Vasario 8-11 dienomis Maskvoje dirbo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) misija, kurios tikslas buvo stebėti ir įvertinti pasiruošimo Rusijos prezidento rinkimams eigą. Tarp kitų šalių parlamentarų misijoje dirbo ir Lietuvos atstovas Egidijus Vareikis, atstovavęs Europos Liaudies partijai. Kalbiname Seimo narį dr. Egidijų Vareikį, prašydami pateikti daugiau įspūdžių iš Maskvos.

–Kovo 4 d. vyks Rusijos prezidento rinkimai. Mes atlikome misiją – stebėjome pasiruošimą rinkimams ir žiūrėjome, ar Rusija vykdo savo įsipareigojimus. Rusija pati mus kvietė patikrinti. Su tam tikru susidomėjimu seku, kas vyksta Rusijoje ir ar iš tikrųjų tos techninės naujovės, kurios turėtų padidinti rinkimų skaidrumą, bus įgyvendintos. Rinkimų komisijos pirmininkas prižadėjo delegacijai, kad visoje Rusijoje rinkimų apygardose bus įrengtos vienodos permatomos balsadėžės. Plyšelis įmesti biuletenį bus susiaurintas iki 5 milimetrų, taigi didelio glėbio popierių nebus galima įmesti. Anksčiau balsadėžių būdavo visokių. Visose apylinkėse bus pastatytos vaizdo kameros – kiekvienoje balsavimo patalpoje po dvi. Viena rodys bendrą salės vaizdą – kas ateina, kas išeina, ir įrašas bus saugomas vienerius metus. Kita kamera rodys, kaip yra metami biuleteniai į balsadėžes. Bus galima nustatyti, ar tas pats žmogus nebalsuoja kelis kartus. Ant sienos bus matyti išdidintas protokolo vaizdas, kur bus surašyta, kiek yra rinkėjų, kiek balsavo ir kiek rasta biuletenių, kiek iš jų galiojančių ir t. t. Skaičiai bus matyti iki pat balsų skaičiavimo pabaigos. Bus galima sutikrinti, ar tie skaičiai atitinka protokolus, kurie ateina į rajonų ir Vyriausiąją rinkimų komisiją, nes daug priekaištų buvo, kad skaičiai pasikeičia protokolams „važiuojant“ iš apylinkės į rajoną. Žinoma, ir tai neužtikrina visiško skaidrumo, aš pats žinau daugiau būdų, kaip rinkimų rezultatus pakeisti, bet kiekvienas pagerinimas atneš naudos. Kaip mes sakome, jeigu nusikaltėlis daro nusikaltimą, kad ir maža kliūtis jo darbą apsunkins, bet kokia naujovė procesą skaidrins.

Iš praėjusių rinkimų praktikos žinome, kad pažeidimai kartais daromi ir be centrinės valdžios iniciatyvos. Pavyzdžiui, labai dažnai balsavimai vyksta mokyklose, o mokyklos konkuruoja dėl fondų, dėl valdžios palankumo, taigi kartais mokyklos direktorius labai nori, kad jo mokykloje būtų „geriausi“ rezultatai. Tai, žinoma, posovietinis reliktas, bet taip yra. Mūsų tikslas nėra žiūrėti, kas laimės, bet ar daugėja skaidrumo, ar viskas lieka po senovei.

Kovo 4 dienos rinkimų rezultatų laukiama su dideliu įdomumu, kadangi turime labai aiškių klausimų sąrašą.

–Dalyvavote delegacijos susitikimuose su kandidatais į prezidentus. Kokią susidarėte nuomonę apie kandidatus ir kodėl nebuvo susitikimo su Vladimiru Putinu?

–Susitikom su keturiais iš penkių. O su V.Putinu kodėl nesusitikom? Formaliai – jis pasakė, jog yra šalies premjeras, ir premjeras yra labai užimtas. Susitikti su kuo nors rinkimų klausimu jis negali darbo metu, privalo imti atostogas. O kadangi buvo paėmęs laisvadienį prieš mums atvykstant (specialiai ar ne, nežinau, nors žinojo, kada mes atvykstame), tądien jis negalėjo imti laisvadienio susitikimui su mumis ir pasiūlė susitikti su savo patikėtiniais. Mums tai nebuvo priimtina. Šiaip reikia pasakyti, kad Putinas visais įmanomais būdais stengiasi parodyti, kad yra kitoks kandidatas, išskirtinis. Tai visi mato – keturi kandidatai paprasti ir vienas kitoks. Jo ir žiniasklaidoje gerokai daugiau, nes jis rodosi ne tik kaip kandidatas, bet ir kaip veikiantis premjeras.

