2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Šv. Petras Damijonas, vyskupas, Bažnyčios mokytojas Mk 9, 30–37 „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“

2012-02-21
Rubrikose: Religija » Evangelijos komentaras 

Jėzus ir jo mokiniai  išėję keliavo per Galilėją. Jėzus nenorėjo, kad kas apie tai žinotų. Mokydamas savo mokinius, jis tvirtino: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys jį, bet nužudytas jis po trijų dienų prisikels“. Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet nedrįso jį klausti.

Jie atėjo į Kafarnaumą. Namie jis paklausė juos: „Apie ką kalbėjotės kelyje?“ Jie tylėjo. Mat kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias.

Atsisėdęs jis pasišaukė Dvylika ir tarė: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“

Paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir, apsikabinęs jį, pasakė: „Kas dėl manęs priima tokį vaikelį, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet tą, kuris yra mane siuntęs“.

Kiti skaitiniai: Jok 4, 1–10; Ps 55


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Kęstutis Dvareckas

Apie ką kalbėjotės kelyje?“

Kol gyvename žemėje, neišvengiamai esame kelyje – gyvenimo arba mirties kelyje, kaip moko mus Šventasis Raštas. Ir kelyje esame drauge, kalbėdami vieni su kitais ir vieni apie kitus.

Jei išmestume visus mūsų ginčus ir diskusijas apie tai, kuris iš mūsų didžiausias, geriausias, protingiausias, gražiausias – ką atsakytume – apie ką kalbėjotės kelyje?

Jėzaus mokiniai tylėjo... mes, šiandienos mokiniai?..

„Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas.“

Būti pirmam, pastebėtam, įvertintam – tai toks bendražmogiškas troškimas, kad dažnai jo siekiame net ne visiškai sąmoningai. Didžioji žmonijos dalis veržiasi į pirmavimą. O Jėzus sako – keisk kryptį – plauk prieš srovę: nuo daugiau turėjimo – prie labiau buvimo, nuo vadovavimo – prie tarnavimo, nuo žinojimo – prie tikėjimo ir pasitikėjimo, nuo perdėto visažiniškumo ir pasitikėjimo savimi – prie vaikiško pasitikėjimo Tėčiu, Mama, Dievu... ir dar – pakeliui sutiktiesiems, nesvarbu, kuria kryptimi judantiems, neskirstant ir neišskaičiuojant – patarnauti visiems... Kas trokšta būti išties pirmas?

„Paėmęs mažą vaiką apsikabinęs jį, pasakė: Kas dėl manęs priima tokį vaikelį, tas priima mane.“

Komunija gatvėje, skersgatviuose, mažume, neturėjime, paklusnume, tylėjime... Komunija pūliuojančiose ligoninių palatose, liūdnuose vaikų internatuose, senelių globos įstaigose, benamių namuose, ankštose mirtininkų kamerose... Prieš taip didį Sakramentą, pulkim galvas lenkdami...

Bernardinai.lt archyvas

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (6)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

Dienos mintis baneris

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Vyskupas Mindaugas Sabutis

Nors gal norėtume efektingo ir įspūdingo Dvasios pasireiškimo mūsų gyvenime, žinome, kad šios didžios Dovanos Bažnyčiai veikimas dažniausiai pasireiškia tyloje ir ramybėje. Kiekvienas krikščionis yra Sekminių liudininkas ir dalyvis.

Brabander

Galvojome, kaip pranciškonams įsitraukti į Klaipėdos miesto šventę, ir nusprendėme, kad būtų prasminga atkreipti dėmesį į miesto ištakas, nutarėme aplankyti tuos Baltijos jūros pakrantės miestus, kuriuose pranciškonai įsikūrė, prieš atvykdami į Klaipėdą.

VII šeimų susitikimas Milane

Milane gegužės 30 d. prasidės VII Pasaulinis šeimų susitikimas, į kurį susirinkusios šeimos iš viso pasaulio apmąstys labai aktualią ir svarbią temą: „Šeima: darbas ir šventė“.

Profesorius Marco Rossi

Krikščionio gyvenime vaizdas yra viena iš raiškos formų, tačiau jos neužtenka. Reikalinga patirtis. Gana dažnai iškyla būtent ši grėsmė, kad turime raiškos formas, už kurių nėra visiškai nieko.