Kaip atsirado Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos klausimynas?                

 Mintis inicijuoti pačių gimnazistų klausimyno sudarymą mokytojams Dainorai Eigminienei ir Vytautui Toleikiui kilo iš spontaniškos prielaidos, kad moksleiviai nėra vien fragmentiški kultūros vartotojai, urmu vytele atvaryti į muziejus ar kino teatrus. Kad jie iš tiesų gali būti geri kultūros interpretatoriai bei menininkų, rašytojų, visuomenės veikėjų jaunieji bičiuliai; o neretai ir tampa netiesioginiais jų mokiniais, pasekėjais.

Norime paneigti vyraujančią, bet niekuo nepagrįstą nuomonę, kad jauni žmonės girdi ir mato tik save, parodyti, jog tai – tik kvailas mitas, neturintis nieko bendro su realybe. Prie šio sumanymo prisidėjus ir mokytojui Vidui Dusevičiui, visi gimnazistai, lankantys etikos pamokas, gavo užduotį įvardyti bent dešimt asmenybių, kurias jie laiko savo autoritetais, ir pateikti jiems bent dešimt labiausiai rūpimų klausimų. Tai ir buvo sėkmingai padaryta.

Atsakymuose daugiausia matėme kino režisieriaus Šarūno Barto, rašytojo Romualdo Granausko, režisieriaus Oskaro Koršunovo, dainininko Andriaus Mamontovo, režisieriaus Eimunto Nekrošiaus, rašytojo Sigito Parulskio, dainininkės Veronikos Povilionienės pavardes. Gimnazistai norėjo pakalbinti ir teatrologę Ireną Veisaitę, filosofus Leonidą Donskį bei Arvydą Šliogerį, aktorę Ingeborgą Dapkūnaitę, poetą Marcelijų Martinaitį, kino žmones Audrių Stonį ir Joną Meką, atlikėjas Eriką Jennings ir Aliną Orlovą, kultūrininką Darių Kuolį bei daugelį daugelį kitų. Labiausiai atsikartojusius klausimus išgrynino ir suformulavo gimnazistai Dominyka, Gintė, Ieva, Jonas, Mantas, Povilas, Rokas – pagrindiniai Klausimyno redaktoriai bei analitikai. Ačiū jiems. Kadangi į klausimyną atsakinėja labai plataus diapazono asmenybės, mieliems „Bernardinai.lt“ skaitytojams pridedame ir pačių gimnazistų parengtus lakoniškus pristatymus.                                                                        

Vytautas Toleikis

Andrius Mamontovas (g. 1967 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje) – žymus Lietuvos muzikantas,  grupės ,,Foje“ įkūrėjas, ,,Gatvės muzikos dienos“ iniciatorius – šiemet gegužės 19 d. – kuri po truputį plinta ir užsienio šalyse. Kino ir teatro aktorius, jau beveik 15 metų atliekantis pagrindinį vaidmenį Eimunto Nekrošiaus spektaklyje ,,Hamletas“ (sukaktinis pasirodymas gegužės 15 d.). Aktyvus visuomenės veikėjas. Naujausias  projektas – „Nebijok kalbėti“, rūpinasi savižudybių prevencija ir jaunų žmonių psichine sveikata. Atsakingas tėvas, žmogus, pilietis. Andrius Mamontovas pirmasis atsakė į klausimus. 

 1. Kaip atradote savo pašaukimą? Ar daug ieškojote, klydote, abejojote?

 Kaip ir daugelis, turbūt ne iš karto atradau save. Tai natūralus procesas. Visiems tenka pabandyti, kas nesi, kad atrastum kas esi. Manau, dižiausias trukdis ieškanties savęs yra baimė suklysti. Turėtume išmokti to nebijoti. Klysk, klysk daugiau, klysk geriau už visus...

 2. Kas yra Jūsų autoritetai? Ką laikote savo mokytojais? Kodėl?

 Mano senelis Adomas Čiplys – nes jis buvo inteligentiškas ir gerą humoro jausmą turintis žmogus, mano tėtis Viktoras – nes jis buvo visiškai atsidavęs savo didžiausiai aistrai ir gyvenimo būdui – medicinai, Borisas Grebenščikovas – nes jis yra žodžio valdymo meistras, Jeff Lynn – mano nuo paauglystės mėgstamos grupės Electric Light Orchestra lyderis, neakivaizdžiai įkvėpęs mane patikėti savo svajone ir pradėti muzikuoti. Mano mama Margarita ir žmona Inga – nes jos mato mane tokį, koks esu iš tikrųjų, mano vaikai Andrius ir Viktorija – nes jie leidžia man būti jaunam. Mano mokytojai visi geri ir tikri žmonės, kuriuos sutinku.

