Luko Motiejūno nuotrauka

Šiuolaikinis pasaulis vis sunkiau prognozuojamas, o mūsų netgi pačios artimiausios patirties dalykai – sunkiai atpažįstami, įvardijami. Tai, kas dar prieš kelerius metus buvo aišku ir skaidru, pavyzdžiui, kuo tapsi baigęs universitetą ar įgijęs specialybę kitoje mokykloje, šiandien vis sunkiau nusakoma ar netgi įsivaizduojama. Mes patiriame ne tik ekonomines, bet ir vertybines krizes, susiduriame su technologinėmis revoliucijomis. Gyvename pasimetimo epochoje. Tačiau to nereikia bijoti – ypač jei visus šiuos pokyčius suvoksime kaip naują optimizmo šaltinį, kaip būdą keistis ne tik pasauliui aplink mus, bet ir mūsų svajonėms, įspūdžiams ir svarbiausia – mūsų reakcijoms. 

Pastarieji procesai vis labiau veikia ir darbo rinką. Ji tapo kaip niekad nenuspėjama: ne visos profesijos, kurios prieš 10 metų buvo įvardijamos kaip perspektyvios, šiandien yra paklausios. Tačiau ar apskritai įmanoma likvidžios, takios modernybės ir nuolatinės kaitos laikais jaunam žmogui įteikti baigtinį sąrašą su ateities profesijomis? 

Net ir mokslininkai čia nuleidžia rankas. Šiuolaikiniai tyrimai ir teorijos yra nepajėgūs atsakyti ir tiksliai nuspėti tendencijas, kurios dominuos po kelerių ar keliolikos metų. „Tikslūs, baigtiniai sąrašai ar formulės apskritai netaikytini prognozuojant ateitį, svarstant apie pasaulio, žmonių ir visuomenių gyvenimo būdą ir perspektyvas. Kalbant apie tai daug svarbiau gebėti atsitraukti nuo įprasto požiūrio, rinktis kitą mąstymo kelią, pasitelkti vaizduotę. Manau, jog modernus pasaulis kaip tik ir yra tokios būklės, kai jau išmoktos netolimos praeities politikos pamokos, atpažintos klaidos ir paklydimai šiandienos ekonominiuose dalykuose. Vis labiau įsisąmoninama, jog aplink mus esantis pasaulis yra trapus, gamta – nykstanti, o žmonės – jautrūs ir pažeidžiami. Tokiame kontekste ir apie ateities specialybes, ir profesijas turėtume svarstyti jau kitokio lygio kategorijomis – kalbėti apie dėmesį, atidumą, empatiją. Nes būtent šie prioritetai, kurie turėtų būti ne tik ateities, bet ir dabarties profesijų ašimi, yra sunkiai apčiuopiami, įvardijami, įspraudžiami į formules, įgūdžių ar kompetencijų sąrašus“, – apie bandymus sudaryti ateities profesijų sąrašus kalba viešųjų ryšių prorektorė prof. Auksė Balčytienė.

Taigi akivaizdu, jog tokie svarstymai ir pastebėjimai, netgi siekiai tai aprašyti ir intelektualiai įvardyti kaip teorines pastangas susivokti nuolatos besikeičiančiame, sukrėtimų kamuojamame pasaulyje yra pastangos, padėsiančios jauniems žmonėms susigaudyti komplikuotame pasaulyje, įvardijant gebėjimus, kurie bus svarbūs ateityje. Tai galiausiai gali tapti viena iš galimybių – sistema, kuri neketina nurodyti aiškios krypties į kambario temperatūros žaliąją zoną. Akivaizdu, jog priimant šias gyvenimo sąlygas ir iššūkius daugiau naudos gali atnešti sujungtos skirtingų disciplinų žinios nei taikomos atskirai, ir galimybė atpažinti vertybinius kultūros dalykus – studijuoti pirminius mokslo šaltinius, filosofiją, literatūrą, istoriją, susipažinti su kuo įvairesnėmis meno formomis. 

