Nuotrauka iš eFoto.lt

Baigiasi vasaris. Jo charakteris sudėtingas, mums vasario gamta – įdomi, nes joje tiek daug gimimo ženklų, kuriuos pamatyti būtina. Tiesa, tam reikia žinių ir pastabumo.

Šalčio padarinius matysime negreit – tik pavasariui įpusėjus. Tada sprogs medžių ir krūmų pumpurai. Gali būti, kad sužaliuos ne visos šakelės. Stingdantis vasario šaltis (pastebėjote, kaip greit užmiršome „šiltą“ žiemą?) turėjo įtakos ne tik augalams. Gaunama daug pranešimų apie prie lesyklų išretėjusius paukščių pulkus. Ypač sumažėjo zylių. Galbūt jos kur nors išskrido?

Deja. Per šalčius daug jų – žuvo. Tai nėra vien šios žiemos įvykis, taip būna visada. Kasmet didžiųjų zylių pulkai, kurie rudenį būna labai gausūs, žiemos yra išretinami. Kiekvieną pavasarį ir vasarą zylių pora, perėdama 2–3 kartus, išaugina iki 20 jauniklių. Išeitų, kad iš viso su tėvais gamtoje rudenį gyvena 22 vienos šeimos zylės.

Jeigu jos visos išliktų, per kelerius metus jų būtų daug. Tačiau ateina žiema ir išrenka silpnuosius, palikdama tik pačius stipriausius, populiacijai vertingiausius. Po tokių žiemos „darbų“ pavasarį iš viso didžiojo pulko lieka tik 2 ar 3 zyliukės. Tiek, kiek reikia perėti iš naujo. Gal ir skaudu jautriam tai girdėti, tačiau tokia atranka vyksta nuo pat gyvybės atsiradimo žemėje pradžios.

LRT ir Bernardinai.lt