Didžiosios savaitės pradžioje Seime veikianti Antikorupcijos komisija paskelbė antrą dalį išvadų. Panašu, jog šįsyk šios išvados netapo patrankos šūviu, įvairiose žiniasklaidos priemonėse bandyta jas menkinti. Kita vertus, komisijos išvadose daug svarbių teiginių, į kuriuos verta įsiklausyti. Tad iš karto po šv. Velykų savaitės pokalbiuose grįžtame prie opios politinės problemos – korupcijos viruso, susargdinusio visa politinę sistemą. Apie tai, kuo svarbios Seimo Antikorupcijos komisijos išvados, kalbiname  šios komisijos narę Aureliją Stancikienę.

Pradėjusi tyrimą dėl atleistų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų, Seimo Antikorupcijos komisija jau gerą mėnesį yra  garsiausia Seimo institucija. Prieš kelias dienas komisija paskelbė antrą dalį savo tyrimo išvadų. Gal galite trumpai nusakyti jų esmę?

Antroji išvadų dalis paprasčiausiai papildė pirmąją ir pateikė  įrodymus, kad Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pavaduotojas Raimondas Palaitis, būdamas VRM ministru, elgdamasis antiįstatymiškai ir spausdamas jam pavaldžias tarnybas žūtbūt stengėsi  FNTT vadovu paskirti K.Jucevičių. 2010 metais R. Palaitis, nors ir labai priešinosi, bet vis dėlto buvo priverstas atleisti susikompromitavusį tuometinį FNTT vadovą R. Boreiką (dėl kurio šeimos turto kilmės pradėtas ikiteisminis tyrimas), tačiau vietoj jo bandė į FNTT vadovus prastumti K.Jucevičių, kurį vadinčiau R. Boreikos žmogumi. Prieš organizuodamas konkursą į FNTT vadovus ministras R.Palaitis pakeitė vadovo pareigybės aprašymą ir taip sudarė K. Jucevičiui galimybę užsienio kalbos egzaminą laikyti rusų kalba. Mano žiniomis, iš visų devynių konkurse dalyvavusių kandidatų šia išimtimi pasinaudojo tik K.Jucevičius. Tačiau, nepaisant R. Palaičio pastangų, tą konkursą laimėjo V. Gailius – vienas garsiausių Lietuvos kriminalistų, daug prisidėjęs, kad būtų išaiškintos ir sulaikytos žiauriausios Lietuvoje nusikaltamos grupuotės, tokios, kaip „tulpiniai“ Panevėžyje ir „daktarai“ Kaune bei kt.

Tačiau akivaizdu, kad su tokia konkurso baigtimi R. Palaitis, o gal tiksliau – už jo stovintys asmenys  nesusitaikė, nes nebegalėjo toliau daryti įtakos (komisija turi duomenų, kad R. Palaitis bandė netiesiogiai paveikti V. Gailių dėl daromų tyrimų) labai gerai pradėjusiai dirbti FNTT.  Prisiminkim, per pusantrų metų išaiškintą Gariūnų mafijinį tinklą, kontrabandos karaliumi vadinamo V. Karaliaus sulaikymą ir t.t.  Pasinaudota informacijos apie banką „Snoras“ nutekinimu žurnalistams ir sąžiningi pareigūnai buvo atleisti. Antikorupcijos komisijos nuomone, V. Gailius ir jo pavaduotojas V. Giržadas (beje, taip pat labai puikus kriminalistas, išaiškinęs kažkada visą Lietuvą sukrėtusią paslaptingą „Mažeikių naftos“ direktoriaus ir jo sūnaus bei vairuotojo žmogžudystę) buvo atleisti neteisėtai ir labai šiurkščiai. Tačiau dar šiurkščiau R. Palaitis elgėsi, skubėdamas iki savo atsistatydinimo į FNTT vadovus paskirti K. Jucevičių: ne tik pats nesilaikė teisės aktų, bet spaudė jų nesilaikyti ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), nurodydamas skubiai jam pateikti išvadas. Taip ir buvo padaryta, todėl komisija ir konstatavo, kad tiek STT direktoriaus pavaduotojas S. Urbanavičius, kurį specialiųjų tarnybų pareigūnai laiko Prezidentės žmogumi, ruošiamu pakeisti dabartinį STT vadovą, tiek Valstybės tarnybos departamento (VTD) direktorė L.Tuleikienė savo veiksmais parodė savo neatsparumą aukštesnių pareigūnų įtakai ir sudarė neteisėtą galimybę FNTT vadovu tapti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkančiam K. Jucevičiui.

