Pirmoji diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Šią dieną bažnyčiose šventinami pelenai, gauti sudeginus praėjusių metų verbas. Pelenai barstomi žmonėms ant galvų primenant krikščionišką žmogaus laikinumo tiesą: „iš dulkės gimei, dulke ir pavirsi“. Pelenų trečiadieniu pradedame gavėnios laikotarpį.

Naujas liturginis laikas

Dar vakar linksmai šventėme Užgavėnių šventę, o šiandien įžengiame į naują liturginį laikotarpį – gavėnią, kurią pradedame Pelenų diena. Tai keturiasdešimties dienų pasiruošimo Viešpaties prisikėlimui pradžia ir laikas, kai kiekvienam krikščioniui siūloma pažvelgti į savo gyvenimą: taisyti blogus įpročius ir polinkius.

Šis laukimas turi žmogui padėti artintis prie Kristaus bei giliau pažinti jo mokslą.  Gavėnia jau nuo senovės yra laikas, kurio metu apsisprendę tikintieji buvo ruošiami Krikšto sakramentui, intensyviai mokomi tikėjimo tiesų bei gyvenimo būdo ir taip įvedami į Krikščionybę. 

Kaip ir kiekvieną gavėnią, taip ir šią, mes privalome atnaujinti ir pagilinti savo krikščioniškąjį tikėjimą. Pasak Telšių vyskupo J. Borutos, iš pirmo žvilgsnio tai atrodytų liūdna apeiga, kuri dėmesį atkreipia tiktai į mūsų nuodėmes ir kaip mus Dievas gali už jas nubausti. Tačiau taip nėra. Šiandien Kristaus žodžiai Evangelijoje kalba, jog reikia mūsų gyvenime vietos ir pasninkui, ir maldai, ir išmaldai, ir labdarai... Bet Jis nori mus perspėti, kad neitume netikros religijos, netikros krikščionybės keliu, o prisimintume, kiek daug Dievas yra padaręs, kad mus visus išgelbėtų, jog būtume amžinai laimingi.

parengta pagal www.tks.lt