Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras kviečia prokurorus teikti pasiūlymus teisės aktams, jei mato juose spragų, leidžiančių kaltinamiesiems dirbtinai vilkinti procesą.

"Jeigu prokuroras mato įstatymų spragų, mes visada atviri, ir per visą šią kadenciją kelis kartus esame tobulinę Baudžiamojo proceso kodeksą pagal institucijų prašymus. Jei yra dar kokių pasiūlymų, mes esame atviri ir kviečiame juos teikti. Reikia ne kalbėti, o daryti", - BNS sakė S.Šedbaras, komentuodamas valstybės kaltintojo Darbo partijos byloje Sauliaus Versecko teiginį, esą dabartinė tvarka įtariamiesiems leidžia piktnaudžiauti procesu.

Vilniaus apygardos teismui pirmadienį trečią kartą iš eilės nepavyko apklausti liudytojų Darbo partijos byloje, nes į posėdį dėl ligos neatvyko vienos kaltinamosios gynėja. Padaryta savaitės pertrauka.

Pirmuosius liudytojus Darbo partijos byloje teismas nesėkmingai bando apklausti nuo praėjusių metų gruodžio 12 dienos. Valstybės kaltintojas, Generalinės prokuratūros prokuroras S.Verseckas sako, kad ši byla rodo, jog Baudžiamojo proceso kodeksą reikia tobulinti.

"Ką čia manyti? Tai mes matome, kad procesas nevyksta faktiškai ketveri metai. Tai vienos, tai kitos kaip ir oficialios, teisėtos priežastys tam procesui vykti vis trukdo. Belieka tik apgailestauti.(...) Išryškina mūsų proceso trūkumus, kad, matyt, reikėtų tobulinti. Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad tai atvejais, kai ilgos ir sudėtingos bylos, gali būti skiriamas atsarginis teisėjas. Tas padaryta šioje byloje. Tokią galimybę įstatymas galėtų numatyti ir gynėjui. Čia jau reikia įstatymo pakeitimo", - žurnalistams sakė prokuroras.

Pagal įstatymus, kai tris kartus iš eilės negali dalyvauti kaltinamojo pasirinktas gynėjas, jam gali būti skiriamas valstybės gynėjas. Atsarginio gynėjo buvimo procese įstatymas nenumato.

Seimo TTK pirmininkas S.Šedbaras sako, jog šiuo atveju prokurorai, jei mato spragų įstatymuose, patys turi imtis iniciatyvos juos keisti ir teikti pasiūlymus komitetui, nes jie geriausiai mato, kokios iškyla teisės taikymo praktinės problemos. Tačiau tuo pačiu komiteto vadovas atkreipė dėmesį, kad įstatymai privalo užtikrinti teisę į teisingą gynybą, nes priešingu atveju "greitai išnagrinėję bylas čia, pralaimėsime Strasbūre".

Komiteto vadovas taip pat patvirtino, jog šiuo metu Generalinė prokuratūra su Teisingumo ministerija derina teisės aktų, reglamentuojančių teismo proceso dalį, pakeitimus.

Šiemet balandžio 16 dieną sukaks ketveri metai, kai Darbo partijos byla yra teisme. Per tą laiką teisėjams nepavyko apklausti nė vieno liudytojo. Teismui tik pernai pavyko paskelbti kaltinamąjį aktą ir sužinoti kaltinamųjų poziciją dėl pateiktų kaltinimų. Bylos posėdžiai nuolat atidedami dėl kaltinamųjų sveikatos, gynėjų nedalyvavimo, jų keitimosi ir kitų priežasčių. Vilniaus apygardos teismas net yra nustatęs Darbo partijos bylos nagrinėjimo grafiką.

Prokuroras S.Verseckas teigia, kad 2004-2006 metais Darbo partijos dokumentuose nefiksuota apie 25 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. litų išlaidų, susijusių su turtu, įsipareigojimais ar struktūros pasikeitimais. Pamečiui skaičiuojant, anot teisėsaugininko, 2004-aisiais nefiksuota apie 13 mln. litų pajamų ir apie 13 mln. litų išlaidų, 2005-aisiais - apie 7,6 mln. litų pajamų ir apie 6,9 mln. litų išlaidų, 2006-aisiais - apie 4,4 mln. litų pajamų ir apie 3,7 mln. litų išlaidų.