2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Švietimo eksperimentas: mokyklų tinklai Kaišiadoryse

2012-02-17
Rubrikose: Visuomenė » Švietimas ir ugdymas 

Kaišiadorys ėmėsi drąsios idėjos – vieninteliai šalyje savo rajono mokyklas sujungė į tris tinklus, kad mokymo įstaigos tarpusavyje ne konkuruotų, o dalytųsi savo problemomis ir kartu jas spręstų. Idėjos autoriai ir mokyklos baimę, kad tinklai gali tapti voratinkliais, suvokia, tačiau kas nieko nedaro, jau iš pat pradžių yra pralaimėjęs...

Apie unikalią Lietuvoje idėją pasakoja Kaišiadorių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Rimutė Arlauskienė.

Šis švietimo sistemos eksperimentas pavadintas teritoriniais mokyklų tinklais. Kas yra ir kaip veikia šie tinklai?


Mūsų rajone mokyklos pagal geografinį artumą yra suskirstytos į tris tinklus. Kiekviename iš jų išsilavinimas mokiniui yra suteikiamas nuo ikimokyklinio iki vidurinio. Tinkle yra visų tipų mokyklų: ikimokyklinių įstaigų (lopšelių-darželių, mokyklų-darželių), pagrindinių mokyklų ir gimnazijų. Tikslas – kad viename tinkle mokinys galėtų gauti visas mokymo paslaugas iki pat mokyklos baigimo ir net baigęs mokyklą galėtų kelti savo kvalifikaciją, lankyti įvairius kursus.

Kuo skiriasi štai taip į tinklus sujungtos mokyklos nuo kitų rajonų mokyklų?

Mokyklos, esančios tinkle, bendradarbiauja, rengia bendrus renginius, aptaria mokinių adaptacijos problemas, kylančias perėjus iš ikimokyklinės į pradinę, iš pradinės į pagrindinę, iš pagrindinės į vidurinę mokyklą. Stengiamės, kad tinklo mokyklų vertinimo sistema būtų vienoda, kad mokiniams, pakeitusiems mokyklą, adaptacija būtų kuo paprastesnė, kad jie nejaustų įtampos. Juk neretai pakeitę mokyklą mokiniai sako, kad mokytojai blogi, rašo blogus pažymius. To nebūtų, jei visos mokyklos vertintų vienodai. Suvienodinus vertinimą, mokiniams adaptacinis periodas yra daug lengvesnis.

Kiek laiko Kaišiadorių rajone veikia tokia analogų Lietuvoje neturinti tinklų sistema?

Nors tinklų programas ir tinklų tarybas patvirtinome tik pernai, pertvarką pradėjome įgyvendinti jau nuo 2006 m. Nuo tada mokyklos imtos jungti į tinklus. Jų turime tris. Tiesa, viena, Kruonio mokykla, veikia ne tinkle – sukurti dar vieno tinklo neišeina, nes toje teritorijoje nėra visų tipų mokymo įstaigų, trūksta ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

Kodėl mokyklas sujungėte į tris tinklus, o ne į vieną?

Atstumai tarp mokyklų yra dideli. Teritorija didelė, todėl galime jungti tik geografiškai arčiausiai esančias mokyklas. Didžiausias yra miesto mokyklų tinklas. Jis apima daugiausiai mokyklų.

Kiekvienas tinklas turi savo tarybą, kurią sudaro visų mokyklų atstovai. Jie išsako savo mokyklos problemas, o taryba galvoja, kaip jas išspręsti.

Kaip ir kam kilo tokia idėja?

Mes, Kaišiadorių savivaldybė, ją sumanėme patys. Mintis kilo, kai mūsų rajonui samdyta bendrovė parengė strateginį švietimo pertvarkos planą, kurį pamatę supratome, kad tai bus dokumentas, vertas tik padėti į stalčių. O reikėjo tokio, kurį galėtume laikyti ant stalo ir įgyvendinti. Taip ėmėme rajono švietimo strategiją kurti patys. O dirbant kilo idėja mokyklas jungti į tinklus.

Vienas svarbiausių tinklų principų – vengti konkurencijos. Esant dabartinei mokyklų finansavimo tvarkai, kai mokinio krepšelis eina paskui vaiką, kartais mokinys tampa vaikščiojančiu litu ir mokyklos dėl jo veliasi į konkurencinę kovą. Mūsų rajone tinkluose esančios mokyklos viena kitai padeda, bendradarbiauja, o toks bendravimas panaikina įtampą, kuri gali kilti vaikui iš vienos mokyklos perėjus į kitą.

Bet patys trys tinklai nuo tarpusavio konkurencijos neapsaugoti?

Jie konkuruoja, bet konkurenciją stengiamės suprasti kaip pagalbą vieni kitiems, kaip galimybę tobulėti, akstiną gerinti pamokų kokybę.

Kokie yra didžiausi tokios mokyklų sistemos pliusai?

Manau, didžiausias yra tas, kad mokyklos kartu sprendžia problemas: mokinių lankomumas, mokinių vertinimas, pamokų kokybė. Kartu spręsdamos problemas, mokyklos greičiau randa išeitį. Be to, tai gerai ir mokiniams – visose mokyklose mokymas tampa panašus, nėra nelygybės.

Taip pat svarbu, kad ši tinklų sistema ugdo bendradarbiavimo ir bendravimo kultūrą.

Puikiai suvokiame, kad mokyklų tinklų sistemą sugalvojome ir kol kas Lietuvoje įgyvendiname vieninteliai, todėl yra ir baimės, kad tinklas netaptų voratinkliu. Bet tie, kurie nieko nedaro ir nebando, jau nuo pat pirmos akimirkos yra pralaimėtojai.

Lyderių laikas

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

hiperbole 2012-02-17 13:29
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Sutemos tirščiausios prieš aušrą. Apie priklausomybės ligą ir sveikimo kelią

Ši knyga kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Tai ne instrukcija, moralas, bet liudijimas, kad visada yra kelias atgal į gyvenimą, net jei gyvenimas yra virtęs, kaip atrodo, beviltiškais griuvėsiais.

 

Gaoussou Diawara

Kiek trunka mėnuo Afrikoje, kodėl Europa laiko galvą šaldytuve, kuo lietuviai panašūs į maliečius ir ar karus Afrikoje pakeis vienybė? Visu glėbiu įžvalgų su mumis dalinosi žymus Malio poetas Gaoussou Diawara.

Arūnas Peškaitis OFM

Jutau baimę, tačiau ne tiek dėl fizinio saugumo, kiek dėl to, kad nežinojau, nei kaip reaguoti, nei ką sakyti. Turbūt taip atsiskleidė ir mano puikybė, nes įsivaizdavau, jog turiu nuteistiesiems sukelti kažkokį efektą.

Tomas Viluckas

Už padėtį žiniasklaidoje yra atsakingi: jos turinio kūrėjai (patys žurnalistai), jai palankios aplinkos sudarytojai (valstybės institucijos) ir jos vartotojai (visuomenė).