O visi kiti keturi kandidatai, su kuriais mes susitikome, skyrė mums daug dėmesio, mes jiems irgi. Visi keturi tvirtino, kad būtent „aš esu pagrindinė opozicija Putinui, visi kiti – Putino statytiniai“. Kuris iš tikrųjų yra tikrasis, galima tik spėlioti, – gal nė vieno, gal visi keturi. Tie kandidatai, kurių partijos anksčiau dalyvavo rinkimuose – Žirinovskis, Ziuganovas ir Mironovas – skundėsi, kad iš jų balsai pastaruosiuose Dūmos rinkimuose buvo pavogti. Jeigu rinkimai būtų buvę sąžiningi, jie būtų gavę daugiau. Visi pateikė savų įrodymų. Visi skundėsi, kad jų stebėtojai buvo išvaromi balsų skaičiavimo metu iš apylinkių, motyvuojant tuo, kad stebėtojai neva per garsiai kalba ar mobiliu telefonu kažkas paskambina ir panašiai, taip sakant, būdavo ieškoma juokingų pretekstų, kad galima būtų pašalinti. Beje, mes gavome patikinimą, kad tokių dalykų dabar nebus, kad stebėtojai nebus šalinami, rinkimų komisijos stengsis atlaidžiai žiūrėti į tokias smulkias problemas. Kaip bus, matysime.

Visi keturi kalbinti kandidatai sakė, jeigu iš tikrųjų viskas vyktų sąžiningai, jie tikrai išeitų į antrąjį rinkimų turą. Visi mano, kad rinkimai bus manipuliuojami ir kad juos laimės tas ypatingasis kandidatas, bet visi sako, jeigu vyktų antras turas, tai rodytų, kad demokratija veikia. Visi kandidatai tvirtino, kad Rusijoje susidomėjimas politika, rinkimais yra labai padidėjęs. Aš pats, stebėjęs praėjusius Dūmos rinkimus gruodžio mėnesį, sakiau žiniasklaidai, kad tuomet balsavimą mažai kas siejo su galimu valdžios pasikeitimu. Žmonės sakė, jeigu Rusijoje valdžia pasikeis, ne todėl, kad mes balsuosime. Dabar tos nuotaikos yra pasikeitusios, aktyvumas padidėjęs. Žmonės iš tikrųjų protestuoja ne už tą ar kitą kandidatą, bet kad rinkimai būtų skaidrūs. Ir ta, ir kita pusė ragina, kad rinkimai būtų skaidrūs. Tai leidžia viltis, kad iš tikrųjų viskas vyks skaidriau. Manau, kad Rusija, jeigu labai norėtų, galėtų padaryti rinkimus visiškai skaidrius, bet kartais trūksta noro, kartais norisi labai greitai laimėti. Visuomenėje, žiniasklaidoje vyksta diskusija, kas dabar būsimajam yra geriau – ar laimėti iš pirmo turo ir viską užbaigti labai greitai, kas sukeltų tam tikrą nepasitenkinimą (matyt, vėl buvo ne taip); ar leisti žmonėms pažaisti ir antrame rinkimų ture, tada atrodytų, kad demokratijos yra daugiau, bet yra nuogąstavimų, kadangi žmonės yra labai įsiaudrinę, tai galėtų sukelti mitingų bangą, kas valdžiai nebus naudinga.

Šitas klausimas yra nebe stebėtojų reikalas. Mūsų pagrindinė misija yra stebėti, kad viskas būtų teisinga, nes Rusija, stodama į Europos Tarybą, kuriai aš atstovauju, įsipareigojo padaryti tam tikrus dalykus, ir vienas iš jų yra tikrai demokratiški, skaidrūs ir abejonių nekeliantys rinkimai. Už to Rusijos įsipareigojimo mes ir laikomės. Europos Tarybai priklauso 47 šalys, iš kurių 10 yra dar ne visiškai demokratiškos. Tas „nepilnas“ demokratijas mes stebime, Rusija yra viena iš jų. Rašome raportus ir pagal tuos raportus sprendžiame, kokį statusą reikia suteikti. Dūmos rinkimai, deja, nebuvo nupiešti labai šviesiomis spalvomis, buvo pasakyta daug kritikos. Pažeidimų buvo daug (ir man jų teko surašyti ilgą sąrašą). Nors gal kai kurie buvo padaryti per neapsižiūrėjimą ir nepakeitė rezultatų, bet balsuoti reikia tvarkingai.

–Kuris kandidatas Jums pasirodė vertas dėmesio?