Todėl mokymo įstaiga pirmiausia turi būti modernaus gyvenimo ir kūrybos laboratorija, kur suteikiamas platesnis požiūris kiekvienam, permąstoma praeitis ir gimsta naujos idėjos, o susipažįstant su aplinka atsiskleidžia unikalios asmenybės savybės – kritinis mąstymas ir kūrybingumas. Šiandien žmogus turi mokėti ne tik žvelgti į problemą iš įvairių perspektyvų, bet ir gebėti idėjas jungti su viešosios sferos dalykais. 

Savęs ir kito pažinimas kintančioje modernybėje 

Mokyklą baigęs abiturientas atsiduria gyvenimo kryžkelėje: kur stoti, kokius gebėjimus ir įgūdžius lavinti, kokią specialybę rinktis? Didelę galimybių įvairovę siūlančiame pasaulyje svarbu tiek atrasti savo privalumus, suvokti savąją tapatybę, tiek ugdyti bendruosius gebėjimus, kuriuos padiktuoja šis nuolatinio judėjimo, kultūrų susidūrimo, technologijų amžius. 

Aukštosios mokyklos turėtų tapti pagrindu, ugdant visaverčių asmenybių įgūdžius ir vertybes. Konkurencinga rinka šiandien ieško kuo įvairesnių gebėjimų žmogaus. Studentui mokymo institucijos čia galėtų padėti, suteikdamos vis reikalingesnių tarpdisciplininių gebėjimų. Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjo prof. Gintauto Mažeikio teigimu, trūksta geresnio šiandienos kultūrinių, visuomeninių procesų supratimo. „Modernios profesijos – gyvenimo stiliaus vadybininkai, nostalginio ir kūrybinio turizmo meistrai, asmeniniai psichologai – ilgainiui paskatins universalesnės tarpdisciplininės specialybės, padedančios orientuotis simboliniuose skirtybių pasauliuose, poreikį“, – įaudrina vaizduotę filosofas. 

Todėl universitetai, vertindami globalizacijos ir individualizacijos pasekmes visuomenei, turėtų skatinti ne tik gebėjimą laisvai mąstyti, reflektuoti, permąstyti patirtis, ieškoti įvairių problemos sprendimo būdų, bet ir sudaryti galimybes studentui mokytis kuo daugiau užsienio kalbų, rinktis tarpdalykines, nišines studijų programas, pačiam susidaryti ir keisti tvarkaraštį. Tokia iš dalies individuali mokymosi forma – kiekvienam pagal poreikius – tarsi atsakas į sudėtingus pasaulinius procesus. Tokia alternatyvi studijų vizija atveria kelią į visapusišką asmenybės tobulėjimą: gilinamasi į įvairius ekonominius, politinius, socialinius procesus, mokomasi užmegzti ryšius bei studijuojami dalykai, kurie skatina kūrybiškumą, atveria vaizduotę. Prof. G. Mažeikis tam apibūdinti net pateikia fantaziją – savotišką naujos specialybės modelį, kuris įtrauktų idėjų, literatūros ir muzikos istoriją, filosofiją, menotyrą, muziką, kompiuterinius žaidimus ir pan. „Tačiau skirtingai nei literatūrologijos, filosofijos, menotyros studijose, čia būtų galima siekti ne pažinti tiesą, o išmokti pateikti geriausius, įdomiausius, kūrybingiausius, rizikingiausius, egzotiškiausius sąryšius, interpretacinius pasakojimus“, – unikalios studijų programos viziją pateikė profesorius. 

Platesnio profilio, bendresnių gebėjimų specialistai ir praktikai geba lengviau ir greičiau persikvalifikuoti ar įgyti konkrečią specializaciją. O išsilavinimas, įgytas studijų metu jungiant skirtingų programų dalykus, renkantis gretutines specialybes, pagerina galimybes konkuruoti darbo rinkoje. 

Neseniai savaitraščio „Veidas“ atliktoje apklausoje, be kelių kitų kategorijų, VDU užėmė pirmąją vietą pagal studijų krypčių įvairovę ir sąlygas: čia, be kita ko, vertintas unikalių studijų programų skaičius ir skaičius studentų, kurie universitete įgijo dvigubus kvalifikacinius laipsnius.

