2014 m. rugsėjo 2 d., antradienis

Agathe Habyarimana, arba Ponia Genocidas

2012-04-21
Rubrikose: Visuomenė » Atmintis 

Daugelį metų Agathe Habyarimana vaidino vienišą ir gedinčią našlę. Prieš aštuoniolika metų vieną vėlyvą balandžio vakarą ji neteko vyro ir tapo viena pirmųjų didelės tragedijos aukų. Tokią istoriją apie save pasakoja ponia A. Habyarimana, tokia istorija tiki Prancūzija ir jos teisėjai.

Deja, tie, kurie paskelbė balandį genocido prevencijos mėnesiu, ir tie, kurie neteko šeimynykščių ar visų savo klasės draugų Ruandos genocido metu, netiki raudančios našlės ašaromis. Jiems A. Habyarimana, arba buvusi pirmoji šalies ledi, yra Ponia Genocidas, moteris, sukūrusi ir padėjusi įgyvendinti genocido planus, o vėliau – pasprukusi į saugią užuovėją Prancūzijoje.

1994 metų balandžio 6-osios vakare numušus Kigalio oro uoste besileidžiantį Ruandos prezidento Juvenalio Habyarimanos lėktuvą, prasidėjo genocidas Ruandoje, per tris mėnesius buvo nužudyta apie milijonas žmonių, o pasibaigus siaubo šėlsmui dar milijonas ruandiečių pabėgo į kaimyninį Zairą. Genocido architektų buvo ne vienas, vieni jų – suimti, kiti žuvę, bet dėl vienos iš jų, manoma, pačios įtakingiausios, o kartu ir pačios paslaptingiausios, teisingumo ietys laužomos iki šiol.

Agathe Kazinga, o vėliau – Habyarimana gimė 1942 metais Ruandos šiaurėje įtakingų ir turtingų hutų šeimoje, jos giminė ilgą laiką valdė teritorijas šalies šiaurėje ir aktyviai gynė savo identitetą, įtaką ir turtus. Ištekėjusi už hutų karininko Juvenalio Habyarimanos, moteris dvidešimt metų buvo pirmąja šalies ponia ir garsėjo kaip įtakinga „pilkoji kardinolė“, daugelį sprendimų valstybėje priiminėjusi kartu su savo vyru arba vietoj jo. Manoma, kad būtent Agathe įtaka bei giminės ryšiai garantuodavo politinį palaikymą jos vyrui, o kai šis pasirodė esąs silpnesnis, nei valdžioje įsitvirtinusiems radikaliems hutams norėjosi, jis buvo pašalintas.

Pirmoji Ruandos ledi, manoma, priklausė, o galbūt vadovavo „akazu“ būreliui, kitaip dar vadintam le clan de Madam. Šis būrelis jungė aršiausius hutų politinius veikėjus, kurie jokiu būdu nenorėjo iš savo rankų paleisti valdžios, nenorėjo į Ruandą iš Ugandos įsileisti tutsių pabėgėlių bei derėtis dėl taikos ir jungtinės vyriausybės su tutsių sukilėlių armija, kurie reikalavo savo dalies Ruandoje bei jos politiniame gyvenime.

Ruandos genocidą, manoma, suplanavo ne kas kitas, o „akazu“ būrelis su pirmąja šalies ponia priešakyje, šiam siauram siaubo architektų ratui priklausė ir A. Habyarimanos broliai, kurių vienas buvo Ruandos banko valdytojas ir finansavo genocido paruošiamuosius darbus, o kitas – provincijos gubernatorius, užtikrinęs, kad jo valdomoje teritorijoje genocidas vyktų, „kaip suplanuota“.

Prezidento J. Habyarimanos nužudymą ir tolesnius, minučių tikslumu suplanuotus veiksmus vykdė „Nulinio tinklo“ komanda, kurios pasitarimuose dalyvaudavo ir ponia Agathe, arba Ponia Genocidas, kaip ją tuo metu tyliai ėme vadinti jos aplinkos žmonės.