–Visi keturi kandidatai yra labai skirtingi. Turiu pasakyti – visi savotiškai įdomūs ir visi su tam tikrais trūkumais, todėl lengva ranka negalėčiau atiduoti savo balso nė už vieną. Apie Genadijų Ziuganovą ir Vladimirą Žirinovskį žinoma nemažai. Žirinovskis nepakeitė nei savo politinio stiliaus, nei retorikos, jis didžiuojasi tuo, kad per pastaruosius Dūmos rinkimus jo partija nenukrito labai žemai, yra ketvirtoje vietoje. Jis mano, kad turėtų būti antroje. Jis sako, kad Rusijos ateitis yra parlamentinė demokratija. Beje, ko nesako kiti kandidatai. Kiti kandidatai sako, kad Rusijai reikia stiprios prezidentinės valdžios. Reikia turėti galvoje, kad nors Žirinovskio partija vadinama liberalų demokratų vardu, bet jo partijos į Liberalų internacionalą nepriėmė. Čia jis yra vienišas vilkas. Jis pripažįsta, kad nėra tipiškas liberalas.

Ziuganovas irgi žinomas – jis propaguoja komunistinę idėją. Jo kabinete kabo ne Rusijos, o Sovietų Sąjungos žemėlapis. Aš jo klausiau, kokią jis įsivaizduoja Rusiją, gal tą, nebeegzistuojančią? Jis nuo atsakymo išsisuko. Jeigu žmogus kviečiasi į kabinetą svečius, kur yra SSRS žemėlapis, jo nusistatymas aiškus.

Sergejus Mironovas, kuris anksčiau buvo vienų Rusijos Dūmos rūmų pirmininkas, vadovauja partijai „Teisingoji Rusija“. Jis taip pat padidino savo mandatų skaičių Dūmoje ir mano, kad yra nesusitepusi alternatyva Putinui.

Michailas Prochorovas – turtingas verslininkas. Mes Lietuvoje taip pat esame turėję tokių. Jis mano, kad žino receptą, kaip reikia tvarkyti Rusijos ekonomiką, kuri tvarkoma nevykusiai. Tai, ką jis pasakė, skamba labai gražiai. Mes klausėme, kokia turėtų būti ta Rusijos ekonomika, kuri nuo krizės nėra labai nukentėjusi, nes paremta žaliavos eksportu. Beje, Prochorovas yra Norilsko nikelio gamyklos savininkas, taigi susijęs su žaliavų gamyba ir eksportu. Jisai sakė, kad Rusijos ekonomikos bėda yra ta, kad statoma naudojant „gulago“ metodus – pastatyti gamyklą, lydyti plieną ir netgi gaminti raketas gali ir vergai, kaliniai, bet kai žmogus nekenčia savo darbo ir visą gyvenimą dirba kaip vergas, darbo našumas yra labai mažas. Jis sako, kad savo įmonėje labai daug investavo į darbuotojų komfortą, kad žmogus gyventų šiltai, jaustųsi patogiai, valgytų skaniai. Jis sako: iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai papildomos išlaidos, bet kai pasižiūri į galutinio produkto sąnaudas, pamatai, kad darbo našumas labai išauga, kai žmogus dirba ir kuria iš meilės, patenkintas gyvenimu. Rusijoje mes dar to nesuprantame, – sako jis, – ir manome, kad darbas turi būti kančia ir yra reikalingas tik pragyvenimui.

Nedaug kas mano, kad Prochorovui pasiseks. Jo politika neturi partinės ideologijos, praktiškai tai gerai tvarkoma ekonomika. Ne pirmas atvejis, kada turtingas verslininkas eina į politiką, bet nėra nė vieno atvejo, kad turtingas verslininkas galėtų ką nors pakeisti. Jis mano, kad gali pakeisti, kad niekam nėra skolingas, kad yra nepriklausomas, o pinigus užsidirbo dar iki Putino.

Taigi visi Rusijos kandidatai į prezidentus turi idėjų, jos įdomios, o kas bus kovo 4 dieną, matysime. Įdomus momentas, kad į rinkimus nebuvo įsileistas Grigorijus Javlinskis, „Jabloko“ partijos vadovas. Išbrokavus dalį parašų buvo konstatuota, kad jis nesurinko 2 mln. parašų. Tiesą sakant, surinkti 2 mln. parašų, o juos privalo surinkti neparlamentinės partijos, per trumpą laiką yra labai sunku. Pats Prochorovas pripažino, kad jeigu ne jo verslo tinklas, jis irgi nebūtų surinkęs. Į tai mes irgi atkreipėme dėmesį Maskvoje. Tai pripažino ir rinkimų komisija. Klausimas buvo pasakytas Rusijos Dūmos pirmininkui, su kuriuo taip pat susitikome. Kai kuriuos įstatymus tikrai reikia keisti ir keisti skubiai. 2 mln. parašų reikalavimas sukelia įspūdį, kad stengiamasi neleisti žmonėms dalyvauti rinkimuose. Buvo patikinta, kad šis reikalavimas bus pakeistas.

