Kokie albumai šią žiemą sukosi melomanų grotuvuose? „Bernardinai.lt“ skaitytojų dėmesiui – subjektyvi muzikos įrašų apžvalga, galbūt nauju skambesiu padėsianti papildyti žiemos miego muzikinę fonoteką.

Hanne Hukkelberg „Featherbrain“

Hanne Hukkelberg – muzikos kūrėja iš Pietų Norvegijos, geriausiai pažįstama eksperimentinės ir indie muzikos mėgėjams. Atlikėja debiutavo 2004-aisiais, būdama 25-erių, kai išleido pirmąjį albumą – „Little Things“. Pastarasis išsiskyrė išradingumu (skimbčiojančių vyno taurių, lietaus lašų barbenimo į stiklą, dviračio skambučio garsai), netikėtai derančiu su elektroniniu skambesiu.

Antrasis Hanne Hukkelberg darbas „Rykestraße 68“ pasirodė po metų ir iškart pelnė norvegiškąjį „Grammy“. Žanro prasme tai buvo ryškus posūkis indie roko link su jau atpažįstamu skandinaviškuoju Hanne vokalu. Kuo ypatingas trečias kūrėjos darbas? Regis, gana skirtingus dviejų pirmųjų albumų skambesius Hanne sėkmingai sujungia – čia išlieka ir puodų virtuvėje skambėjimas, ir begalė klasikinių instrumentų. Tik Niujorke įrašytas „Featherbrain“ – kur kas vientisesnis, išbaigtesnis, o kartu ir intymesnis. Jaunatviškam chaosui, regis, vietą užleidžia užtikrintas šiaurietiškas krištolo skaidrumo vokalas.

My Devils

Leonard Cohen „Old Ideas“

Legendinis Kanados atlikėjas Leonardas Cohenas po daugiau nei septynerių metų pertraukos sugrįžta į muzikos pasaulį su nauju studijiniu albumu. Kūrybinį kelią pradėjęs kaip rašytojas ir poetas, Leonardas Cohenas, sulaukęs 40-ties, ėmė ir muzikuoti.

Ilgokai lauktą „Old Ideas“ sudaro 10 naujų kūrinių, kurie sutilpo į 42 įrašo minutes. L. Coheno kūryba brandi, santūri, ir naujausias albumas nėra išimtis. Tik gal „Old Ideas“ ne toks šviesus kaip anstesnė kūryba, čia daug gilaus susimąstymo, bandyti pažvelgti į praeitį, susitaikyti, atgailauti. Niūrokas naujausias garsiojo Leonardo Coheno darbas (kalbama, kad tai – kūrėjo gulbės giesmė) – būtent tokiems žiemos vakarams.

Town Hall „Sticky Notes & Paper Scraps“

Ši trijulė iš Bruklino – multi instrumentalistai Stefanas Weineris, Phoebe Ryanas ir Jesse Kranzlersavo – muzikos brandumu gerokai pranoksta savo amžių – tokia mintis šauna į galvą išgirdus pirmuosius dainos „Just Watching My Breath“ akordus iš debiutinio 2010-aisiais susibūrusios grupės įrašo „Sticky Notes & Paper Scraps“.

„Town Hall“ iš tiesų stebina originaliu muzikos stiliumi – vyro ir moters vokalo harmonija, pasakas primenančiais tekstais ir besivystančiomis instrumentinėmis kompozicijomis. Jaunučių amerikiečių kūryba akimirksniu mus nukelia ten, kur kalnai, kur sniegas, kur stori megztiniai ir sunkūs žieminiai batai... Sunku patikėti, kad tokia šiaurietiškai gryna muzika gimsta kasdienio skubėjimo kupiname Niujorke.

Just Watching My Breath

Rae Spoon „I Can’t Keep All of Our Secrets“

Metų pradžioje jau šeštąjį albumą – „I Can‘t Keep All Of Our Secrets“ – išleido kanadienis Rae Spoonas, nudžiugindamas tam tikra prasme lengvesnės muzikos mėgėjus. Iš Albertos provincijos kilęs dainų kūrėjas savo muzikinį kelią pradėjo kaip folk žanro atstovas, tačiau ilgainiui jo muzika vis labiau krypo elektronikos link.

Rae Spoonas pripažįsta, kad naujausias darbas yra savotiška sielvarto dėl netikėtai mirusio draugo išraiška. Dainų tekstai ir netiekties motyvai iš tiesų albume ryškūs, tačiau žinoti kūrėjo asmeninio gyvenimo detalių tikrai nebūtina, o „I Can‘t Keep All Of Our Secrets“ klausyti kaip tiesiog itin kokybišką electro-pop albumą.