Mokymosi esmė 

Tad kaip užtikrinti, kad jaunas žmogus turėtų žinių, kurios jam praverstų ilgam? Šiuo atveju vertinami humanitariniai ir socialiniai, gamtos ir pasaulio pažinimo, technologiniai mokslai, medicina. Tačiau tik humanistikos ir socialinių mokslų dalykų studijose yra užkoduota tai, kas praplečia akiratį, kas skatina ieškoti prasmės, motyvuoja nenurimti, ieškoti, judėti pirmyn ir kurti, siekti gyvenimą daryti gražesnį, o žmones – laimingesnius. Su minėtais mokslais vertėtų susipažinti net ir tuomet, jei renkatės realinio profilio specialybę. Čia randami pirminiai filosofijos, psichologijos, mąstymo ir kūrybos lavinimo šaltiniai, kurie savo unikalumu, ilgaamžiškumu, gebėjimu išlikti aktualiais permąstomi ir šiandien. Kaip sako prof. A. Balčytienė, mokymo institucijos tikslas – pakylėti šį išgrynintą dalykų komplektą iki kasdienybės, suteikti praktiškų, naudingų žinių, kurios pasižymi universalumu. 

Skaitymas yra vienas pagrindinių būdų lavinti kūrybiškumą. Galbūt todėl minėtos pakraipos profesijos yra tos, kurios visuomet, nuo antikos iki šių dienų, turi paklausą. Kartu tai ir viena iš apsaugos priemonių, padedančių nepasimesti klaidžioje ir nuolat kintančioje kasdienybėje. 

Darbo rinką, kartu ir universitetų studijų programas keistis skatina ir kitas visuomeninis reiškinys – komunikacinio darbo (angl. communicative labor) paplitimas. „Nors fizinis ir specializuotas darbas išlieka svarbus, atrodo, kad darbdaviai vis labiau vertina tuos savo darbuotojų įgūdžius, kurie būtini žmonių bendravimui apskritai – tai komunikacija, bendradarbiavimas ir kūrybiškumas. Vien būdami su draugais, dainuodami chore ar darydami pietus šeimai jūs jau ruošiatės darbo rinkai ir tobulėjate kaip darbuotojas. Taigi, šiandien mes dirbame net tada, kai iš tiesų nedirbame“, – pažymėjo VDU docentas J. D. Miningeris. 

Šių dienų tarpusavio komunikacijos būtinybė ignoruoja uždarumą ir reikalauja atviro ir laisvo žmogaus, kuris būtų lankstus, jautrus aplinkai ir kitam žmogui, tolerantiškas, gebėtų išklausyti kito nuomonę, mokėtų užmegzti ryšius, tobulintų savo kaip daugiakalbio kompetenciją. Beje, kalbų kursai jau seniai nėra tik gramatika ir vertimas – tai taip pat mokymasis bendrauti ir pažinti užsienio kultūras, tai praplečia mūsų mąstymo ir tolerancijos ribas. 

„Ankščiau atrodė, kad studijas baigęs žmogus bus profesionalas ir gebės spręsti naujos kasdienybės problemas. Tačiau dabar pasaulis keičiasi daug greičiau. Niekas negali garantuoti, kad studentas, gavęs diplomą, gebės spręsti ateities klausimus. Todėl studijos neturėtų būti skirtos tik perimti žinias, bet ir padėti formuoti žmogaus pasaulėžiūrą“, – pabrėžia prof. A. Balčytienė. Anot jos, kritinis mąstymas, tolerancija, kūrybiškumas, noras tobulėti ir pasitikėjimas savimi – daugiakultūrėje, pasaulietiškoje visuomenėje turėtų būti kiekvieno siekis. Šiuolaikinio pasaulio pilietis suvokia, jog dėmesys ir pagalba šalia esančiajam, dalinimasis žiniomis, laisvė nuo prietarų ir atvirumas yra pamatiniai dalykai netgi siekiant tik asmeninių, individualių saviraiškos tikslų. Žmogus gyvena tarp žmonių, jis nori būti matomas, pastebėtas – siekia tam tikro kunderiškojo nemirtingumo. Todėl jam svarbios etikos normos, atvirumas, į pasaulį žvelgiant be baimės ir pykčio. Šių dalykų galima mokytis studijuojant komunikacijos, politikos, istorijos, bendruomenės vystymosi, tarptautinių, regionų, lyginamųjų studijų, kalbotyros, kritikos, menų ir kitas programas. Šias patirtis galima išgyventi studijuojant drauge su užsienio studentais, tarpdisciplinėse, dvigubo diplomo, jungtinėse studijų programose.     