Rusijoje įstatymas leidžia išsinešti biuletenį iš rinkimų apylinkės, – taigi atviras kelias balsų pardavinėjimui. Ten, kur aš praėjusį kartą dalyvavau balsų skaičiavime, balsavo daugiau kaip 1200 žmonių. Skaičiuojant paaiškėjo, kad trūksta 70 biuletenių. Taigi išnešta buvo nemažas procentas.

Anksčiau rusiškame biuletenyje buvo langelis balsuoti prieš visus, dabar tokios galimybės nėra, neva dėl to pilietis turi teisę ateiti, užsiregistruoti ir nebalsuoti. Čia vėlgi yra landa rezultatų iškraipymui. Tų galimybių iškraipyti rezultatus yra ir daugiau, rinkimų komisijos pirmininkas irgi pripažino, kad ne viskas yra gerai. Pasižiūri kur nors į šiaurės Kaukazo respubliką ir matai, kad už vieną partiją balsavo 91 proc. Tai net ir tiems, kurie vadovauja rinkimams, neatrodo natūralu.

–Iš televizorių ekranų sunku susidaryti vaizdą, kokios įtakos Rusijos visuomenei daro žmonės, kurie eina į mitingus.

–Mitingai dažniausiai vyksta didžiuosiuose miestuose, kur esama daugiau informacijos, daugiau ryšių. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žmonės, kurie eina į mitingus, yra šviesesnių veidų, labiau išsilavinę, labiau pilietiški, nors niekas iki šiol nepateikė jokių statistinių duomenų. Turint galvoje, kokio didumo šalis yra Rusija, atrodo, kad tie mitingai nesutraukia didžiulių masių, bet kad mitingo dalyviai vaikščioja su ženklais ir plakatais miesto gatvėse rodo, kad Rusijoje nėra visi išsigandę ir nemąsto vienareikšmiai. Pripažįstama, kad Rusijos visuomenė pradeda mąstyti. Mitingai buvo ne prieš Putiną, veikiau už skaidrius rinkimus. Ir tie, kurie yra prieš Putiną, nebūtinai yra už Žirinovskį. Yra daug pretenzijų, kad Dūmos rinkimai buvo „pavogti“. Ar juos galima „grąžinti“? Rusijos rinkimų komisijos pirmininkas pasakė, kad „mes oranžinės revoliucijos scenarijaus nekartosime, pakartotinių rinkimų nebus, pažeidimų buvo, mes išsiaiškinsime“. Matyt, taip ir bus, bet žmonės nesitaiksto, tyliai piliulės nepraryja.

Nereikia tikėtis, kad pasikeitimai bus labai greiti. Kai kurie istorikai sako, kad Rusijoje nė viena reforma nebuvo įvykdyta iki galo. Šiuo metu niekas nenumato jokio kito scenarijaus, kaip tik dabartinės valdžios pratęsimą. Jeigu staiga ta valdžia pasikeistų, būtų labai didelė staigmena. O scenarijų numatyti reiktų.

Aš klausiau Javlinskio, nes mes buvome susitikę ir su jo štabu, už ką balsuoti, jeigu ne už Putiną. Sako, mes patys neturime aiškaus atsakymo. O savo kandidato netekome.

Visgi reikia pasakyti, kad su prezidento rinkimais gyvenimas Rusijoje nesibaigs. Netrukus vyks Maskvos ir Sankt-Peterburgo merų rinkimai, kur „Vieningosios Rusijos“ valdžia nėra absoliuti. „Jabloko“ ir kitos neputiniškos jėgos teigia, kad visuomenės aktyvumo padidėjimas šį kartą dar nebus lemiamas, bet jeigu tas procesas vyks, ateityje tai gali turėti labai įdomių pasekmių, todėl valdžia bijosi antro rinkimų rato. Antras turas įrodytų, kad valdžia nėra absoliuti. Labai svarbus signalas bus, kiek procentų balsų gaus laimėtojas. Nėra tas pats, ar bus 55 proc., ar 85 proc. Anksčiau buvo laimima 85 proc.

Taigi čia gyvenimas labai įdomus ir Europos Taryba tikrai reikalinga.

Kalbino Audronė V. Škiudaitė