Minint kalbos dieną kurčiųjų bendruomenė primena, kad turintiems klausos negalią vis dar sunkiai prieinama visuomeninė informacija.

Trūksta į gestų kalbą verčiamų laidų, titruotų filmų, o profesionalių gestų kalbos mokytojų Lietuvoje kol kas apskritai nėra, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

Rita Charitanovičiūtė gestų kalbos vertėja dirba dar tik antrus metus. Šios profesijos ji išmoko Vilniaus kolegijoje. Dabar kone kasdien klausos negalią turinčius žmones ji lydi pas gydytojus, į paskaitas, į bankus arba kaip šiandien – į notarinę kontorą tvarkyti teisinių reikalų.

„Dirbdama šį darbą jaučiu malonumą ne tik dėl to, kad man patinka gestų kalba, tačiau manau, kad galiu kurtiesiems ir padėti, versdama tam tikrus jų reikalus“, – teigia ji.

Gestų kalbos vertėjus mūsų šalyje rengia tik Vilniaus kolegija. Kasmet šios specialybės įstoja mokytis apie 30 studentų, tačiau trejų metų mokslus baigia tik pusė jų, nes, pasak dėstytojų, gestų kalbos mokytis sunku.

Be to, dažnas ir mokslus baigęs renkasi ne vertėjo darbą dėl esą žemo atlyginimo. Dar problema, kad jaunieji vertėjai beveik visi nori likti Vilniuje, kur vertėjų etatai užimti, o jų trūkumas jaučiamas visuose kituose šalies miestuose.

„Tiems studentams, kurie nori važiuoti kitur dirbti – į Kauną, Panevėžį, kitus miestus, iki šiol yra laisvų vietų. Šiauliuose dabar trys etatai laisvi, Kaune – keli etatai, bet jie neprisišaukia mūsų studentų“, – tvirtina Vilniaus kolegijos gestų kalbos dėstytojas Mantrimas Danielius.

Ne vertėjo darbo, o pačios gestų kalbos studentai mokosi Kauno Vytauto Didžiojo universitete, o moksleiviai – kurčiųjų ugdymo centruose. Didžiausiame Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre Vilniuje mokosi 130 vaikų. Visoj Lietuvoj tokių mokinių – per 400. Tačiau profesionalių gestų kalbos mokytojų Lietuvoje apskritai nėra, nes jų kol kas nė viena aukštoji mokykla nerengia.

„Šiuo metu panašu, kad ledai yra pajudėję, nes Vilniaus kolegija yra parengusi projektą mokytojams dirbantiems gestų kalbos mokytojais kurčiųjų mokyklose, kad jie galėtų įgyti gestų kalbos mokytojo profesinę kvalifikaciją. Kodėl iki šiol to nebuvo, vėl kita problema yra, kad mes neturime, kas Lietuvoje juos mokytų, kas jiems dėstytų. Nes tie patys žmonės, kurie yra patys daugiausiai žino toje srityje, geba, jie patys neturi tos profesinės kvalifikacijos, jie patys turėtų mokytis“, – aiškino Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro skyriaus vedėja Daiva Bukauskienė.

Pasak D. Bukauskienės, profesionalūs gestų kalbos dėstytojai Lietuvoje turėtų būti pradedami rengti nuo rudens, o dėstytojai šioms studijoms bus kviečiami iš užsienio.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 26 tūkst. klausos negalią turinčių žmonių. Vien tik pernai klausos sutrikimų nustatyta daugiau kaip 1,3 tūkst. vaikų.

Virginija Motiejūnienė
LTV „Šiandien“