2014 m. balandžio 19 d., šeštadienis

Reformatai: mitai ir tikrovė (II)

2012-04-18
Rubrikose: Religija » Krikščionybė 
Reformatai

Mitui „Suskilusi bažnyčia" yra reikalingas „juridinis faktas" - pagalbinis mitas su stipriu emociniu užtaisu. 2003-2004 metais Vilniaus administraciniame teisme mūsų oponentai prabilo apie „svarainių fabrikėlį"...  Istoriją vėl tektų pradėti nuo 2001 metų, tik priminsim, jog tų metų birželio pabaigoje Vilniuje iš Algimanto Kvedaravičiaus buvo pareikalauta sugrąžinti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos juridinio asmens dokumentus, antspaudą, nes Sinodo kolegijos įgaliojimai pasibaigė, Sinodas išsirinko naują. Dokumentų negrąžino.

Toliau reikėjo imtis veiksmų juos išgauti. Bažnyčios žmonės žino, jog neišnaudojus visų galimybių bažnyčioje, nevalia kreiptis į pasaulietines institucijas. Juridinio asmens dokumentai - susiję su bažnyčios santykiais su valstybe, tad turėjo būti įtrauktos valstybinės teisėtvarkos institucijos. Nebuvo. Trūko patirties veikti ryžtingai pagal valstybės įstatymus, tuo labiau, jog ir tie įstatymai keitėsi...  

2001 metų liepos mėnesį įsigalioja naujas Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Susidarė situacija, kai Sinodo įgaliojimų netekę asmenys viešai prisistato ir kalba bažnyčios vardu, o įgaliotos bažnyčios vadovybės veikimų laisvė apribota. Sinodas du kartus 2002 metais eiliniame ir neeiliniame suvažiavimuose sprendė šią problemą. Net jei prasidėtų teismai, jie greit nesibaigtų ir bažnyčios veikla būtų ilgą laiką suvaržyta. Be juridinio asmens dokumentų nėra įmanoma net sąskaitos banke atsidaryti, valstybės tarnautojai atsisakydavo bendrauti su teisėtais bažnyčios atstovais, jeigu jie nepateikia juridinio asmens dokumentų...  

Sinodo valia 2002 metų pabaigoje buvo įregistruotas juridinis asmuo - Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios -Unitas Lithuaniae- Sinodas. Algimanto Kvedaravičiaus reakcija buvo greita - skundai teismams bei darbas skleidžiant savo „tiesą" viešoje erdvėje. Triukšmingai gimdomas mitas apie „naują bažnyčią" ir „atskalą". Juridinis asmuo buvo prilyginamas visai bažnyčiai, visiškai nutylint, jog bažnyčia yra laisva pasirinkti savo veiklai vieną ar daugiau juridinių asmenų. Niekam nekyla minčių sakyti, jog Biržų, Kėdainių, Panevėžio ar kitos evangelikų reformatų parapijos Lietuvoje yra atskiros bažnyčios? Jos visos - atskiri juridiniai asmenys. Kodėl juridinis asmuo pavadinimu Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios -Unitas Lithuaniae- Sinodas, šalia jau esančio juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija, virto kita bažnyčia?   Jei būtų kalbama apie kitą tos pačios Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios instituciją - viskas būtų aišku, nereiktų stebėtis.

Mitas Nr. 2: atskiras juridinis asmuo bažnyčioje tai - atskira bažnyčia. Antrinama mitui - „reformatų bažnyčia suskilusi". Valstybės įstatymuose nerasite nieko, kas teigtų, jog atskiri juridiniai asmenys bažnyčioje - atskiros bažnyčios. To nėra. Tai - pramanas, laiku ir energingai paleistas į visuomenę. Abu juridiniai asmenys savo pavadinime įvardinami Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vardais. Kaip padaryti jas skirtingomis, suskilusiomis bažnyčiomis? Paleidžiama spalvinga tezė: „Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios pavadinimą pasivogė nauji, netikri reformatai". Dėl vagystės, žinoma, niekas niekur nesikreipė. Žaidžiama tik emocijomis, mito iliustracijai gimsta pasakojimas apie tai, kaip kaimo svarainių fabrikėlis ėmęs ir pasivadinęs pasaulyje garsios kokakolos firmos vardu, štai taip buvo „suklonuotas" evangelikų reformatų vardas.

Mitas Nr.2 „apie juridinius asmenis - skirtingas bažnyčias" nei Vilniaus administracinio teismo, nei Vyriausiojo Lietuvos administracinio teismo teisėjų neįtikino. Juridinio asmens registracijos jie nepanaikino, minėtas juridinis asmuo buvo įregistruotas teisėtai. Kodėl, vis tik šis mitas gyvas? Gyvas jis tiems, kam stinga noro ar valios išsiaiškint, kokie įgaliojimai suteikti juridinių asmenų teises turinčioms bažnyčios institucijoms ir jas atstovaujantiems fiziniams asmenims. Nekreipiamas dėmesys į realų bažnyčios gyvenimą. Kaip gali būti, jog nuo XVI amžiaus veikiančios Biržų, Kėdainių, Nemunėlio Radviliškio ir Švobiškio evangelikų reformatų parapijos, pasisakančios jog įeina į 2002 m. įregistruoto juridinio asmens sudėtį, staiga virsta "nauja" bažnyčia? Atsakymas: mitas intensyviai ir viešai kartojamas, kalamas klausytojams į galvą iškreipia tikrovės suvokimą. Ypač, jei su ta tikrove nėra noro susipažinti. Dar lengviau, kai mito autoriaus rankose pasiliko valstybės pripažįstami vieno svarbiausio bažnyčios padalinio juridinio asmens dokumentai.