Įvertinus nuolat kintančias, neaiškias rinkos aplinkybes ir sąlygas, neromantizuojant gyvenime vienos tiesos ir atsižvelgus į bendruosius gebėjimus, kurių ugdymas skatina sąmoningumą, galime pažvelgti į keletą bandymų aprašyti specialybes, kurias mokslininkai, specialistai ir tyrėjai laiko perspektyviomis. 

Jeigu egzistuoja perspektyvos 

Britų dienraštis „The Guardian“, žvelgdamas į 2020-uosius, rašo apie pokyčius rinkoje ir šiandien nepaklausių ar net neegzistuojančių profesijų iškilimą. Pavyzdžiui, aplinkosaugininkai ir toliau ieškos būdų, kaip mažinti taršą, platins „žaliąją“ filosofiją organizacijų įvaizdžio lygmeniu, tačiau čia teigiama, kad su išteklių eikvojimu ir klimato kaita netolimoje ateityje grumsis kol kas mažai girdėti atsekimo vadovai, debesų valdytojai ir t. t. 

Amerikiečių žurnalas „Time“ pateikia ir kitų perspektyvų – čia tarp ateities profesijų išskirti DNR tyrimų dilemas spręsiantys genetikos konsultantai, inovacijų laikais itin paklausūs patentų teisininkai, nuo programišių išpuolių apsaugantys interneto saugumo specialistai, gausybę duomenų apdorojantys statistikai ir t. t. 

Tiek britų, tiek jų kolegų už Atlanto prognozės panašios. Nemaža dalis jų paminėtų specialistų yra rengiami ir Lietuvoje. Tačiau tam tikrų specialybių poreikis konstatuojamas vien Vakaruose. Tuo tarpu mūsų šalyje apie šią paklausą kalbama tik visuomeniniu, bet ne valstybiniu lygmeniu. Pavyzdžiui, Vakaruose jaučiamas didelis psichologijos ir psichiatrijos specialistų poreikis. Kita vertus, šios srities tyrimai ir taikomos metodikos ten jau šiandien yra pakitę, labiau tarpdalykiniai. Tuo tarpu Lietuvoje šių kvalifikacijų atstovai priimami atsargiau, nors bendra visuomenės būklė yra panaši – visuomenės sensta, serga, atsiranda naujų ligų, kartu iškyla poreikis ieškoti naujų ir alternatyvių tradicinei medicinai būdų joms spręsti. Atsirandant vis naujiems reikalavimams rinkoje ir visuomenėje, nepastovumas, įtampa, skatina žmones ieškoti naujų atsipalaidavimo formų, būdų įveikti depresiją ir kitas neigiamas šiuolaikinio gyvenimo pasekmes. Tiek Vakaruose, tiek Lietuvoje reikia psichoterapijos, psichoanalizės ir panašių specialistų, kurie dirbtų nepasiduodami bendroms susvetimėjimo, sudaiktinimo tendencijoms. Pernelyg dažnai psichologines problemas bandoma spręsti cheminiais preparatais, į problemą žiūrima daugiau iš medicininės perspektyvos, retai išbandomos tarpdisciplininės prieigos (nauji metodai), alternatyvūs gydymo būdai. 

