http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/78369

Liepsnojantis Tibetas ir mūsų moralinės dilemos

2012-03-07
Rubrikose: Naujienos  Visuomenė » Solidarumas  Visuomenė » Atmintis 

Zenekos nuotrauka

Kovo 10-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, pasaulyje minimos Tibeto nacionalinio sukilimo metinės. 1959 metais šią dieną tūkstančiai taikių žmonių Tibeto sostinėje Lhasoje reikalavo, kad kinų ginkluotosios pajėgos pasitrauktų iš Tibeto regiono. Šis sukilimas buvo nuslopintas jėga, o po jo kinų ginkluotosios pajėgos ėmėsi brutalių veiksmų prieš tibetiečių tautą, kultūrą bei religiją.

Nuo to laiko skaičiuojama daugiau nei vienas milijonas tibetiečių aukų, o naujausios žinios iš šios šalies pasaulio visuomenei kelia vis didesnį nerimą dėl unikalios Tibeto kultūros bei tautos ateities.

Minint 53-iąsias Tibeto nacionalinio sukilimo metines, taip pat jau daugiau nei šešiasdešimt metų besitęsiančią Tibeto okupaciją, kovo 9-ąją Vilniuje vyks solidarumo su Tibetu akcijos: 12 val. – piketas prie Kinijos Liaudies Respublikos ambasados, o 18 val. Mokytojų namų mažojoje salėje vyks susitikimas bei filmo apie Tibetą peržiūra.

Istorinės Lietuvos ir Tibeto paralelės

Lietuvą ir Tibetą jungia ne tik laisvės siekis simboliškai kovo 10-ąją minint 1959 m. įvykusį Tibeto nacionalinį sukilimą ir kovo 11-ąją 1990 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Tarp abiejų šalių okupacijų – 1940 m. Lietuvos bei 1949–1951 m. Tibeto – taip pat nemažas panašumas: abi jas okupavo didesni kaimynai iš Rytų, naudoję labai panašią leksiką bei taktiką.

Tibeto dvasinis lyderis tremtyje, Nobelio taikos premijos laureatas Dalai Lama XIV buvo vienas pirmųjų užsienio šalių vadovų 1990 metų balandį telegrama pasveikinęs Lietuvą atkūrus Nepriklausomybę.

1991-aisiais, praėjus pusantrų metų po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ir vos pusmečiui po kruvinųjų Sausio 13-osios dienos įvykių, Dalai Lama XIV pirmą kartą atvyko į Lietuvą drauge su mumis pasidžiaugti taikiu būdu iškovota laisve. Tai buvo vienas pirmųjų oficialių užsienio šalies vadovų vizitas Lietuvoje.

Tuo metu pasaulis mažai težinojo apie pusšimtį metų tautų kalėjime kankintą Lietuvą, o mes pro storą geležinę okupantų sieną negirdėjome Tibeto dejonių, nežinojome tiesos apie baigiamą sunaikinti tibetiečių tautą, religiją ir kultūrą.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas taikiu būdu Dalai Lamai ir visai okupuotai Tibeto tautai buvo lyg ženklas, kad jų pačių pasirinktas nesmurtinis kovos būdas prieš komunistinį Kinijos režimą veda teisinga linkme, ir netrukus tibetiečių tauta taip pat taps laisva...

Anuomet Lietuvos žmonėms Dalai Lama kalbėjo: „Aš sužavėtas tvirtu lietuvių tautos, kuri penkiasdešimt metų kovojo už savo laisvę ir nepriklausomybę, pasiryžimu. Jūsų pastangos leido atkreipti viso pasaulio dėmesį į visų tautų apsisprendimo teisę. Didžiulį įspūdį man padarė nesmurtinės kovos, kurią jūs pasirinkote, kelias. Ir aš tvirtai tikiu nesmurtine kova moraliniais ir praktiniais sumetimais. Smurto panaudojimas prieš stiprią valstybę tolygus savižudybei. Vienintelė viltis išlikti tokioms šalims kaip mūsų – tai nesmurtinė kova, besiremianti įstatymais, tiesa, ryžtingumu. Jūsų vaidmuo, kaip įkvepianti jėga, nesibaigs jums iškovojus laisvę...“

Deja, Tibeto okupacija, tibetiečių tautos, religijos ir kultūros naikinimas tebesitęsia ir šiandien...

