2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Afrikos blizgesys ir skurdas

2012-02-18
Rubrikose: Gamta ir mokslas » Kelionės  Visuomenė » Komentarai ir pokalbiai 

Keliautojai, važiuojantys į Afrikos žemyną, sulaukia daug klausimų ir gauna nemažai patarimų. Tiesa, retas kuris klausia, ar Afrikoje brangu. Nukeliauti iki vienos ar kitos didžiulio kontinento valstybės, žinoma, kainuoja, bet gyventi ten turėtų būti pigu. Juk Afrika – neturtingiausias žemynas, kuriame milijonai žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, teuždirbdami 1 JAV dolerį per dieną, o tie laimingieji, kurie uždirba daugiau, dažnai tenkinasi vos 2 JAV doleriais per dieną.

Brangu ten tikrai neturėtų būti, bet – yra. Afrika kontrastų žemynas, kuriame galima rasti ne tik skurdo, bet ir prabangos, ne tik nepritekliaus, bet ir didžiulių turtų.

Būtent Afrikoje, mūsų sąmonėje vis dar neturtingame žemyne, yra patys brangiausi pasaulio miestai, kuriuose gerai gyventi sau gali leisti vos vienas kitas vietinis turtuolis arba naftos ir deimantų versle besisukantis prekeivis. Angolos sostinė Luanda, Čado sostinė N'Djamena ar Gabono Librevilis nėra turistų pamėgtos šventovės, bet ten gyventi, keliauti, švęsti ar tiesiog gerti kavą yra brangiau nei Niujorke, Tokijuje ar Kopenhagoje. Afrikos miestai – tikrai brangūs, bet ne prabangūs Juodojo žemyno taškai, kuriuose turistas su kuprine arba naujausių ekonominių naujienų nežinantis keliautojas gali pasijusti nejaukiai.

2011 metais brangiausiu ne tik Afrikos, bet ir pasaulio miestu buvo išrinkta Luanda, o nuo jos vos per vieną poziciją atsiliko N'Djamena. Tai „Mercer“ kompanijos gyvenimo kaštų tyrimo duomenys, ši kompanija kasmet sudarinėja brangiausių pasaulio miestų sąrašą, atskaitos tašku laikydama Niujorką.

Tyrimo metu skaičiuojama viskas, ko tik gali prireikti į užsienį nusprendusiam kraustytis žmogui: būsto nuoma, maistas, kavos puodelis jaukioje kavinėje ar viešojo transporto paslaugos. Visa tai suskaičiavus pernai brangiausiu miestu tapo Angolos sostinė, o į brangiausių pasaulio miestų penkiasdešimtuką pakliuvo Kongo sostinė Brazavilis, Nigerijos megapolis Lagosas, Sudano sostinė Chartumas ir Senegalo Dakaras.

Šie brangūs miestai – kitokie nei mes pratę matyti. Juose nerasite blizgančių vitrinų, kaip Eliziejaus laukuose ar šimtmečius stūksančių karalių rūmų, kurie tarsi medus traukia turistus ir taip kelia kainas kavinėse, viešbučiuose ar parduotuvėse. Tai nėra pasaulio kultūros, pramogų ar jaunavedžių sostinės, o ir klimatas brangiausiuose pasaulio miestuose – nesvetingas. Dažnai brangiausi Afrikos miestai yra dulkėti, pavojingi, pergrūsti žmonių ir ne itin svetingi svetimšaliui.

Kainas šiuose miestuose kelia ne turistai, o nafta arba deimantai, o kai kur – neseniai praūžęs karas, nesaugumas ir korumpuota valdžia. Angolos sostinė Luanda – naujoji naftininkų meka, kurioje naftos pinigai lengvai "ateina" ir taip pat lengvai "išeina", o į sostinę plūsta ne tik vietiniai naftos prekybininkai, bet ir naftos bendrovių darbuotojai is viso pasaulio.

Maža grupelė žmonių pelnosi iš naftos prekybos ir turi pilnus lagaminus pinigų, todėl tai kelia kainas. Luanda, pasak specialistų, itin brangus ir 90 procentų Angolos gyventojų „neįkandamas“ miestas, kuriame brangiausiai kainuoja būstas ir saugumas, o tai – labai dažnai susiję.

Turtuoliai arba atvykėliai iš Vakarų Europos ar JAV nori gyventi patogiai ir saugiai, o tai reiškia – brangiai. Gero, saugaus būsto nuoma Luandoje kainuoja apie 7000 tūkstančius JAV dolerių (apie 18 tūkst. litų), o vilos ar namo saugiame užmiesčio kvartale nuoma atsieis ir 20 tūkstančių JAV dolerių (apie 50 tūkst. litų).

Bene kiekvienas mieste dirbantis užsienietis arba turtingas vietinis verslininkas šalia namų turi turėti sargą arba gyventi uždarame saugomame kvartale. Dažnas naftos versle besisukantis žmogus dar turi ir vairuotoją, namų tvarkytoją. Žinoma, tai nėra būtinybė, bet maistas – jau būtinos išlaidos, kurios sudaro nemažą išlaidų krepšelio dalį.