Bendravimo, empatijos, savanorystės gebėjimus turėtų ugdyti norintys save realizuoti slaugos, socialinio darbo ir kitų socialinių paslaugų srityse. Jų paklausa pastebima daugelyje pasaulio šalių. Tobulėjant technologijoms, žmones vis dažniau galės pakeisti robotai. Tačiau niekas neatstos žmogaus šilumos, artumo jausmo. 

Jei domitės karjera gamtos mokslų srityje, pasidomėkite biotechnologijos programa: biotechnologijai pranašaujamas pagrindinis vaidmuo auginant Europos ekonomiką XXI a. pirmaisiais dešimtmečiais. Šiuolaikiniai tyrimų metodai, gamtos reiškinių, inžinerijos ir biotechnologijų pagrindai, bandymai kurti naujus produktus chemijos, farmacijos, medicinos, maisto, žemės ūkio ar bioenergetikos pramonėse, galimybės pailginti žmogaus gyvenimą, mažinti mirštamumą ir skurdą – tai tik keletas dalykų, kuriuos siūlo ši programa. Remiantis „Time“ prognozėmis, ne mažiau aktuali molekulinės biologijos ir biotechnologijos magistrantūros programa, kuri skirta norintiems dirbti genetikos, molekulinės biologijos, genotoksikologijos srityse. 

Taip pat jaučiamas informacinių technologijų specialistų trūkumas. Manoma, kad ir ateityje jų reikės. Pavyzdžiui, matematikos ir jos taikymo programą galėtų rinktis tie, kurie svajoja apie paklausią statistiko profesiją. Ją baigę absolventai gali įsidarbinti įvairių verslo, finansų ir pramonės sričių statistinio apdorojimo ir analizės specialistais ir pan. 

Savos tapatybės paieškos 

Tačiau gerų specialistų reikia ne tik siauriau orientuotose srityse: šiuo metu ypač reikalingi dvi ar daugiau disciplinų išmanantys darbuotojai. Pavyzdžiui, savo talentus rinkoje pritaikyti gali baigusieji kūrybos industrijų, menų projektų kuravimo ar naujųjų medijų meno specialybę – šioje programoje sėkmingai suderinami praktiniai medijų meno pagrindai (fotografijos, vaizdo, garso meno, kompiuterinės grafikos, multimedijų), audiovizualinės kultūros ir komunikacijos studijos, šiuolaikinio meno procesų analizė, meno projektų valdymo principai ir kt. 

Tikriausiai nieko nebestebina, kai kalbama apie perspektyvas aplinkosaugos ir ekologijos srityse. Diskusijos dėl aplinkos taršos, alternatyvios energijos šaltinių bei atominės energetikos saugumo netyla jau ne vienus metus. Temų spektras ateityje tik didės, todėl iškils tokios, galbūt šiandien paslaptingai skambančios, profesijos kaip debesų valdytojas (angl. cloud controller), kuris sieks užkirsti kelią arba atitolinti neigiamas klimato kaitos pasekmes. 

Smulkiųjų ūkininkų produkcijos poreikis tik auga. Darnaus žemės ūkio idėjos skleidžiasi jau nuo XX a. pradžios ir vis dar yra aktualios. Tai palanki terpė dirbantiems Lietuvoje, kadangi būtent vietinėje, mažesnėje rinkoje dirbantys ūkininkai taps puikia atsvara masinio vartojimo kultūrą propaguojantiems prekybos centrams. Nors ir pastarieji jau pastebėjo didėjančias natūralios produkcijos vartojimo tendencijas. Sparčiai auga organiško, natūralaus, vietinio maisto paklausa. Ekologinė žemdirbystė išgyvena pakilimą, o šviežias arba aukštos kokybės vietinio gamintojo produktas tampa vis patrauklesne alternatyva. Susidomėjimas masine produkcija mažėja, žmonės visame pasaulyje vis labiau rūpinasi ne tik savo fizine, bet ir dvasine sveikata. Ekologiškos prekės yra tokio gyvenimo būdo neatsiejama dalis. 

