KAM siūlo atlikusiems pradinę karo tarnybą kompensuoti iki 50 proc. studijų kainos
Krašto apsaugos apsaugos ministerija (KAM) parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims kompensuoti dalį sumokėtos studijų kainos.
Projekte rašoma, kad kompensuota galėtų būti dalis pirmą kartą įgyto išsilavinimo studijų pagal pirmosios arba antrosios pakopos, o taip pat vientisųjų studijų programas.
Pasak KAM, į tokias kompensacijas galėtų pretenduoti privalomąją pradinę karo tarnybą po 2011 metų rugsėjo 1 dienos atlikę asmenys.
"Valstybės nefinansuojamoje vietoje atitinkamą studijų laikotarpį baigusiam privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiam asmeniui, kompensuojama už studijas sumokėtos kainos dalis, kuri negali viršyti 50 proc. atitinkamai studijų krypčiai nustatytos norminės studijų kainos", - rašoma nutarimo projekte.
"Valstybės nefinansuojamoje vietoje atitinkamą studijų laikotarpį baigusiam privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiam asmeniui, už studijas sumokėtos kainos dalis kompensuojama 3 metų laikotarpiu nuo privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo datos. Studijų kainos dalis, sumokėta už anksčiau negu 3 metus baigtas studijas, nekompensuojama", - teigiama projekte.
Nutarimo projektas parengtas siekiant nustatyti kompensavimo už studijas tvarką. Kompensavimas už studijas numatytas pernai priimtame naujame Karo prievolės įstatyme, tačiau to nebuvo galima padaryti, kol Vyriausybė nebuvo nustačiusi tvarkos, kaip tą daryti.
Pasak krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės, šiemet už studijas kompensacijos būtų mokamos iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto, o dėl tolesnio modelio Vyriausybė spręstų svarstant kitų metų biudžetą.
"Šiemet, jeigu taip bus, būtų finansuojama iš KAM biudžeto, o ateityje Vyriausybė dėl to spręstų svarstant kitų metų biudžetą. Galbūt galėtų būti numatytas finansavimas iš administruojančios institucijos - Valstybinio studijų fondo, bet tai dar diskusijų klausimas", - BNS trečiadienį sakė ministrė.
Ministrės patarėja Ugnė Naujokaitytė teigė, kad šiam tikslui dabar numatyta apie 400 tūkst. litų, tačiau pažymėjo, kad kol kas prognozuoti tikslų lėšų poreikį labai sunku.
Pasak jos, prognozuojama, kad gali būti iki 70 asmenų, kuriems reikėtų kompensuoti dalį studijų kainos.
"Dabartiniame patikslintame Vyriausybės projekte yra numatyta formuluotė, kad KAM kompensuos pagal faktiškai patirtas išlaidas (jei tokios būtų)", - BNS sakė U.Naujokaitytė.
Kiek anksčiau ministerija, viešai kviesdama dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose, teigė, kad juos baigusieji jau galės pretenduoti į dalies sumokėtos studijų kainos kompensavimą. Tačiau realiai bazinių karinių mokymų dalyviai iki šiol negali naudotis šia kompensavimo galimybe, nes nėra priimti visi reikalingi teisės aktai ir kompensavimo už studijas tvarka nėra įsigaliojusi.
Švietimo ir mokslo ministerija šiuo metu tariasi su KAM, kaip galėtų prisidėti administruojant kompensacijas, BNS sakė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
"Čia Švietimo ir mokslo ministerija negali vertinti - ar tai yra gerai, ar blogai. Čia kitos ministerijos interesas. Mes dabar svarstome ir kalbamės su KAM, kiek ŠMM galėtų administraciškai padėti kompensacijas administruoti. Reikės administracinėms išlaidoms nemažai lėšų, nes reikės informacines sistemas pertvarkyti, bet pačios kompensacijos yra iš KAM lėšų", - trečiadienį sakė viceministrė.
Žema studijų Lietuvos universitetuose kokybė, aukšta studijų kaina, katastrofiško lygio bedarbystė verčia rimtai pagalvoti apie Lietuvos jaunimo parengimą studijoms užsienyje. Juk tas studijas pabaigę jauni žmonės gautų gerą darbą, atsiųstų ar atvežtų pinigų, kuriais paremtų ir tėviškės ekonomiką. Nelabai protinga būtų kepti bedarbius Lietuvai ar juodadarbius užsieniui iš mūsų gražaus ir gabaus jaunimo. Vidurinės mokyklos turėtų pagerinti konsultavimą, kaip ir kur geriau įstoti užsienyje. Svarbūs būtų ir patarimai apie pigesnes studijų vietas pasaulio universitetuose.
Įstojus į vieną geriausių pasaulio universitetų École Normale Supérieure Prancūzijoje tektų mokėti tik £180 per metus, kai Didžiojoje Britanijoje panašus išsilavinimas kainuotų £9,000 per metus.
Tiems, kurie nesimoko ir nenori mokytis prancūzų kalbos, taip pat yra didelis pasirinkimas ne vien tik Didžiojoje Britanijoje. Anglų kalba greitai tampa pasauline švietimo kalba. Maastrichte Niderlanduose aukštai vertinamos bakalauro studijos anglų kalba kainuoja 1 672 eurus arba £1,430 per metus. Universiteto koledže Maastrichte dėstoma platesnė programa, primenanti geriausius JAV humanitarinius universitetus. Vokietijoje bei Prancūzijoje studijos anglų kalba yra dar pigesnės. Turime pasirinkimą iš 2400 programų anglų kalba tik neangliškai kalbančiose Europos valstybėse. Galima studijuoti mediciną San Raffaele Universitete Milane, Italijoje, ekonomiką Aarhus Universitete Danijoje, jurisprudenciją Leidene, Niderlanduose, verslo vadybą IE Verslo Mokykloje Madride, Ispanijoje. Studentai iš Lietuvos gali paimti visus kursus anglų kalba Pekino universitete Kinijoje, užsirašydami papildomai nemokamiems kinų kalbos kursams.
Pasirinkimas yra tikrai nemažas. Nemanau, kad mūsų valdžia rimtai apie jį pagalvojo, įvesdamą Lietuvos studentams riziką paskęsti tokiose žiauriose skolose, su kuria susiduriama, pasirenkant studijuoti Lietuvoje. Kam bausti lietuvius už tai, kad jie svajoja ir bando gauti išsilavinimą lietuvių kalba? Bet įstatymai jau priimti. Lietuvos studijų sistema jau pasikeitė. Laikas mums visiems prisitaikyti prie to, ką turime.
Tai, ką turime, gana negražiai atrodo. Nusirašinėjimai ir kitos apgavystės yra dažni atvejai. Deja, jie turi rimtas pasekmes. Jei grupė, kurioje gerai mokaisi, puikiai nusirašinėja, arba pasamdo parašyti jiems puikius kursinius darbus, tai tavo gero mokymosi neužteks, nes rezultatai bus prastesni, negu tų apgavikų. Teks toliau Lietuvoje brangiai mokėti už studijas. Sukūrėme sistemą, kurioje kuo daugiau pinigų turi, tuo mažiau tau tenka mokėti.
Tokia naivi krepšelių sistema yra tik Rusijoje ir Rumunijoje. Prancūzijoje ir Airijoje, kur baltosios pakankamai daug vaikų turi, sukuriamos sąlygos tiems vaikams gauti išsilavinimą, ir aukštasis mokslas yra praktiškai nemokamas.