Ocean Blue

The Caretaker „Patience. After Sebald“

Žiemos atnešta gera naujiena eksperimentinės ambient muzikos mėgėjams –The Caretaker (po šiuo slapyvardžiu slepiasi britų muzikantas James Leyland Kirby) albumas „Patience. After Sebald“, sukurtas kaip režisieriaus Grand Gee kurto dokumentinio filmo apie vokiečių rašytoją W. G. Sebaldą garso takelis.

Savo kelią kūrėjas, kažkada įkvėptas Stanley Kubricko „Švytėjimo“ ekranizacijos, pradėjo nuo dark ambient, sukurdamas savitą muzikinį braižą, kurio esmė – „senojo“ pasaulio palikimas, smarkiai sumanipuliuotas šiuolaikinėmis muzikos tenchnologijomis. Naujausiame darbe tas „senasis“ pasaulis – Franzo Schuberto kūrybos leitmotyvai, įpinti į trūkinėjančių, perregimų tonų traškesį, kuris primena... dulkes ant senučiuko vinilo. Sniegą ant apleisto vienkiemio stogo.

But The Stars Had Come Out

The Islands „A Sleep & A Forgetting“

„Islands“ susibūrė 2005 metais Monrealyje ir jau po metų pasauliui pristatė debiutinį albumą „Return To The Sea“, kuris sulaukė teigiamų muzikos kritikų ir gimtosios Kanados muzikos mėgėjų vertinimų. Naujausias darbas „A Sleep & A Forgetting“ grupės diskografijoje – jau ketvirtasis. Kaip pasakoja grupės lyderis Nickas Thorburnas, naujausias albumas nepalyginamai asmeniškesnis už ankstesnius. „Po nesėkmingai pasibaigusių santykių iš Niujorko persikėliau į Los Andželą. Ten, kur buvau apsistojęs, buvo pianinas. Ten ir sukūriau būsimąjį albumą. „A Sleep & A Forgetting“ – tai praradimo ir bandymo užmiršti įrašas. Albumas parašytas per Valentino dieną – ta proga ir buvo išleistas.

Keistoką „Islands“ muziką apibūdinti sunku. Naujausio albumo skambesys, kaip apibūdina pats grupės Lyderis Nickas, yra „asmeninė soul muzikos interpretacija. – Be kita ko, esu baltaodis vaikis iš Kanados, todėl tokia soul muzikos interpretacija gali pasirodyti iškreipta. Bet būtent taip jaučiaus kovodamas su širdgėla“.

This Is Not A Song

Fanfarlo „Rooms Filled With Light“

Tikslumo dėlei vertėtų pasakyti, kad iki šio Londono indie-pop grupės „Fanfarlo“ albumo išleidimo dar liko bene savaitė, jau dabar jį galima išgirsti nemokamai internete.

Antrasis grupės albumas „Rooms Filled With Light“, palyginti su 2009-aisiais išleistu debiutiniu įrašu „Reservoir“, išsiskiria stiprėjančiu elektroniniu skambesiu. Naujausiame grupės darbe eklektiškam skambesiui suteikiami nauji tonai: akustinės gitaros čia keičiamos elektrinėmis, o mandolinos ir metalofonas – sintezatoriumi. Ir vis dėlto, nepaisant eksperimentinių elementų, albumas „Rooms Filled With Light“ labai lyriškas ir melodingas.

Replicate

Jeff Pianki „Said And Done“

Jeff Pianki, britų folk kūrėjas, naujo albumo neišleido, bet... Muzikantas albumus leidžia retai (kaip ir dalina interviu ar bendrauja su žiniasklaida), tad naujausias darbas – vos dviejų dainų įrašas „Said And Done“ – svarbus įvykis melomanams, pasiilgusiems paprastų, nuoširdžių, tikrų dalykų.

2010-aisias išleidęs pirmąjį pilną savo solinį albumą „Paper Window“ (iki tol Jeff Pianki kartu su Kiersten Holine įrašė bendrą darbą „I Want You To Have This“), prasmingais tekstais, gitaros brazdesiu ir šviesiu nusiteikimu užvaldė klausytojų širdis ir muzikos grotuvus. „Paper Window“ – išskirtinai vientisas darbas, iš kurio išskirti geriausias dainas labai sunku – o pripažinkim, kad albumų, kurių klausantis nereikia „prasukinėti“ kai kurių dainų, labai nedaug.

„Lenkiškai žodis pianki reiškia burbulą arba... zefyriuką. Manau, kad aš – bent vienas iš jų“, viename koncerte Mičigane pajuokavo pats Jeff Pianki, kaip niekas kitas tiksliai apibūdindamas savo kūrybą. O kol atlikėjas nedideliais žingsneliais keliauja žinomumo link (juk interviu nedalija ne dėl savo įsitikinimų, o tiesiog, kad to dėmesio paprasčiausiai kol kas nėra) ir svajoja apie savo grupę, mes džiaugiamės naujausiomis jo dainomis. Kol už lango sninga.

Said And Done