Bažnyčia, kaip ir valstybė - turi savo tvarką ir įgaliojimus, gali turėti skirtingas institucijas - registruotas juridiniais asmenimis. Niekam nekyla noras aiškinti, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra Lietuvos valstybės juridinis asmuo, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jau veikia pagal Baltarusijos įstatymus...  O, štai, juridinis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija ir juridinis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios -Unitas Lithuaniae- Sinodas - jau tampa „dvi skirtingos bažnyčios", su sava ir skirtinga jurisdikcija.

Juridinio asmens su Sinodo pavadinimu Biržuose įregistravimas Algimantą Kvedaravičių turėjo labai sujaudinti. Jis paskubėjo įregistruoti dar vieną juridinį asmenį 2003 metais - Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčią. Tokio juridinio asmens pavadinimas kalboje dažnai naudojamas, įprastas žmonėms. Aiškiau skamba, trumpesnis. Bet esmė ne čia. Sinodas yra aukštesnė institucija nei Sinodo kolegija, A.Kvedaravičiui iškilo būtinybė apsidrausti ir įregistruoti atsarginį juridinį asmenį. Kas, jeigu taps aišku, jog Sinodo kolegija - pavaldi Sinodui? Solidžiau už Sinodą tegali atrodyti tik bažnyčia!

Jeigu atskiri juridiniai asmenys - atskiros bažnyčios, kodėl nutylima, jog yra ne du, o trys Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vardu registruoti juridiniai asmenys? Kodėl niekas nekalba apie tris reformatų bažnyčias? Kodėl tik apie dvi? Peršasi paprastas atsakymas: juridinį asmenį Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija ir juridinį asmenį Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia atstovauja tas pats fizinis asmuo - Algimantas Kvedaravičius! Reiktų suprasti, kad šiuos du juridinius asmenis kaip „dvi bažnyčias į vieną" savo personalinę uniją yra sujungęs arkivyskupas Algimantas savo asmenyje. Už bažnytinės unijos ribų likęs Sinodas - „nauja bažnyčia", „atskala".

Tokia mito Nr. 2 istorija apie  kokakolos pavadinimą nušvilpusį svarainių fabrikėlį ir jo tapimą kokakolos klonu. Mitas, kuriuo iš paskutiniųjų buvo siekiama bent sumenkinti tai, kas Sinodo sprendimu buvo priimta ir įgyvendinta - teisėtai įregistruotas juridinis asmuo, atstovaujamas įgaliotos bažnytinės vadovybės. Teismai šiuo mitu nepatikėjo.... Mitu netiki dauguma evangelikų reformatų parapijiečių. Pramanas nepaveikė nei tarptautinės Pasaulinės evangelikų reformatų sąjungos, nei po II pasaulinio karo Amerikoje įsikūrusios emigrantų, Lietuvių evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos, nei Vokietijos, Lenkijos, Vengrijos reformatų. Visi jie kaip laikė, taip ir išlaikė ryšius su Sinodo įgaliota bažnyčios vadovybe. Prieš juridinių asmenų įregistravimus ir po jų. Bažnyčia laisva pati nuspręsti kiek turėti juridinių asmenų ir kokiems tikslams, nustatyti jų tarpusavio santykius. Tai nėra valstybės ar kokių kitų suinteresuotų asmenų teisė, tai pačios bažnyčios valia.

R.M.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Velyknaktis Klaipėda

Didžiojo tridienio ir VELYKŲ iškilmių pamaldų Lietuvos vyskupijų parapijose tvarkaraščiai. Kviečiame dalyvauti.

Palendrių vienuolynas

„Magnificat vaikams“ kelis klausimus apie gyvenimą benediktinų vienuolyne uždavė tėvui Kazimierui, Palendrių benediktinų vienuolyno priorui.

Kryžių kalnas, jubiliejus 2010 m. liepos 5 d.

Didįjį penktadienį nuo ankstyvosios krikščionybės laikų minimi Kristaus kančios ir mirties įvykiai, sekant Evangelijos pagal Joną chronologija.

Paskutinė vakarienė. Kojų plovimas

Didysis ketvirtadienis atveria Velykų tridienio – Kristaus kančios ir prisikėlimo minėjimo duris. Šią dieną minima Eucharistijos įsteigimo ir kunigystės šventė.

Mons. Gintaras Grušas

Diskusijos apie mokyklą, jos vietą visuomenėje, bendruomenės santykius ir bendradarbiavimo iššūkius netyla ne tik mokytojų kambariuose, bet ir viešoje erdvėje.