„1972 metų gegužės 14 dieną apie 12 val Kaune, miesto sode, prie Valstybinio muzikinio teatro, apsipylęs benzinu susidegino Romas Kalanta, Adolfo, gimęs 1953 m. vasario 22 d.“.

Tokiais žodžiais prasideda pažyma baudžiamojoje byloje dėl R. Kalantos savižudybės fakto, byla, kuri skubiai pradėta ir užbaigta tais pačiais 1972 m.

Tačiau tai nebuvo pabaiga. Šis gyvas ugnies fakelas anuomet, sovietmečiu, ištisai kartai, o ir daugeliui su Lietuvos okupacija nesusitaikiusių žmonių tapo ženklu, šviesos blyksniu tamsoje...

Šioje laidoje drauge su istorikais, kultūros bei politikos specialistais, anuometinių įvykių dalyviais mėginame ieškoti kalantinių ištakų, pažvelgti į tuometines Kauno realijas, subrandinusias 1972 metų pavasario daigus. Taip pat sovietines represijas, požiūrį į šiuos įvykius bei jų reikšmę prieš keturis dešimtmečius taip netikėtai sudrebinusius ne tik Kauną, Lietuvą bei ir visą tuometinę Sovietų Sąjungą.

Laidoje savo įžvalgomis bei mintimis dalijasi signataras, buvęs disidentas, kalantinių dalyvis Algirdas Patackas, fotomenininkas, kalantinių dalyvis Romualdas Požerskis, istorikas Kastytis Antanaitis, VDU docentai Edgaras Klivis ir Rytis Bulota bei Kauno apskrities archyvo vadovas Gintaras Dručkus.

Bernardinai.TV