 3. Kas Jus įkvepia? Kokios knygos, muzika, filmai ir/ar kita?

 Įkvėpimas ateina iš įspūdžio ir išgyvenimo, o šie dalykai ateina iš knygų, muzikos, kitų žmonių, atsitiktinai nugirstos frazės, kelionių, linksmų ir liūdnų nutikimų. Trumpai tariant, pats gyvenimas ir yra didžiausias įkvėpimo šaltinis, jei tik leidi sau gyventi iš tikrųjų. Jei tik randi savąjį kelią, o ne bandai atkartoti kažkieno „laimės ir sėkmės formulę“.

 4. Ką galvojate apie mus, šiuolaikinį jaunimą?

 Nėra nei „jūs“, nei „mes“. Jaunimas yra toks pat, kaip ir prieš tūkstantį metų. Su tais pačiais klausimais, problemomis, savęs ieškojimu ir konfliktais su aplinka. Tiesiog skiriasi kai kurios išorinės formos ir galimybės, tačiau esmė vis tiek ta pati.

 5.  Kaip informacinės technologijos keičia mūsų visuomenę? Ar naudojatės socialiniais tinklais?

Kaip ir visos technologijos, informacinė erdvė turi ir teigiamą ir neigiamą pusę. Tai leidžia greičiau pasiekti rezultatą, bet tai taip pat skatina paviršutiniškumą ir nebemokėjimą bendrauti su gyvu žmogumi. Socialiniais tinklais naudojuosi, nes tai pati geriausia priemonė susisiekti su mano klausytojais. Tiesiog niekada nereikėtų pamiršti, kad kompiuteris ir internetas yra toks pat įrankis, kaip ir plaktukas. Gali ką nors gero sukonstruoti arba pirštus nusidaužyti.

 6. Kodėl svarbu išlaikyti tautinę tapatybę? Ką Jums reiškia ištikimybė Lietuvai?

Nes tai – pagarba mūsų istorijai, tradicijoms ir mūsų protėviams, kurie kažkada svajojo, kad mūsų gyvenimas bus geresnis. O jei svajojo, vadinasi, mes jiems rūpėjome. Todėl tautinė tapatybė yra pirmiausia atmintis. Ištikimybė Lietuvai man reiškia norą padaryti savo šalį gražesne ir geresne vieta visiems jos gyventojams.

 7. Kokie dalykai Jums svarbiausi bendraujant su kitu žmogumi?

Tikrumas. Visada norisi bendrauti su žmogumi, kuris neapsimetinėja, kad yra kažkoks kitoks, nei iš tikrųjų yra. Ir atsidavimas. Ypač vertinu žmogaus savybę sugebėti galvoti apie kitą, o ne apie save.

 8. Kokie yra Jūsų ryškiausi vaikystės ir mokyklos metų atsiminimai?

 Ryškiausi atsiminimai iš vaikystės yra susiję su mano seneliu. Atsimenu jį, išeinantį iš miško, besišypsantį ir nešantį man jo iš medžio išdrožtą vėjo malūnėlį. Mokykloje svarbiausias momentas man buvo grupės „Foje“ susikūrimas, kuris įvyko gerokai anksčiau, nei kad mes pradėjome muzikuoti.

 9. Ar tikite pasirinkimo laisve? Ar matote gamtoje harmoniją, grožį, ar tik atsitiktinumų grandinę?

 Atsitiktinumų nėra. Viskas turi priežastį ir pasekmes. Viskas yra susiję. Todėl gamtoje matau tik harmoniją. O grožį matau visur.

 10. Ar tikite likimu, Apvaizda? Ar yra tekę kreiptis pagalbos į Išganytoją?

 Likimas yra mūsų ankstesnių pasirinkimų ir darbų pasekmės. Mes kiekvieną akimirką galime pasirinkti, ir tai nulemia mūsų tolesnį gyvenimą.  Apvaizda, kitais žodžiais tariant, yra Dievo globa. Žmonės tiki įvairiais jų pačių susigalvotais Dievo pavidalais, tačiau niekas iki galo nežino, kas yra Dievas. Aš vis dar ieškau atsakymų, nes tie, kuriuos pateikia krikščionybė, – man netinka. Tikiu tik tuo, ką leidžia mano logika ir asmeninė patirtis. Tikiu, kad yra Aukščiausioji sąmonė, pagal kurios sukurtus dėsnius viskas ir vyksta visatoje. Bet kas ta Aukščiausioji kurianti jėga konkrečiai yra, aš, kaip ir jūs, – nežinau. Ir kol kas tai vienintelis, mano nuomone, sąžiningas atsakymas. Tikiu, kad ta „globa“ ir yra mūsų ankstesnių pasirinkimų pasekmės. Ta „globa“ yra mūsų pačių tikrojo AŠ pasireiškimas tomis akimirkomis, kai sugebame save išgryninti.  Į klausimą apie maldą, galiu atsakyti, kad nėra žmonių, kurie nesimeldžia viena ar kita forma, bet tai yra toks intymus klausimas, kad aš jį norėčiau pasilikti tik sau...