Diskusijos apie darnią aplinką ir ekologiją, sparčią miestų plėtrą kelia naujų užduočių urbanistikos, miestų ir vietovių planavimo mokslų atstovams. Tai programos, kurioms reikia platesnio požiūrio ugdymo, tarpdisciplininės prieigos. Lietuvoje šių specialistų veiklos rezultatai ne visuomet matomi ir pastebimi, nes rengiant vietovių ar miesto planus ne visuomet įvertinami tokie papildomi veiksniai kaip socialinė aplinka, bendras objekto santykis su jį supančia erdve. Be to, trūksta kvalifikuotų ir motyvuotų žmonių. Tad miestų sociologijos, ekologiškos, aplinką tausojančios urbanistikos, bendruomenių studijos čia būtų ypač naudingos. Ekologiškas požiūris turėtų vis labiau atsispindėti miestų gyvenime: nešiukšlinti, nestatyti naujų pastatų, nesiplėsti, o naudoti, perdirbti, pakeisti, mokėti naujai pažvelgti į tai, kas tapę įprasta, ir, rengiant naujus miestų ar statybų planus, pirmiausia perdaryti tai, kas jau yra sukurta, bet gal nebenaudojama, nebeįdomu, nes tarsi nemadinga. Šios mokslo šakos atstovai šiandien daugiau galimybių turi užsienio šalyse: miestai Didžiojoje Britanijoje, JAV ar Kinijoje siekia įveikti miesto ir aplinkos supriešinimą. Ši tema kelia kultūrinio bendrabūvio ir jautraus, įsipareigojusio visuomenei sąmoningo žmogaus idėjas. Tokių programų sėkmė neatsiejama nuo žmoniškumo formų studijavimo. Lietuvai tokių specialistų, kūrėjų itin trūksta. 

Pažinti pasaulį 

Globalėjančiame pasaulyje vis aktualesnė tampa ne tik aplinkinių, bet ir tolimesnių šalių, regionų, miestų plėtra. Antai VDU Socialinės antropologijos centro vadovas prof. Vytis Čiubrinskas mano, kad viena perspektyviausių specialybių – regioninės ir tarptautinės studijos. Žinių trūkumas apie atskirus regionus, tarpkultūrinio dialogo nebuvimas ir negebėjimas megzti ryšius sukelia konfliktų, nesusikalbėjimą, netgi skatina terorizmą. „Visa tai vyksta todėl, kad pasaulis tampa vis mažesnis ir trapesnis. Tačiau jis tebėra regionuose, pilnas įvairovės, kurią reikia pažinti“, – aiškina antropologas ir prideda, jog itin perspektyvios yra tos specialybės, kuriose ugdoma tolerancija, gebėjimai stebėti, numatyti ir spręsti konfliktus, mokomasi pažinti įvairias kultūras, komunikuoti, tarpininkauti. Maža to, besivystančiose valstybėse šiandien kasdien ne tik susiduriama su skurdu, nelygybe, priespauda, kariniais konfliktais, bet ir nuolatinėmis socialinėmis, politinėmis ar ekonominėmis transformacijomis. Tai būdas atpažinti įvairias patirtis, jas kvestionuoti, pritaikyti žinias sprendžiant problemas, kai reikia ne tik diplomatinių įgūdžių, bet ir  asmenybės tvirtumo. 

Socialinės antropologijos specialistas taip pat išskyrė kultūrinio paveldo studijas. Nors jų metu kvestionuojami pamatiniai šaltiniai, tačiau svarbu juos nuolat permąstyti naujų epochų kontekste, svarstyti tapatybės klausimus. „Viena vertus, kultūros paveldo studijos įtraukia klasikines disciplinas: meno studijas, architektūrą, istoriją, literatūrą. Tačiau įvairūs čia iškylantys simboliai šiandien turi jau visai kitas reikšmes, apie kurias reikia kalbėti. Todėl galimybės teikti šios srities įvairias paslaugas yra realios“, – pasakojo mokslininkas.

 Prestižas ir savirealizacija 

Tad kaip nepasimesti studijų programų gausoje? Yra keletas rodiklių, kuriuos pateikia Darbo birža: išsiaiškinkite, ko norite (savo norus, polinkius), ką galite (savo gebėjimus, mokymosi rezultatus) ir ko reikia (šalies ekonominę situaciją, profesijos perspektyvas, situaciją darbo rinkoje). 