Kyla paprastas klausiams: jei šitoje istorijoje STT direktoriaus pavaduotojas ir VTD direktorė taip elgiasi, ar mes galime būti tikri, kad kitose situacijose jie nepasiduoda politikų spaudimams?

Kodėl komisija pareiškė, kad naujas FNTT vadovas K. Jucevičius yra, sakykim, netinkamos reputacijos ir pareikalavo jo atsistatydinimo?

Pirmiausia todėl, kad jis visiems Lietuvos piliečiams atvirai melavo teigdamas, kad FNTT nebuvo jokių tyrimų dėl jo darbo, melavo ir STT ir kitoms specialiosioms tarnyboms pateikdamas pats apie save raštą, kuriame nuslėpė, kad nuo 2005 iki 2011 m. organizuodamas savo vadovaujamo skyriaus veiklą netinkamai atliko savo pareigas ir tuo padarė tęstinį nusižengimą.

Po komisijos išvadų, kad meluodamas K. Jucevičius pažeidė vidaus tarnybos pareigūno priesaiką, man labai keistai atrodo laikinai einančio VRM ministro pareigas, beje, taip pat libcentristo R. Šukio aiškinimai, kad reikia palaukti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvadų. Keistai atrodo ir žurnalistų pasvarstymai, kad gal K. Jucevičius nekaltas, nes ir po tikrinimo FNTT nebuvo baustas, kad gal bylos nedingusios, tik aprašai nesutvarkyti – taip atkartojama K. Jucevičiaus versija. Mūsų komisija paprašė STT ir VSD išsiaiškinti dėl galimai dingusių bylų, kai už jų priežiūrą buvo atsakingas K. Jucevičius, tačiau tai jau baudžiamosios atsakomybės dalykai. Dabar skubiam K. Jucevičiaus atsistatydinimui ar atstatydinimui užtenka to, kad parlamentinė komisija pripažino jį melavusį ir taip sulaužiusį priesaiką. Jo melui įrodyti neprireikė jokių poligrafų. Civilizuotoje valstybėje šis klausimas būtų išspręstas per vieną dieną.

Ar Jums nekeista, kad Prezidentė, nuolat pabrėžianti, jog tokių institucijų vadovų reputacija turi būti ypač nepriekaištinga, taip pat tyli?

Nekeista, nes savo atsakymais komisijai Prezidentė parodė akivaizdžią nepagarbą ir komisijai, ir parlamentui. Neįsivaizduoju, kad kokioje vakarietiškos demokratijos valstybėje prezidentas taip bendrautų su parlamentu, siųstų savo atsakymus be parašo, ne ant firminio blanko ir atsakinėtų tokiu tonu – pvz.: į vieną iš komisijos klausimų yra toks atsakymas: „žr. Nr. 3.“ Nežinau, kodėl Lietuvos Prezidentė mėgdžioja savo bičiulio A. Lukašenkos stilių, gal tiesiog ilgamečių įpročių, įgytų dėstant komunistų partijos aukštojoje mokykloje, nebegali pakeisti jokia vakarietiška tarnyba?

Kita vertus, iš Antikorupcijos komisijos išvadų matyti, kad visoje FNTT istorijoje dalyvauja ir pati Prezidentė, kad be jos užtarimo nei VRM ministras R. Palaitis, nei kitų specialiųjų tarnybų vadovai nebūtų drįsę taip elgtis. 

Komisija savo išvadose atkreipia dėmesį, kad Prezidentė nelygiaverčiai vertino du vykusius konkursus  į FNTT vadovo vietą - kai 2010 m iš devynių kandidatų laimėjo V. Gailius, ji per savo patarėją to konkurso rezultatus įvertino neigiamai, o kai neseniai konkursą iš vieno kandidato laimėjo K. Jucevičius, ji problemų nematė. Tuos pačius dvejopus standartus matome ir vertinant  vadovų reputacijos nepriekaištingumą: V. Gailius vertinamas blogai, nes jo reputaciją neva sugriovė tikrinimas poligrafu (melo detektoriumi), kurio vienas rezultatas buvo neigiamas, o kitas – teigiamas, o štai net paaiškėjus akivaizdžiam viešam K. Jucevičiaus melui, viešų ir privačių interesų pažeidimams, tarnybiniams nusižengimams – Prezidentė  atkakliai tyli. O tyla, kaip sakoma patarlėje, yra nebylus pritarimas, kuris skatina K. Jucevičiaus įžūlumą: jis ne tik neatsistatydina, bet dar aiškina žurnalistams neturįs laiko komentuoti kažkokios komisijos išvadas.   

Kaip Jūs manote, kodėl Prezidentė taip elgiasi?

