2013 m. birželio 20 d., ketvirtadienis

Br. Ramūnas Mizgiris. „Tarp daugybės žodžių nelengva išgirsti autentišką Žodį“

2012-03-23
Rubrikose: Religija » Komentarai ir pokalbiai  Religija » Krikščionybė 
Ramūnas Mizgiris OFM

Evgenios Levin nuotrauka

Kovo 24 d. Vilniuje vyks Lietuvos Biblijos draugijos 20-mečio minėjimui skirti renginiai. Jubiliejinė konferencija Vilniaus universitete apžvelgs šios vienintelės mūsų krašte ekumeninės institucijos istoriją bei veiklą, Biblijos skleidimo bei leidybos aktualijas. Vėliau Šv. Jonų bažnyčioje visų pagrindinių krikščioniškųjų konfesijų atstovai dalyvaus bendroje maldoje. Organizatoriai su džiaugsmu pabrėžė, kad dalyvauti pažadėjo ir sentikių atstovai.

Gana tyliai vykdoma draugijos tarnystė išties yra svarbi ne vien Kristaus išpažinėjams. Visa visuomenė gali džiaugtis LBD specialistų darbo vaisiais: nuolat tobulinamu Šventraščio teksto vertimu, pagalbine medžiaga, padedančia geriau pažinti biblinius laikus bei kultūras ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, parūpinamu vertimu į įvairias kalbas. Rėmėjų padedama Draugija per 20 metų sugebėjo pasiūlyti patrauklių audio ir videoprojektų, išleisti Bibliją Brailio raštu. Kaip „Bernardinai.lt“ pasakojo direktorė Vilhelmina Kalinauskienė, šiuo metu galvojama apie interaktyvios biblinių istorijų knygelės darželinio amžiaus vaikams leidybą – ją lietuviai parsivežė iš kolegų Japonijoje. Visus LBD leidinius galima ne tik pamatyti, bet ir įsigyti internete adresu: www.biblijatau.lt

Dabartinis Draugijos vadovas brolis Ramūnas Mizgiris OFM kaip vieną pagrindinių šiandienos iššūkių išskiria žodžio devalvaciją. „Nebetikint žmogiškais žodžiais, nėra lengva išgirsti ir Dievo Žodį“, – sako jis. Be to, šiandienis žmogus sunkiai geba įsijausti į tolimas biblinių laikų kultūras, tad būtina dėti pastangas priartinti Šv. Rašto kontekstą ir kalbą prie mums pažįstamos patirties.

Jau keletą metų esate LBD prezidentas. Ką Jums reiškia šios pareigos? Kokius konkrečius tikslus sau keliate?

LBD prezidentu tapau 2010 metų pavasarį. Mūsų Draugijos valdymas, jei taip galima sakyti, yra ne prezidentinis, bet parlamentinis. Yra Valdyba, kurią sudaro 14 narių iš aštuonių krikščioniškų Bažnyčių, 1992 metais įsteigusių LBD. Tarp jų yra ir prezidentas arba pirmininkas, bet jis yra pirmas tarp lygių: turi vienodas pareigas ir teises, kaip ir kiti Valdybos nariai; jis tik veda Valdybos posėdžius, vykstančius apie penkis kartus per metus, ir visuotinį LBD narių susirinkimą, vykstantį vieną kartą per metus.

Atėjus į LBD, tikslą turiu vieną – įsiklausyti į jos ekumeninę dvasią, susipažinti su jos nariais ir veikla, dirbti kartu. Kaip jau minėjau, Draugijos pagrindas – dialogas, tad ir tikslus keliame ne pavieniui, bet drauge: diskutuojame, išsakome savo įžvalgas ir taip ieškome optimaliausio varianto, kurį balsuodami ar bendru pritarimu patvirtiname ir vykdome.

Pagrindinis LBD tikslas – kuo plačiau perteikti Dievo žodį, kad jis taptų pasiekiamas kiekvienam tikinčiajam ar dar Dievo ieškančiam žmogui.

Ką reiškia dirbti ekumeninėje įstaigoje katalikiškoje šalyje? Kaip pavyksta suderinti „politinius“ interesus su atvirumu kitoms konfesijoms?

