2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Po antrųjų gastrolių Indija panevėžiečiams tapo dar artimesnė

2012-02-22
Rubrikose: Kultūra » Scenos menas 
J. Miltinio teatro gastrolės

Kiek daugiau nei prieš metus J. Miltinio dramos teatras dalyvavo Indijoje Norvegijos ambasados tradiciškai rengiamame H. Ibseno kūrybos festivalyje. Ten parodytas ir puikių atsiliepimų sulaukęs Sauliaus Varno režisuotas spektaklis „Kai mes mirę nubusim“ lėmė tai, kad netrukus panevėžiečiai vėl buvo pakviesti ir šį mėnesį dalyvavo kitame festivalyje.  

Šalies pietuose esančio regiono kultūros sostine tapusiame Trisuro mieste, Keralos menų akademijos surengtame tarptautiniame festivalyje tarp aštuonių iš Europos atvykusių teatrų ir aštuonių šeimininkų kolektyvų žiūrovai pamatė ir J. Miltinio teatre prieš keletą metų Sauliaus Varno pagal to paties pavadinimo L. Tolstojaus apsakymą sukurtą vieną stipriausių kelerių pastarųjų metų Panevėžio teatro spektaklį „Kreicerio sonata“.

Festivalis jo dalyviams buvo naudingas. Jie turėjo galimybę susipažinti su šiuolaikinėmis gana skirtingų kultūrų šiuolaikinio scenos meno tendencijomis. Parodytas efektingas garsaus lenkų režisieriaus Pawelo Szkotako spektaklis su cirko elementais atviroje erdvėje ant kojūkų „Carmen Funebre“. Dalyvavo „Humortal“ trupė iš Ispanijos (Barselonos), pažįstama Lietuvos žiūrovui iš LIFE festivalio programos ir apkeliavusi beveik visą pasaulį. Anglai buvo atvežę „Auksinį drakoną" pagal vokiečių dramaturgo Rolando Schimmelpfennigo pjesę.

Didelį įspūdį festivalio dalyviams paliko profesionalios styginių instrumentų teatralizuoto folkloro grupės iš Radžastano, grojančios retu styginiu instrumentu kamaicha, pasirodymas. Niujorkietis režisierius, profesorius Richardas Schechneris parodė spektaklį su Anglijos aktoriais „Imagining O“ W. Shakespeare'o „Hamleto" motyvais, modernią Ofelijos ir Hamleto santykių interpretaciją. Dalyvavo teatrai iš Italijos, Izraelio. Baltijos šalims atstovavo vienintelis J. Miltinio dramos teatras.

Paprašytas plačiau papasakoti apie jau vien atstumo požiūriu egzotiškas gastroles, stipriausius įspūdžius ir pastebėjimus, režisierius Saulius Varnas sakė: „Tik atrodo, kad Indija kažkur labai toli. Šiandien net ir Keralos žemę jos pietuose pasiekti nesunku. Pati Indija labai progresuoja, jos ekonomika – viena iš sparčiausiai besivystančių pasaulyje. O seminarai meno temomis parodo itin aukštą šiuolaikinio Vakarų pasaulio teatro supratimą, kartu šalies tūkstantmetės kultūros istorijos, tradicijų puoselėjimas ir pagarba joms kelia susižavėjimą. Šalia tradicinio teatro yra labai įdomus šiuolaikinis Indijos teatras. Jo kūrėjai dažnai yra baigę mokslus Anglijos, Prancūzijos, JAV, Japonijos aukštosiose meno mokyklose.

Tokie vardai kaip P. Brukas, A. Mnushkina, J. Grotovskis, R. Wilsonas jiems puikiausiai žinomi ne tik iš teorijos, jų spektakliai Indijoje dalyvavo įvairiuose Indijos festivaliuose. J. Grotovskio, kaip atlikėjo, menininko, paieškos ir prasidėjo pačioje Indijoje... Tarkim, vienas didžiausių šiuolaikinio teatro teoretikų A. Arto studijavo Ramiojo vandenyno salynų gyventojų ritualus.
Kinai sako, kad nereikia patarinėti, jeigu į tave nesikreipia patarimo... Manau, jeigu kviečia į festivalius, vadinasi, kažkam esame įdomūs, galime keistis patyrimu, savo ieškojimų rezultatais. Mūsų „Kreicerio sonata" pagal L. Tolstojų atsirinkta irgi neatsitiktinai. Kas gi neapgalvotai skirtų didžiulius pinigus tiek trupės kelionės, tiek kitokioms organizacinėms išlaidoms. Mane nustebino spektaklio aptarimo metu užduoti klausimai, reikalaujantys ir gilaus pjesės teksto, ir sceninės kūrinio interpretacijos konteksto išmanymo. Neįtikėtina, bet buvo pastebėti dviejose spektaklio vietose neatitikę anglų kalbos subtitrai su tekstu scenoje ir paklausta apie nesutapimo priežastį.“

Į atšiaurią šiemetę lietuvišką žiemą sugrįžusiai J. Miltinio dramos teatro kūrybinei grupei nepamirštamą įspūdį paliko ir 40 laipsnių karštis, kuriame teko vaidinti techniškai gana sudėtingą spektaklį. O dar vienas prisilietimas prie pasaulinės scenos meno įvairovės neabejotinai suteikė naujų impulsų tolesnei kūrybai.

„Kreicerio sonatos“ režisierius Saulius Varnas ruošiasi statyti „Freken Juliją" pagal to paties pavadinimo A. Strindbergo pjesę. Kaip pats sako, aišku, kad ne Lietuvoje.

Parengė Lina Grigaitė

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Viktorija Daujotytė, Valentinas Mikelėnas, Arvydas Šliogeris, Aleksandras Vasiliauskas, Vladas Žulkus. Nerimas: svarbiausių humanitarinių ir socialinių grėsmių bei jų pasekmių Lietuvai įžvalgos

Literatūrologė, filosofas, istorikas, teisininkas ir ekonomistas – kiekvienas savaip žvelgia į svarbiausias humanitarines ir socialines grėsmes bei jų padarinius Lietuvai.