EPA nuotrauka

Taip jau susiklostė (netikėtai ar ne visai), kad pastarosiomis dienomis ir būsimomis savaitėmis Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla gali tituluotis lietuvių poezijos leidyklos vardu: trys naujausios išleistos knygos yra Aido Marčėno, Rimvydo Stankevičiaus ir Gintaro Bleizgio nauji eilėraščių rinkiniai, dar bent trys būsimos knygos taip pat guls į poezijos lentynas, o Sigito Gedos ir Justino Marcinkevičiaus eilėraščių knygos šiuo metu puikuojasi knygynų perkamiausiųjų dešimtukuose! Taigi galbūt tai artėjančio Poezijos pavasario magija, galbūt tai tiesiog poezijos mylėtojus lengvai „nokautuosiantis“ atsitiktinumas, dovanojantis tiek stiprios ir paveikios poezijos vienu kartu. Visgi poezijos perdozuoti neįmanoma, todėl šiuo laiku tereikia mėgautis.

Aidas Marčėnas, Rimvydas Stankevičius ir Gintaras Bleizgys – puikiai skaitytojams pažįstami autoriai, neretai skaitantys tose pačiose scenose, kartu keliaujantys į renginius ir itin vertinantys vienas kito kūrybą. Aidas Marčėnas (g. 1960) yra ir naujųjų R. Stankevičiaus bei G. Bleizgio knygų redaktorius, palydėjęs jau ne vieną šių autorių knygą. Poetų kūrybinis ryšys yra pastebimas ir jų gerbėjų – kiekvienas autorius turi savo skaitytojų ratą, tačiau neretai jų skaitytojas yra tas pats.

„Ištrupėjusios erdvės“ – tai poeto Aido Marčėno „devynių gyvenimų eilės“, arba dvyliktasis eilėraščių rinkinys. Naujuose eilėraščiuose skleidžiasi kasdien patiriami išgyvenimai, dabartinio pasaulio ir žmogaus būsenos, aktualūs apmąstymai. Knygoje išsiskiria „sankalbų“ ciklas, tęsiantis poeto pokalbį su mirusiais meno žmonėmis. Akivaizdi saiko ir tvarkos pozicija: visą rinkinį sudaro tik lakoniškosios tankos, tam tikra jų sistema. Tanka – iš Japonijos kilusios trumposios nerimuotos poezijos žanras, turintis aiškiai apibrėžtą struktūrą: penkios eilutės, sudėtos iš 5-7-5-7-7 skiemenų. Tuo tarpu lietuviams galbūt geriau žinomo haiku žanro eilėraščio struktūra yra trys eilutės iš 5-7-5 skiemenų. Tačiau ne eilučių ar skiemenų skaičius svarbiausias tankai, o jos sąskambių dermės. Tai ryšiai tarp penkių eilėraščio prasminių vienetų (dažniausiai išreiškiamų penkiomis eilutėmis), ir eilėraščio dalijimas į dvi prasmines jungtis, tarsi „dalis“: pirmąją 5-7-5 ir antrąją 7-7. „Haiku yra aukščiausio meistriškumo, vieno kirčio menas. Tanka – dviejų. Tarp dviejų kirčių atsiveria kosmosas banalybei. O ši, neslėpkim, yra mėgstamiausias virtuvės šefo ingredientas.“ – Aidas Marčėnas, iš „Sakinių“.

„Ryšys su vadaviete“ ir „Sodas“ atitinkamai Rimvydui Stankevičiui (g. 1973) ir Gintarui Bleizgiui (g. 1975) yrašeštosios poezijos knygos. Tarsi koja kojon žygiuojančius poetus kūryba visgi veda skirtingais keliais, per skirtingas patirtis. Knygų redaktorius palydimuosiuose žodžiuose R. Stankevičiaus kūrybą rinkinyje „Ryšys su vadaviete“ įvardija kaip „poetocentrizmą“, o G. Bleizgio rinkinio „Sodas“ eilėraščius vadina ekspresionistiniais.

Naujuoju rinkiniu „Ryšys su vadaviete“ Rimvydas Stankevičius užsklendžia vientisą kūrybos ciklą, pradėtą rinkiniu „Laužiu antspaudą“ (2008) ir pratęstą rinkiniu „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ (2010). Pasak paties autoriaus, vieną naktį jį aplankęs įkvėpimas padiktavo visos „triknygės“ struktūrą, tačiau kiekviena iš šių knygų buvo rašoma tarsi vienintelė ir paskutinė, nes rašydamas vieną knygą, autorius dar nežinojo, neturėjo raktų į kitą. Taigi šios seseriškos knygos pirmiausiai yra savarankiški eilėraščių rinkiniai. „Laužiu antspaudą“ yra bandymas anapusybę pažinti per mirtį, „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ anapusybės ieško šiame pasaulyje, žodžiui tarsi grąžina burto galią, o „Ryšys su vadaviete“ yra bandymas pažinti anapusybę, amžinybę, aplenkiant mirtį. Žmogiškųjų įtampų būsenas, burtažodžio galių imperatyvus lydi poetiniai pranešimai iš vadavietės, o ryšys su vadaviete – tai ryšys su Dievu.

Gintaro Bleizgio eilėraščių rinkinio „Sodas“ sandaros ypatumus lemia trijų poetinių ciklų pynės: biblinių motyvų (Jonos atgailos), lietaus fantazijų ir prisiminimų apie motiną. Tai gyvenimo tikrumu, poetinės kalbos natūralumu, saikinga iškalba pasižymintys eilėraščiai. Pasak Aido Marčėno, „ekspresionistiniuose eilėraščiuose egzistencinis nerimas sumišęs su metafiziniu ilgesiu. Sumišęs čia – šakninis žodis. Sumišęs iki pamišimo. Gintaro Bleizgio „Sodas“, supintas iš spindulių ir šešėlių, pilnas tiek šviesos, tiek ūksmingos gyvybės, plyti natūralios, nenumelioruotos poezijos teritorijose“. Naujame rinkinyje toliau einama dievoieškos, pasitikėjimo būtimi, apmąstymų apie išsivadavimą, išsilaisvinimą keliu, prasidėjusiu nuo eilėraščių rinkinio „Jonas krikštytojas“ (2010), kuriuo G. Bleizgio kūryboje melancholiška savistaba ir emociniai impulsai užleido vietą realybės dvelksmui.

 „Sodas“ ir „Ryšys su vadaviete“ skaitytojams bus pristatytos jau gegužės 11d. (penktadienį) Rašytojų klube, Vilniuje. Renginyje kartu su autoriais Rimvydu Stankevičiumi bei Gintaru Bleizgiu dalyvaus ir Aidas Marčėnas, tiesa, kalbėsiantis tik kaip knygų redaktorius, o ne savo naujosios knygos autorius. „Ištrupėjusių erdvių“ sutiktuvės numatytos vėliau.