2014 m. rugsėjo 2 d., antradienis

R. Granausko apysaka „Kai reikės nebebūti: mano draugo gyvenimas ir mirtis“

2012-03-28
Rubrikose: Skaitau » Lentyna 

Romualdas Granauskas. Kai reikės nebebūti: mano draugo gyvenimas ir mirtis: apysaka. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. – 172 p.

Knygos pavadinimas, paantraštė ir tuoj paaiškėjanti žinia, kad rašytojas pasakoja apie savo šunį, iš karto sako, jog skaitytojai susitinka su klasikinės fabulos šiuolaikišku kūriniu. Autobiografinė apysaka savaime perteikia šeimos gyvenimo atmosferą, reagavimą į Atgimimo metų įvykius, permainų laiko Vilniaus socialinę tikrovę. Tai knyga apie meilę, ištikimybę, tikrą draugystę.

Ši apysaka, kaip rašo poetas Rimvydas Stankevičius, - nepaprastai šilta ir šviesi paties rašytojo, lietuvių literatūros klasiko ir jo augintinio tigrinio bokserio Bulio meilės istorija. Prasideda ji nuo to, kaip mažutis šunelis perkamas atšiauriojoje Estijoje, ir baigiasi jo, jau seno, žilstelėjusiu kailiu, mirtimi. Tiksliau, ši meilės istorija (kaip ir visos tikrosios) apskritai nesibaigia - paskutinis knygos skyrius - laiškas Buliui į anapus, yra savitas susitarimas dėl susitikimo:

„Buli, aš tau rašau šį laišką, norėdamas pasitarti. Žinau, kad tu jo negausi ir neperskaitysi, tačiau pajusi, apie ką tau rašau, juk dar ne tokius dalykus visuomet pajusdavai be žodžių.

Buli, aš nenoriu gulėti užkastas po žemėm. Dabar Kėdainiuose baigia statyti krematoriumą, rudeniop jis pradės veikti. Prieš mirdamas prisakysiu dukroms, kad mane ten nuvežtų ir sudegintų, o pelenus išpiltų į Nerį. Tegul manęs niekur nebūna. Tik nežinau, ar turiu teisę taip pasielgti? Kur klajos tavoji dvasia, ieškodama manosios? Buli, ateik šiąnakt prie mano lovos. Aš tavęs lauksiu“...

Visa knyga, kiekvienas puslapis, kiekviena eilutė - pačia meile rašyta. Drauge su švelniu savojo keturkojo draugo pasiilgimu, begaliniu noru susitikti, amžiams likti kartu. Per vieno žmogaus ir vieno šuns istoriją knygoje papasakota apie visą pasaulį. Ne tokį, koks yra, - tokį, koks turėtų būti. Kur draugai neišduodami ir neparduodami, kur meilė visada viską nugali, kur dviem būtybėms bendrauti nereikalingi žodžiai, kur draugystė įkurdinta aukščiau už turto, profesinius, buities reikalus, pripažinimą ir šlovę, net už sveikatą ir gyvybę.

Žodžiu, nuostabi, dvasinga, gerumu tviskanti knyga, kuri neabejotinai verta tapti bestseleriu, pripažinta metų geriausia knyga, verta būti išversta į kitas kalbas - neabejoju, ji sulauktų (sulauks?) pripažinimo visame pasaulyje...“ - teigia R.Stankevičius.

„Ar tu prisimeni, Buli, savo pirmąją vasarą Tytuvėnuose, kai buvai dar labai jaunas, tupėjai verandoje pririštas, o prie mūsų namelio priėjo tas tylus keistas berniukas liūdnomis akimis ir pasakė, kad parašys tau laišką, kuriame viską viską papasakos? Neparašė jis tau laiško, nes nežinojo kur. O dabar aš tau rašau...“ – Romualdas Granauskas

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

REKOMENDUOJAME

Gyvename kartą, bet kiekvieną dieną: pokalbiai su gydytoju psichiatru-psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku

Prieš dvejus metus pasirodęs pirmasis knygos leidimas tirpo greičiau nei sniegas pavasarį ir iškilo nelengva dilema – ar susitaikyti su tuo, kad knyga tapo sunkiai pasiekiama, ar parengti pakoreguotą, papildytą knygos leidimą?

germander speedwell- paprastoji veronika

Vakarop kvietė mane ateiti, nes būtinai turiu pamatyti, kaip gražiai veršiukas nepasiekia vandenyje mirkstančios beržo šakos.

Nadine Gordimer

Šiose rašytojos kalbos, pasakytos atsiimant Nobelio premiją, ištraukose svarstoma apie rašymo ir būties santykį, rašytojo pareigą visuomenei ir Nadine likimo draugus – tuos, kurie dėl savo veiklos ir/ar kūrybos buvo ujami gimtosiose šalyse.