Stojimų lape neįrašykite konkrečių mokslų vien todėl, kad juos renkasi jūsų draugai arba rekomenduoja tėvai. Apsispręsdami įvertinkite savo asmenines savybes, pomėgius, mokslo sritis, kurios jums įdomios ir kurios gerai sektųsi. Skaitykite ir domėkitės tuo, ką apie ateitį svarsto verslininkai, rašytojai, informacinių technologijų specialistai, filosofai, medijų ir menų kūrėjai. 

Kai kuriose srityse, tokiose kaip informacinės technologijos ar aplinkosauga, šiuo metu jaučiamas jaunų specialistų stygius. Nepaisydami esančio poreikio darbo rinkoje, moksleiviai neskuba ir nesiryžta rinktis šių specialybių. Pasak socialinių mokslų daktarės Lijanos Navickienės, moksleiviai lengvai sureikšmina draugų pasirinkimus, neapsvarsto visų galimybių. 

„Tai lemia draugų, pažįstamų, tėvų įtaka; renkamasi prestižinė, populiari profesija, neatsižvelgiama į gebėjimus ar polinkius; nesugebama apsispręsti, nevertinami arba pervertinami savi gebėjimai, stokojama motyvacijos; remiamasi nepakankama arba klaidinga informacija apie profesiją. Galiausiai būna ir atsitiktinumų – pavyzdžiui, žmogus pateikia pareiškimus keliolikai studijų programų ir studijuoja ten, kur patenka“, – pagrindines abiturientų klaidas įvardijo L. Navickienė. 

Jai pritaria ir VDU Teorinės psichologijos katedros vedėja doc. dr. Loreta Bukšnytė, ji pabrėžė, kad reikia neskubant įvertinti, ar pasirinkta specialybė artima mėgstamai veiklai, ir domėtis pasirinktos karjeros galimybėmis, rinkti informaciją. Tą reikėtų daryti kuo anksčiau: profesinis konsultavimas Lietuvoje pradedamas per vėlai, tik 10–12 klasėse, nors į jas jau reikėtų ateiti išbandžius įvairias veiklos sritis, įvertinus savo gebėjimus ir dominančius dalykus. 

„Informacijos apie specialybę galite gauti kalbėdami su tėvais, mokytojais, dalyvaudami studijų mugėse, informaciniuose renginiuose, kur mokiniai supažindinami su įvairiomis specialybėmis, universitetų karjeros centruose ar mokyklų profesinio orientavimo kabinetuose. Taip pat – internete ir įvairiuose informaciniuose leidiniuose, kurių gauna mokyklos“, – galimybes domėtis būsima profesija vardijo specialistė. 

Kitas žingsnis – įvertinti ir suvokti savo realizacijos darbo rinkoje formas. Šiuo atveju L. Bukšnytė pateikė teisės studijų pavyzdį: Lietuvos darbo biržos duomenimis, dabar šalies rinka yra perpildyta teisininkų, todėl, vos baigus mokslus, šioje srityje rasti darbo sunku. Tačiau jei norite dirbti teisininku ne Lietuvoje, galite rinktis tokią studijų programą, kurioje dėstoma tarptautinė teisė, akcentuojamas platesnio profilio teisininkų parengimas. Pavyzdžiui, VDU Teisės fakulteto studentai išklauso tarptautinės teisės kursus ir įgyja Vytauto Didžiojo ir Mičigano valstybinio universiteto transnacionalinės teisės sertifikatą. 

Asmeninės savybės ir gebėjimai, kuriuos imsitės tobulinti, yra labai svarbūs. Pasak L. Bukšnytės, pasirinkimas turi juos atitikti. Profesionalūs psichologai, karjeros konsultantai gali padėti susigaudyti šioje įvairovėje ir susivokti, kas geriausiai tiktų Jums, kokias savo savybes galite pritaikyti darbe arba kokius įgūdžius norėtumėte tobulinti. 

