Yasmina Khadra. © Emmanuel Robert-Espalieu

Susitikimas su Yasmina Khadra Vilniaus knygų mugėje („Litexpo“) vasario 25 d., šeštadienį, 18 val., salėje 5.2. Renginį ves politologas, islamo tyrinėtojas prof. Egdūnas Račius.

Yasmina Khadra (Jazmina Kadra) (tikrasis vardas Mohammed Moulessehoul, Mohamedas Muleseulas) yra Alžyro kilmės prancūzų rašytojas, gimęs 1955 metais. Būdamas Alžyro armijos kariškis, dalyvavo kare prieš terorizmą. 2000 metais metė tarnybą, turėdamas majoro laipsnį, ir atsidėjo savo pašaukimui – literatūriniam darbui. Pirmasis novelių rinkinys „Chūrija“ pasirodė dar 1984 m. Tačiau jis išgarsėjo 1997-aisiais, išėjus knygai „Morituri“, kurią pasirašė slapyvardžiu, sudarytu iš žmonos vardų – Yasmina Khadra. Taip jis norėjo išreikšti pagarbą jai ir visoms Alžyro moterims. Tai, kad Yasmina Khadra rašytojas, o ne rašytoja, autorius atskleidė 2001 m. pasirodžius autobiografinei knygai „Rašytojas“.

Yasmina Khadra knygos (romanai ir detektyvai), išverstos ir išleistos 41-oje pasaulio šalyje, pelniusios daugybę premijų ir apdovanojimų, puikiai vertinamos ir skaitytojų, ir literatūros kritikų. 2003 m. Nobelio literatūros premijos laureatas J. M. Coetzee Yasmina Khadra laiko vienu didžiausių šių dienų rašytojų. Romanas „Kerštas“ 2006 m. pelnė „Prix des Libraires“ ir „Tropiques“ premijas, „Kabulo kregždės“ – JAV pripažintos geriausiu metų romanu. „Ką nakčiai skolinga diena“ prestižinio literatūrinio žurnalo „Lire“ buvo išrinktas geriausia 2008 m. knyga ir pelnė literatūrines premijas Prancūzijoje, Kanadoje ir Vokietijoje. Rašytojas yra Garbės legiono riteris bei Meno ir literatūros ordino kavalierius.

Yasmina Khadra literatūrai būdingas humanizmas, jo kuriamų herojų veiksmo vieta ten, kur vyksta karas, nesantaikos ir konfliktų draskomose šalyse. Rašytojas su jam būdingu nešališkumu, pasitelkdamas veikėjų likimus, nagrinėja taikos, atleidimo ir susitaikymo klausimus.

Šiemet žiūrovai išvys du filmus, pastatytus pagal romanus („Ką nakčiai skolinga diena“ ir „Kerštas“). 2007 m. buvo ekranizuotas dar vienas romanas, „Morituri“. Pagal „Kabulo kregždes“ greit bus sukurtas animacinis filmas. Išskirtinis dalykas, pagal romaną „Pusseserė K“ prancūziškosios Šveicarijos dalies kompozitorius Michelis Runtzas kuria operą.

Rašytojo knygos lietuvių kalba:

„Kabulo kregždės“ (vertė Stasė Banionytė) – tai himnas moterims, gyvenančioms mieste, kur nebėra vilties, ir vis tiek mėginančioms įpūsti bent jos kibirkštėlę. Šiame puikiame romane autorius, kaip jautrus psichologas, perteikia veikėjų jausmus, pastangas išsaugoti žmogiškąjį orumą ir elgesio motyvus, kartais protu nesuvokiamus, bet vis dėlto įmanomus talibų valdomoje musulmonų visuomenėje, besiblaškančioje tarp feodališkų tradicijų ir šiuolaikiškų pažiūrų.

Romano „Bagdado sirenos“ (vertė Asta Uosytė) veiksmas vyksta Irake. Amerikiečių armija įsiveržia į šalį, draskomą vidinių konfliktų. Toli nuo karo baisumų lėtai slenka nuošalaus dykumos kaimelio Kafr Karamo gyvenimas. Tačiau karas paliečia ir jį, sukeldamas sumaištį ir skausmą. Patirtas pažeminimas, nuplėšta garbė, papročių išniekinimas skatina Kafr Karamo jaunuolius stoti į kovą, bet darosi neaišku, kas yra pasipriešinimo kova, o kas – teroristiniai išpuoliai.

Romane „Kerštas“ (vertė Asta Uosytė) autorius pasakoja apie Palestinos ir Izraelio konfliktą. Nagrinėdamas tragiškus veikėjų likimus, rašytojas nešališkai mėgina atskleisti dviejų kariaujančių pusių motyvus. Izraelio pilietybę turintis palestinietis Aminas dirba chirurgu vienoje Tel Avivo ligoninėje. Atkakliai laikydamasis savo įsitikinimo – gelbėti žmonių gyvybes, jis stengiasi nesikišti į abi tautas draskančią nesantaiką. Būdamas talentingas chirurgas, jis pelno gerą vardą Tel Avive, susikuria puikų, ištaigingą gyvenimą. Tačiau vieną dieną jo pasaulis sudrebinamas iš pamatų. Jis sužino, kad jo mylima žmona Sihem yra palestiniečių savižudė.

„Ką nakčiai skolinga diena“ (vertė Asta Uosytė) – ketvirtasis rašytojo Yasmina Khadra romanas lietuvių kalba. Romane pasakojama Alžyro istorija nuo 1930 m. iki mūsų dienų. Tai įvykių ir permainų kupinas Alžyro laikotarpis: Antrasis pasaulinis karas Europoje, sukrėtęs ir Šiaurės Afriką, arabų tautinis judėjimas, kova už nepriklausomybę, dekolonizacija... Į šį įvykių sūkurį, į didžiosios istorijos verpetus autorius įmeta mažę berniuką Junį. Žemes praradęs Junio tėvas su šeima atvyksta į Oraną ieškoti darbo. Tačiau prasigyventi nepavyksta. Tėvas atiduoda sūnų auginti pasiturimai gyvenančiai bevaikei brolio šeimai, kuri gali suteikti berniukui kitokį gyvenimą. Šioje arabo musulmono ir prancūzės krikščionės šeimoje Junis tampa Žonu, įgyja išsilavinimą, įsilieja į „pied-noirs“ (europietiškoji Alžyro bendruomenė), bendruomenę. Tačiau ramią gyvenimo tėkmę suardo šalyje įsiplieskęs konfliktas, aidu atsikartojantis Junio-Žono širdyje. Junis mėgina įveikti vidinius prieštaravimus ir surasti savo tapatumą.