Trečiadienį dabartinis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy oficialiai paskelbė, kad sieks būti perrenkamas. Apklausose šis centro dešinei atstovaujantis veikėjas atsilieka nuo socialistų kandidato Francois Hollande`o.

Žinomi ir kiti kandidatai – kraštutinių dešiniųjų Marine Le Pen bei centristas Francois Bayrou. Todėl rinkimai žada būti itin įdomūs, įtempti ir kol kas visiškai neprognozuojami.      

Aišku nebent tai, jog per pirmąjį rinkimų ratą balandžio 22 d. nė vienas kandidatas nesurinks 50 procentų visų balsų. Tad gegužės 6-ąją įvyks antrasis ratas, kuriame susirungs du daugiausia balsų gavusieji. Tik dar negalima pasakyti, kas tai bus.  

Panašiai jau yra buvę lygiai prieš dešimt metų. Tik tada perrinkimo siekė prezidentas Jacques`as Chiracas, tos pačios centro dešinės pakraipos politikas kaip ir Nicolas Sarkozy. Jo pagrindiniai oponentai tąsyk buvo socialistas Lionelis Jospinas bei tuometinis Nacionalinio fronto vadovas Jean-Marie Le Penas, dabartinės kraštutinių dešiniųjų kandidatės Marine Le Pen tėvas.

Tada ir įvyko netikėtas dalykas. Per tuos rinkimus 2002-ųjų balandį J. Chiracas gavo vos 20 procentų balsų, tačiau antruoju išėjo ne, kaip tikėtasi, socialistas L. Jospinas, bet kraštutinis nacionalistas J.-M. Le Penas. Tad antrajame ture gegužę susitiko J. Chiracas su J.-M. Le Penu, ir J. Chiracas triuškinamai laimėjo, surinkęs net 82 procentus balsų.

Taip įvyko dėl to, kad beveik visos kitos politinės jėgos, išskyrus mažytę trockistų partijėlę, taip nekentė J.-M. Le Peno, kad palaikė J. Chiracą. Agitaciniuose lapeliuose ir plakatuose mirgėjo užrašai: „ Balsuokite už sukčių, ne už fašistą! “ arba „ Balsuokite užsispaudę nosį skalbinių segtuku “. Todėl už J. Chiracą ir balsavo daugybė tų, kurie šiaip jo nemėgo, nes žūtbūt norėjo užkirsti kelią „dar juodesniam velniui“.

Žodžiu, laimėjęs tik dėl to, kad jo oponentas buvo kraštutinis nacionalistas, J. Chiracas per antrąją kadenciją prarado dar daugiau populiarumo – ir atsidūrė ten, kur maždaug dabar yra N. Sarkozy. Pasak analitikų, pastarasis dabar yra pats nepopuliariausias prezidentas pokario Prancūzijos istorijoje, bet 2006 m. žurnalas „Economist“ buvo rašęs, jog būtent „J. Chiracas yra pats nepopuliariausias prezidentas pokario Prancūzijos istorijoje“.

Taigi ar pavyks N. Sarkozy būti perrinktam? Nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Liberation“ rašė, jog jo „oficialusis startas rinkimų kovoje turėjo visų pirma vieną tikslą – bandyti atsikratyti tos reputacijos, kurią užsidirbo dėl savo mokesčių politikos turtingiausiųjų naudai“.

„Užtat N. Sarkozy ir kreipėsi į tautą, kurią, – teigė jis, – norįs „vėlei atrasti“ ir kuriai norįs „pasakyti visą teisybę“. Balandžio 22-ąją N. Sarkozy sužinos, ar patys prancūzai taip jau skuba jį „vėlei atrasti!“, – ironiškai rašė Paryžiaus laikraštis.  

Kitas Paryžiaus dienraštis, katalikiškos pakraipos „Croix“, teigė, jog rinkimų rezultatus lems visų pirma valstybės biudžeto klausimai.

„Tai ne vien prancūziškas klausimas. Šios diskusijos vyksta budriai stebint mūsų kaimynams, prekybos partneriams ir reitingų agentūroms. Ko reikia, tai būtinai: daugiau kūrybingumo, daugiau veiksmingumo, daugiau žiojėjančius skirtumus išlyginančio teisingumo“, – reikalavo prancūzų katalikų dienraštis.  

O tiražu pats didžiausias Prancūzijos dienraštis „Ouest France“ rašė nesitikįs, kad N. Sarkozy bus perrinktas: „Pats didžiausias Eliziejaus rūmų rūpestis buvo ir yra, ar Nacionalinio fronto vadovei Marine Le Pen pavyks vietoj prezidento pakliūti į antrąjį rinkimų turą. O antras rūpestis tas, kad socialisto Francois Hollande`o pirmavimas jau dabar bet kokią prezidento perrinkimo galimybę paverčia niekais“.

Žodžiu, jeigu pirmajame rinkimų rate N. Sarkozy atsidurs trečioje vietoje po F. Hollande`o ir M. Le Pen, tai jam jau baigtas kriukis balandžio 22-ąją. O jei jis dar pateks į antrąjį ratą, atseit, nugalės M. Le Pen, tai vis tiek gegužės 6-ąją praloš F. Hollande`ui.

Todėl Šiaurės vakarų Prancūzijos laikraštis ir daro išvadą, jog tam, kad laimėtų rinkimus, „N. Sarkozy turi būtinai savo naudai mobilizuoti dešinę“, – kad neutralizuotų M. Le Pen, „ir silpninti kairę“, – kad atimtų garo iš socialisto F. Hollande`o.

Saragosos miesto Ispanijoje dienraštis „Periodico de Aragon“ pažymėjo, jog apklausose M. Le Pen surenka net tarp 15 ir 19 procentų balsų. „Lieka palaukti atsakymo į klausimą, ar N. Sarkozy pavyks laimėti sau nusivylusius balsuotojus dešiniajame sparne. Ir nuo to priklausys, kokie bus rezuiltatai balandžio 22-ąją ir gegužės 6-ąją“.

Prahos dienraštis „Lidove Noviny“ išskaičiavo tai, ką laiko esant N. Sarkozy pasiekimais. Tai „įstatymas, kuris iš profsąjungų atėmė teisę paralyžiuoti visą šalį, taip pat ir valstybės tarnautojų pensinių privilegijų apribojimas. Be to, N. Sarkozy grąžino Paryžių į karines NATO struktūras“. Lisabonos dienraštis „Diario de Noticias“ atkreipė dėmesį į N. Sarkozy tvirtininimą, jog „tai, ką sukūrė Vokietija, ir mes galime padaryti“, bet paskui paklausė: „jei šitas receptas toks paprastas, tai kodėl N. Sarkozy penkerius metus laukė, kad jį paverstų tikrove?“.

Londono „Times`as“ teigė, kad jeigu N. Sarkozy pralaimėtų, „mes jo pasigestume. Muilo opera iš Eliziejaus rūmų buvo nežmoniškai smagi. Didžioji Britanija su N. Sarkozy labai daug ginčijosi, pvz., dėl finansinių operacijų mokesčio, kuris galėtų pakenkti Londono bankininkams.

Tačiau N. Sarkozy buvo ir stiprus vadovas: konfliktuose nuo Irako iki Libijos Prancūzija pasitvirtino kaip nelauktai patvarus ir tvirtas Didžiosios Britanijos partneris“.

Užsienio spaudos apžvalga skaityta per Lietuvos radiją.