Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, po penkiasdešimties metų sovietinio teroro ir priverstinės tylos, atsirado galimybė ir kartu žūtbūtinis poreikis kalbėti apie mūsų istorijai itin svarbius ir skaudžius įvykius – partizaninį pasipriešinimą bei tremtį. Tokiu būdu jau pirmaisiais nepriklausomybės metais buvę tremtiniai bei rezistentai, asmeniškai prisiėmę užduotį ateinančioms kartoms išsaugoti liudijimą apie šiuos įvykius, su dideliu entuziazmu ir atsidavimu ėmė rinkti, fiksuoti ir saugoti įvairią dokumentinę tų dienų medžiagą. Netrukus įvairiuose Lietuvos miestuose buvo įkurti tremties ir rezistencijos muziejai, kurių išlaikymu ilgą laiką rūpinosi tie patys buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai...

Šiemet, 2012 m., paskelbtais muziejų metais, praėjus dviem nepriklausomybės dešimtmečiams, šių muziejų bei juose saugomų eksponatų padėtis verčia susimąstyti, ar viskas padaryta siekiant ateinančioms kartoms išsaugoti šiuos itin vertingus mūsų krašto istorijos liudijimus.

Kviečiame į trumpą pasivaikščiojimą po pirmąją Lietuvoje įkurtą šiems istoriniams įvykiams skirtą Kauno miesto muziejaus Tremties ir rezistencijos ekspoziciją, kuri simboliškai atskleidžia ne tik dešimtmetį trukusį partizaninį pasipriešinimą bei tremtį, tačiau ir per dvidešimt nepriklausomybės metų, rodos, taip ir nesusiformavusį deramą valstybės požiūrį į šiuos istorinius įvykius bei jų relikvijų išsaugojimą.

Bernardinai.TV