkis Lietuvoje turėtų būti viena iš vystymosi prioritetinių šakų. Lietuvoje leidus auginti, kad ir su apribojimais, GMO, būtų sužlugdyti ekologiniai ar kiti jautrūs ne visiškai ištirtam GMO poveikiui (pvz., bičių) ūkiai.

Kova prieš GMO yra kova ne prieš mokslą, ne prieš pažangą, o prieš naujos rūšies kolonializmą, maisto ir žemės ūkio monopoliją. Kur pradedamos auginti genetiškai modifikuotos kultūros - nelieka vietos ne tik ekologiniams ūkiams, bet ir smulkiesiems ūkiams apskritai. Kuo ilgiau išlaikysime Lietuvą kaip teritoriją, laisvą nuo GMO, tuo daugiau turėsime galimybių sulaukti tos dienos, kai pasaulis pagaliau pripažins genų inžinerijos pavojų.