Sunku palyginti, nes nėra tekę dirbti ekumeninėje įstaigoje ne katalikiškoje šalyje. Žinoma, suprantu apie egzistuojantį pavojų primesti katalikišką mokymą kitiems krikščionims. Kita vertus, mes juk nesprendžiame doktrininių dalykų, nes mūsų darbo specifika yra Dievo žodis, kuris mūsų neskiria, bet vienija. Taip, išlieka skirtingas kai kurių Švento Rašto tekstų aiškinimas, komentavimas, bet ir tai ne LBD paskirtis.

Leisdami lietuvišką Bibliją ir ją kartkartėmis nežymiai atnaujindami, žiūrime, kad jį būtų kuo ištikimesnė originaliam tekstui ir kartu suprantama šių dienų skaitytojui. Tuo suinteresuotos visos krikščionių Bendrijos. Be to, suderinti „politinius“ interesus su atvirumu kitoms konfesijoms padeda ir Vatikano II Susirinkimo ekumeninės gairės.

Kaip vertinate lig šiol LBD nuveiktą darbą, vaidmenį Lietuvos visuomenėje? Kokių minčių kyla, galvojant apie ateitį?

Išties padaryta gana daug, visko čia dabar neimsiu vardyti. Bet didžiausias džiaugsmas, kad Šventasis Raštas lietuvių kalba gali būti visiems laisvai pasiekimas.

Manau, kad prisidedame teigiamu įnašu prie mūsų tautos, kuri dažnai renkasi mirties kelią, išlikimo. Juk per Dievo žodį mus pasiekia dieviškoji šviesa, sužinome, kas yra Dievas ir žmogus. Be šių pamatinių žinių, vargu ar įmanoma žmonijos ateitis, tikroji laisvė.

Tad toliau tęsiame pradėta kelionę, bandysime drąsiai atsiliepti į šios dienos iššūkius, kurių vienas yra žodžio infliacija. Tarp daugybės žodžių nelengva išgirsti autentišką Žodį. 

Dar šiais metais pasirodys pataisytas ir atnaujintas Biblijos leidimas, nors savo esme jis išliks toks pat, kaip ir pirmasis 1999 metų leidimas, tačiau parinkome vieną iš optimaliausių formatų ir kai kurias teksto vietas nežymiai pataisėme.

Taip pat ateityje, jei atsirastų rėmėjų, norėtume išleisti Bibliją su ekumeniniais komentarais, nes jaučiame, kad šių dienų žmogui kai kurie tekstai – posakiai, istorinis kontekstas – yra per sunkiai „įkandami“, nes, kaip sako apaštalas Paulius, „maitinau jus pienu, o ne kietu maistu, kurio jūs dar negalėjote priimti“ (1 Kor 3, 2).

Susirašinėjo Saulena Žiugždaitė

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (15)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

Tikėjimo metai

REKOMENDUOJAME

Sigita Maslauskaitė

Relikvijos ir jų gerbimas šiandien mums – viena didžiausių mįslių. Kodėl žmonės ištisus šimtemčius taip brangino ir saugojo jiems svarbių žmonių, Dievo draugų, tai yra šventųjų palaikus?

Tėvas ir dukra

Viskas. Raktas į mano sielą. Pabyra ašaros. Suspėjęs sušukti: „Gulėk, sakau!“, lekiu į tualetą pasiimti popieriaus. Raudu ir negaliu sustoti – taip skauda. Dieve, kodėl taip gelia širdį...

Kun. Dovydas Grigaliūnas

Evangelijos žinia tokia paprasta ir tokia nepaprasta, kad ją atskleisti prireikia daugybės gestų, žodžių, palyginimų ir įvykių vedusių į kulminaciją – Jėzaus mirtį ant kryžiaus ir prisikėlimą.

Šv. Didako paveikslas

Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje į atkurtą Šv. Didako altorių grąžintas stebuklingu laikomas šio šventojo paveikslas.

knygos

Vaikams nebereikia eiti į mokyklą ir skaityti tų knygų, kurių nesinori... Bet užtat galima skaityti tas, kurių norisi. Juo labiau kad šį mėnesį mažiesiems skaitytojams būtų kur akis ir mintis paganyti, naujų knygų turime tikrai daug.