Sumuštinis ir šalto limonado stiklinė Luandoje kainuoja apie 20 JAV dolerių (apie 52 litus). Žinoma, šios kainos ir taisyklės galioja atvykėliams ir vietiniams turtuoliams, paprasti angoliečiai ir toliau apsiperka turguose, valgo paprastą maistą ir sunkiai dirba laukuose. Naftos kvapas ir naftos pinigai jiems tolimi tarsi kitas pasaulis. Angolos sostinės blizgesys ir skurdas – nėra išimtis, o greičiau taisyklė.

Gabono sostinė Librevilis – prabangių automobilių ir gigantiškų vyriausybinių pastatų sostinė, kurioje gyventi – itin brangu. Mieste gyvena apie pusė milijono žmonių, daugelis jų dirba naftos, laivybos versle, o laisvalaikį leidžia Librevilio kazino, restoranuose ir naktiniuose klubuose.

Tiesa, Librevilis ramesnis ir saugesnis, nei Luanda, bet pigesniu jį pavadinti sunku. Kainas, kaip ir Luandoje ar kaimyniniame Kongo Brazavilyje kelia nafta bei kiti gamtos turtai, kurių prekyba čia itin aktyvi, o prekijų iš viso pasaulio bendruomenė – gausi. Prekybos centruose ar restoranuose, kurių Librevilyje ir Brazavilyje yra, nors ne tiek ir daug, visos prekės atgabentos iš Europos, todėl itin brangios. Viešbučiai – ne patys geriausi, bet kainos juose daug aukštesnės, nei panašaus lygio viešbučiuose Europoje, Australijoje ar JAV. 

Nigerijos megapolyje Lagose gyvena 15 milijonų žmonių, daugelis jų – neturtingi, visgi, Lagosas brangus miestas, kuriame padoraus būsto nuoma ne tik kerta per kišenę, bet ir kainuoja nemažai nervų. Namų ir butų Lagose stinga, todėl nuomotojai už saugų būstą gerame rajone reikalauja pasakiškų sumų ir nuomą susimokėti reikalauja už kelis ateinančius metus.

Naftos ir finansų centre besisukantys turtingi vietiniai gyventojai arba atvykėliai iš Vakarų Europos ir JAV mėgsta būriuotis ten, kur yra daugiau tokių pačių, kaip jie – Lagoso atveju tai Viktorijos sala, į kurią įvažiuoti reikia leidimo, o joje gyvenančiųjų saugumą ir ramybę saugo ginkluoti sargybiniai.

Lagose, kaip ir visoje Nigerijoje, gana nesaugu, o atvykėliai iš užsienio dažnai grobiami tikintis išpirkos, todėl vienos didžiausių išlaidų Lagose skiriamos saugumui. Maistas, automobilis ir atskiras elektros generatorius kiekvienam butui – taip pat būtinos prekės.

Brangu Nigerijoje ne tik nuomotis būstą ar automobilį, bet ir tvarkyti kasdienius reikalus, verslą. Visur ir visiems reikia mokėti kyšius, o be smulkių monetų kišenėje geriau nė nesirodyti gatvėje. Tiesa, ambasadose, oro uostuose ar policijoje gali prireikti ir daugiau pinigų. 

Čado sostinėje N'Djamenoje gyventi brangu todėl,  kad būstų tinkamų nuomai beveik nėra, o tie, kurie yra – aukso kasyklos nuomotojams. Šalyje nesaugu, o ir neramu, todėl sargas greta namų, kaip ir vairuotojas – būtina gyvenimo sąlyga. Panaši situacija yra ir Kenijos sostinėje Nairobyje, kuriame gyventi geriausiai saugomoje teritorijoje už kurią privalu pakloti apvalią sumą.

Tiesa, jei Nairobyje ar N'Djamenoje neketinate gyventi, o tik pasisvečiuoti - pigiau išsisukti taip pat nepavyks. Daugelis prekių ir paslaugų turi dvigubą kainą: vietiniams ir atvykėliams, dažnai kaina skiriasi ir dėl skirtingos odos spalvos. 

Afrika stebina ir traukia, kartais baugina, bet lieka vieta į kurią keliauja ir gyventi keliasi vis daugiau žmonių iš šiaurės. Kylanti žemyno ekonomika, gerėjanti saugumo situacija ir didėjantis specialistų poreikis tarsi magnetas traukia klajoklius iš viso pasaulio. Brangiausi pasaulio miestai stebina, bet neatbaido. 

 Jūratė Važgauskaitė

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Nemuno kilpos

Šiandien sukanka 20 metų nuo to laiko, kai buvo pradėtos taikyti dvi pagrindinės ES gamtos išsaugojimo ir jos išteklių tvaraus naudojimo priemonės.

jerubė

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato darbuotojų pasakojimas apie gegužės gamtą.

meldinė nendrinukė

Nors vandens lygis viksvinėse pamario pievose ir pelkėse dar gana aukštas, oras permainingas, tad lizdus sukti ankstoka.

BEF ekspertas Kęstutis Navickas

Dažnai planuojame savo keliones bandydami pamaitinti protą: nueiname prie stendų, paskaitome, kokie paukščiai, kirminai ar vabzdžiai gyvena, peržiūrime jų lotyniškus pavadinimus, tačiau ar tai priartina žmogų prie aplinkosaugos, ar paskatina jo norą išsaugoti gyvąją gamtą ir kraštovaizdį?  

kelias

Pamėginkime pamąstyti, kodėl nuomonių, akinančių leisti užsienio pirkėjams ir investuotojams įsigyti žemę Lietuvoje, pagausėjo būtent dabar.