Liepsnojantis Tibetas

Pastarosiomis dienomis situacija Tibete pasiekė kritinę ribą. Savo tėvynėje Tibeto tauta tiek ekonomine, tiek politine, tiek visuomenine bei socialine prasmėmis tampa mažuma ir atsiduria Kinijos visuomenės paraštėje. Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama XIV, štai jau penkis dešimtmečius nenuilstamai atstovaujantis Tibeto tautai pasaulyje, pastaruoju metu savo kalbose ypač pabrėžia kritinę tibetiečių situaciją.

Dar grėsmingiau šiandien skamba žinios iš Tibeto, kuriose pranešama apie susideginti pasiryžusius tibetiečius, kurie tokiu būdu išreiškia savo nepasitenkinimą Kinijos vykdoma politika regione.

Kaip teigia istorikas, Tibeto kultūros paramos ir labdaros fondo Lietuvoje vadovas Gintaras Dručkus, „tiesiogine to žodžio prasme Tibetas užsiliepsnojo 2008-aisiais – olimpinių žaidynių Pekine metais. Protestuodami gyvais fakelais save paversti ryžosi jau 24 tibetiečiai. Dauguma jų – jauni vyrai ir moterys, pasirinkę tokią drastišką priemonę savo protestui išreikšti. Susideginimų mastas plečiasi, tačiau pasaulio bendruomenė iš esmės išlieka akla ir kurčia, tarsi tai, kas vyksta Tibete, vyktų už mūsų planetos ribų“.

Šiais metais dėl nesiliaujančių tragiškų susideginimo aktų Amdo provincijoje tibetiečiai nusprendė vasario 22 d. nešvęsti prasidedančių Naujųjų Vandens Drakono, 2139-ųjų Tibeto metų. Dalai Lama XIV pakvietė visus susikaupti bendroje maldoje už pasiaukojusius taikioje Tibeto laisvės kovoje.

Visi jau daugiau nei penkis dešimtmečius trunkantys Nobelio taikos premijos laureato Dalai Lamos XIV mėginimai dialogu spręsti Tibeto klausimą su Kinijos valdžia yra bevaisiai. Ir nors pasaulio bendruomenė yra ne kartą išreiškusi susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Tibete, Kinijos valdžia tai traktuoja kaip kišimąsi į jos vidaus politiką ir neketina dialogo keliu spręsti šios situacijos.

Pasak Europos parlamentaro, filosofo Leonido Donskio, „Tibetas ne tik nesiekia delegitimuoti ar demonizuoti Kiniją, o priešingai – pabrėžia savo pagarbą kinų tautai ir Kinijos valstybei. Viskas, ko siekia ši buvusi mažytė teokratinė, bet absoliučiai taikinga budistinė vienuolių valstybė, – tai unikalios senovinės Tibeto kultūros išsaugojimas“.

„Jei Tibetui nebus leista išsaugoti savo kultūros ir religijos, kils klausimas, ko verta Visuotinė Žmogaus Teisių Deklaracija. O jis neišvengiamai kils, jei mes įteisinsime kumščio teisę vien todėl, kad ją praktikuoja naudinga ir mums svarbi valstybė“, – teigia L. Donskis.

Anot rašytojo ir režisieriaus Vytauto V. Landsbergio, 2010 metais sukūrusio filmą „Nuo pasaulio stogo“, kuriame pasakojama apie sudėtingą okupuoto Tibeto situaciją ir emigracijoje gyvenančius pabėgėlius, „Tibeto klausimas yra mūsų moralės ir sąžinės lakmuso popierėlis – jei Islandija būtų bijojusi Rusijos, mes savo laisvę būtume atgavę daug sudėtingiau. Gal ir mūsų mažas lašelis kada nors prisidės prie didžiųjų valstybių vadovų sąmonės pasikeitimo ir įsilies į Tibeto laisvės vandenyną“.

Bernardinai.lt