Yra ir universalių savybių. „Kaip ir anksčiau, taip ir dabar vertinamas darbuotojo sąžiningumas, darbštumas, lojalumas, pareigingumas. Vertinami aktyvūs, gebantys ir siekiantys tobulėti, turintys gerus bendravimo įgūdžius darbuotojai“, – vardijo psichologė. 

Bandymai prognozuoti rinkos ateitį

Nors darbo rinka yra nepastovi ir veikiama daugybės veiksnių, ministerijos, nepriklausomi tyrėjai bando analizuoti situaciją ir nuspėti ateitį. Lietuvoje laukiama Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų rengiamo pirmojo kvalifikacijų žemėlapio – išsamaus dokumento, kuris ateityje būtų leidžiamas periodiškai ir leistų daryti tam tikras prielaidas apie įvairių profesijų paklausą po penkerių metų. Tačiau naujo žemėlapio, grįsto sistemingai atliktais tyrimais, reikia laukti bent iki 2014-ųjų. Šiuo metu net ministerijų lygmenyje nėra aiškiai apibrėžta, kokios analizės tikimasi ir kokie bus jos panaudojimo tikslai. 

Kitų mokslinių studijų, tiriančių gebėjimų paklausą ateityje, Lietuvoje nėra daug. Išskiriami du dokumentai: 2008 m. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro prie Švietimo ir mokslo ministerijos parengta ataskaita „Gebėjimų paklausos ir pasiūlos stebėsena“ ir 2010-aisiais atlikta „Specialistų ir kompetencijų poreikio žemėlapio studija“. Juose pastebėti pirmieji išsamesni bandymai apibrėžti kriterijus tolimesniems ateities darbo rinkos tyrimams. 

Prognozuojant rinkos ateitį privalu apibrėžti aiškius analizės panaudojimo tikslus, o tyrimus vykdyti nuosekliai. Pavyzdžiui, norint įvertinti darbo rinkos tendencijas, reikia ne tik žinoti, kad ji yra veikiama ūkio augimo ar smukimo, ekonominės situacijos, technologinių naujovių ar švietimo sistemos tendencijų, bet ir atsižvelgti į tokius faktorius kaip išėjimas į pensiją, emigracija, darbingo amžiaus gyventojų mirtys, profesijos ar sektoriaus pakeitimas, laikinas pasitraukimas iš darbo rinkos ir pan.    

VDU Profesinio rengimo studijų centro vadovas doc. Vidmantas Tūtlys teigia, jog viena didžiausių problemų yra ta, kad Lietuvoje iš esmės nėra vykdomas kokybiniais tyrimais pagrįstas darbo rinkos ir jos poreikių prognozavimas. „Tik labai nedaug įmonių turi savo žmonių išteklių valdymo ir plėtros strategijas, analizuoja savo esamus ir būsimus poreikius. Be to, trūksta mokslinių pajėgumų rimtai tyrinėti profesines veiklas ir darbo rinką, kaip tai vykdoma daugelyje Vakarų Europos šalių. Be to, esamiems tyrėjams ir tyrimų institucijoms šioje srityje trūksta metodikų ir taip toliau“, – pagrindines priežastis vardijo V. Tūtlys. 

Galiausiai, ateities specialybes galima būtų apibūdinti kaip tam tikras subkategorijas, kaip kažką tarpinio, mišraus ir netgi šiek tiek neaiškaus. „Tai tarsi takios, sunkiai apčiuopiamos ir aprašomos, bet kartu tarsi išmaniosios profesijos, kurios pačios prisitaiko prie jas pasirenkančiųjų ir savaip, individualiai prisitaiko prie žmogaus“, – svarsto prof. A. Balčytienė. Tokios specialybės apjungia daug dalykinių sričių, klasikinius laisvuosius menus (artes liberales) – filosofiją, retoriką, logiką, dialektiką, teisę ar mediciną, bet kartu joms būdinga ir tai, ką geriausiai nusakytų jautraus ir dėmesingo, etiškai ir atsakingai besielgiančio žmogaus esatis.

VDU informacija