Manoma, kad, vos žuvus jos vyrui, jau našle tapusi ponia dalyvavo paskutiniuose pasitarimuose dėl tolesnių genocido planų, padėjo išrinkti žmonės, kurie toliau vadovaus šaliai, ir svarbiausia – įsakė nužudyti tuometę Ruandos ministrę pirmininkę Agathe Uwiligiyimana, kuri buvo hutė, bet, kaip ir žuvęs šalies prezidentas, – norėjo taikytis ir dalytis valdžia su tutsiais. Liudininkai tikina, kad buvusi Ruandos pirmoji ledi A. Habyarimana buvo iš tų, kurie itin džiūgavo sužinoję apie savo politinių priešininkų žūtį pirmosiomis genocido dienomis, taip pat pasakojama, jog ši įtakinga hutu ponia labai nemėgo tutsių moterų ir ragino jas naikinti pirmas, esą būtent tutsių moterys buvo visos Ruandos nelaimių priežastis.

Tiesa, A. Habyarimana, siaučiant genocidui Ruandoje, šalyje neužsibuvo. Prabėgus vos trims dienoms nuo mirties puotos pradžios, ji buvo išgabenta iš šalies prancūzų lėktuvu, kuris atvyko išgelbėti savo šalies piliečių ir tų hutų, kurie buvo gana įtakingi ir „verti išgelbėjimo“. Sklando legendos apie tai, kaip prancūzai gelbėjo Ponią Genocidas, nešiną šuneliu, ir jos artimiausius bendražygius, „akazu“ būrelio narius, žiniasklaidos, kuri kurstė genocidą vadovus, bet paliko buvusius ambasados bendradarbius tutsius mirti nuo genocido vykdytojų kulkų. Generolas Romeo Dillaire, vadovavęs mažam Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgų būreliui tuometėje Ruandoje, prisimena, kaip prancūzai gelbėjo ne tuos, kuriems grėsė pavojus, bet tuos, kuriuos „reikėjo išgelbėti“.

Palikusi Ruandą, A. Habyarimana nuvyko į Prancūziją, kur gavo nemenką tuomečio šalies prezidento Francois Mitterrand'o pašalpą „pabėgėliams iš Ruandos“, o vėliau kelerius metus blaškėsi tarp Zairo, Gabono ir Kenijos, kol 1998 metais įsikūrė ramiame Paryžiaus priemiestyje. Ten ji gyvena iki šiol.

A. Habyarimana bei šeši jos vaikai neigia kaltinimus genocidu. Pasak buvusios pirmosios Ruandos ponios dukters, kuri jau beveik dvidešimt metų gyvena Kanadoje, jos motina yra auka, o ne budelis, ir būtent dukters prašymu aną tolimą balandį Prancūzijos lėktuve atsirado vieta jos motinai. Apie kitus genocido organizatorius, skridusius tame pačiame lėktuve, A. Habyarimanos duktė nutyli, kaip ir nutyli tai, jog Prancūzija, net ir priglaudusi Ponią Genocidas, neduoda jai leidimo nuolat gyventi šalyje, o jokia kita pasaulio valstybė net nenori pagalvoti apie tokią viešnią savo žemėje.

Tiesa, yra viena valstybė, kuri visgi norėtų A.Habyarimanos, tik nežinia, ar ponia norėtų atsidurti toje valstybėje. Ta šalis – Ruanda, kurioje Ponia Genocidas nebuvo jau beveik dvidešimt metų ir kurioje ji sulauktų nemalonių klausimų, kaltinimų ir, žinoma, – teismo. A. Habyarimana yra viena iš ieškomiausių genocido organizatorių Ruandoje, bet Ruandos teismai nesitiki kada nors savo teisiamųjų suole pamatyti šią moterį. Prancūzija patikimai saugo buvusią pirmąją ponią, ir net mėginimai suimti ir išduoti ją Ruandai pasibaigė vos prasidėję. Pasak Ruandos teisingumo atstovų, jų tai nestebina, nes Prancūzija „globoja“ ne vieną žmogų, dalyvavusį genocide, tiesa, nė vienas iš jų neturi Ponios Genocidas titulo.

Jūratė Važgauskaitė

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

Laisvės kovos rubrikos baneris sidebar

PARTNERIAI

Lituanus logotipas

Naujasis židinys

Karys logotipas

NUORODOS