Arthur Schopenhauer. Pasaulis kaip valia ir vaizdinys. Vertė Arvydas Šliogeris – Vilnius: Margi raštai, 2012.

Lietuvių skaitytojas vėl sulaukė labai reikšmingo filosofijos klasikos veikalo – Arthuro Schopenhauerio „Pasaulis kaip valia ir vaizdinys“. Šis veikalas buvo sukurtas vokiečių filosofijos suklestėjimo laikais, kai pradėjo įsigalėti racionalaus žinojimo ir proto kultas, optimistinis tikėjimas žmonijos raidos pažanga, žmogaus laimės galimybe, moralės pergale ir didingu humanizmu. Tačiau Schopenhaueris į tokią racionalistinę vokiečių filosofiją žiūrėjo gana skeptiškai. Jam buvo nepriimtinos jos idėjos, o racionaliai suręstos didingos filosofinės sistemos tiesiog kėlė alergiją. Jis netgi reiškė neapykantą jos kūrėjams, ypač Hegeliui, ir savo veikalu metė iššūkį tokiai racionalistinei filosofijai. Jo žvilgsnis pirmiausia krypo į iracionalias, aklas žmogaus ir pasaulio galias, į konkretų žmogų, į antropologinę problematiką. Filosofijai jis suteikė emocinį pradą. Kaip tik dėl šių bruožų Schopenhauerio filosofija itin išpopuliarėjo.

Šiame veikale Schopenhaueris kritiškai apmąsto savo meto Europos filosofiją. Pirmoje knygoje pasaulio kaip vaizdinio pažinimas aiškinamas remiantis pakankamo pagrindo principu, t. y. kiekvieną vaizdinį siejant su kitu pirminiu vaizdiniu. Antroje knygoje aiškinamas pasaulis kaip valia, keliami būties esmės, daikto savaime klausimai. Trečioje ir ketvirtoje knygose svarstoma, kaip įveikti destruktyvų valios spaudimą. Autorius jam priešpriešina meną, atjautą ir rezignaciją. Priede kritiškai analizuojama Kanto filosofija.

Antroji lietuviška veikalo „Pasaulis kaip valia ir vaizdinys“ laida šiek tiek paredaguota, patikslintos kai kurios sąvokos, pateikiama išsami Schopenhauerio gyvenimo ir veiklos chronologija, supažindinanti su svarbiausiais keistoko jo gyvenimo epizodais, taip pat išsamesni paaiškinimai. Knygoje spausdinamas Arvydo Šliogerio straipsnis, savitai interpretuojantis Schopenhauerio filosofiją.