Nežinau, tegul ji pati paaiškina, nes iš jos atsakymų komisijai mes taip ir nesupratome. Gal jai pateikia blogą informaciją, kaip spėlioja V. Landsbergis? Tačiau juk Prezidentė negyvena uždaroje erdvėje, turi matyti, kas dedasi valstybėje, pagaliau pati pasirenka ne tik savo patarėjus, bet pati parinko ir prokuratūros, ir VSD vadovus, kuriuos mes Seime labai geranoriškai patvirtinome.

Man aišku viena – Prezidentė taip pat buvo suinteresuota, kad FNTT vadovautų K. Jucevičius, todėl taip skirtingai vertinami abu konkursai, todėl taip ilgai nebuvo atleidžiamas R. Palaitis - kad spėtų skirti K. Jucevičių.

Kodėl Prezidentei reikalingas būtent toks FNTT vadovas? Galiu tik spėlioti. Viena akivaizdu – ji renkasi paklusniai  vykdančius, bet nebūtinai kompetentingus specialiųjų tarnybų vadovus – pažiūrėkim į prokuratūros ar VSD vadovą, dabar ir FNTT naująjį vadą. Komisija atkreipė dėmesį į jos patarėjo J. Markevičiaus liudijimą komisijai, konkrečiai į frazę, kad Prezidentė ikiteisminio tyrimo klausimą dėl informacijos nutekinimo į „Lietuvos rytą“ „kėlė ir premjerui, ir Vidaus reikalų ministrui, ir prokurorams“ ir net nurodė, „kokia forma tą pasirinkti“. Iš šitos frazės aš suprantu, kad pradžioje prokuratūrai atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl informacijos nutekinimo (nes generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis veikė taip, kad niekas nebūtų įslaptinta, tad ir nutekinti nebuvo ką). Prezidentė spaudė prokurorus ir VRM ministrą ir net nurodė jiems kaip tai tirti – tikrinti pareigūnus poligrafu. Nežinau, ar nurodė, kokius klausimus užduoti, bet mes nustatėme, kad prokurorams buvo užduodamas labai siauras klausimas dėl informacijos nutekinimo, o FNTT vadovams kitoks – labai platus. Iš to, ką ištyrėme, manau, kad būtent Prezidentė privertė VSD atlikti tyrimą poligrafu, būtent ji privertė prokurorus po trijų mėnesių dar kartą grįžti ir pradėti prokuratūroje ikiteisminį tyrimą. Taip pat akivaizdžiai matau, kaip ji daro viešą ir atvirą spaudimą teismams, kad šie negrąžintų V. Gailiaus ir V. Giržado vadovauti FNTT. Ir teismai paklusniai vykdo: nestabdo konkurso, nors elementari logika sako, kad jei žmonės prašo teismo grąžinti į darbą, tai reikia laikinai stabdyti ir konkursą, nes kitaip jų vietos bus užimtos, laimėjus teks kažką atleisti, valstybei mokėti kompensacijas, vėl suteikti tarnybinius butus ir t.t. Taigi iš teismų elgesio akivaizdu, kad Prezidentės nurodymai bus paklusniai įvykdyti.

Ir todėl turime labai paradoksalią situaciją: V. Gailiui su V. Giržadu nepateikti jokie kaltinimai dėl informacijos nutekinimo, bet jie atleisti, apšmeižti ir greičiausiai nebus grąžinti į darbą. Štai toks teisingumas pagal Prezidentę dabar vyrauja Lietuvoje. Paklusnumo teisingumas. V. Gailius  nepasidavė politinei įtakai, nevykdė politinių nurodymų (kad ir nurodymo atleisti savo pavaduotoją ar užuominų, kurias bylas tirti, kurių ne) tai jis atleidžiamas, o paskiriamas (laimi konkursą iš vieno kandidato su palengvintomis sąlygomis) tas, kuris paklusniai vykdys.

Bet ar komisijos išvados gali ką nors pakeisti šioje situacijoje?

Mūsų konstitucinė pareiga yra atlikti tokius tyrimus, tai mes tą ir padarėme, parodydami, kad Prezidentė peržengia Konstitucijoje nurodytų valdžių padalijimo principus ir į kokį pragarą gali tai nuvesti, jei net norai ir labai geri. Prezidentė supažindinta su visomis mūsų išvadomis ir gali keistis, jei to nori. Bet kokiu atveju dabar niekas negalės sakyti, kad Prezidentė buvo apgauta ar kažko nežinojo.

Kitas dalykas – aukšti teisėsaugos pareigūnai turi suprasti, kad nebus taip lengva daryti karjerą laikantis ne principingumo, o paklusnumo principo.  Ir trečia – kai pareigūnai ir politikai nebebijos, tai nebeliks ir juos gąsdinančiųjų.

Kalbino Andrius Navickas