Gegužės 16 dieną visi Lietuvos ir išeivijos žurnalistai turėtų minėti žurnalisto, visuomenininko, “Mūsų Vilniaus“ redaktoriaus 110 gimimo metines. Gegužės 10 dieną Lietuvos nacionalinis muziejus ir Senųjų vilniečių ainių klubas surengė senojo žurnalisto gulagininko paminėjimo vakarą. Susirinko pilnutėlė salė žmonių, kuriems ne vis tiek, ką rašo Laimonas Briedis apie Vilnių lenkų okupacijos metais. „Bernardinai“ ir „Draugas“ jau buvo supažindinti su Vinco Uždavinio asmenybe. Šalia jo žurnalistinės, publicistinės kūrybos verta paskaityti laiškus iš Vorkutos mažamečiams vaikams – Saulei ir Sakalui, kurių mama buvo mirusi dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tragiška padėtis: mamos nėra, tėvas kalėjime... Vaikus globojo pasiaukojusi vilnietė Jadvyga Kardelytė-Kviecinskienė.

Siūlome pluoštelį Tėvo laiškų vaikams iš Vorkutos kalėjimo 1945–1946 metais. Jeigu ką nors sudomintų paskaityti daugiau V. Uždavinio laiškų, juos galima rasti kultūros žurnalo „Dienovidis“ 2002 metų birželio mėnesio numeryje.

Aldona Žemaitytė-Petrauskienė

Lagerininko Vinco Uždavinio portretas, kurį nupiešė lagerio draugas. 1947 m.

1945 05 08, Vilnius

Mylimi, Brangūs!

Dėkoju už viską. Myliu Jus visus, ilgiuosi, meldžiuosi. Mano byla, atrodo, nesudėtinga, neturėtų nuteisti, bet viskas Dievo valioje. Kalėjime nesirgau. Stiprus ir sveikas buvau dėl Jūsų paramos maistu. Per tą laiką, jaučiu, pasikeitė mano būdas. Daug ką persvarsčiau, subrendau, surimtėjau. Jei grįšiu, daug geresnis būsiu.

/.../ Labai bijau išvežimo. Melskitės už mane ir toliau.

/.../ Esu labai susijaudinęs, negaliu rašyti. Bučiuoju karštai

Tėvelis

P.S. Susimildami, globokite mano knygas ir rankraščius, ypač dienoraščius. Pasveikinkite kaimyną kunigą, bičiulį Kazimierą ir visus.

Sveikinkite ir guoskite bobutę. Ji vargšė labai kenčia dėl sūnaus nelaimės.

Tvarkykite savo gyvenimą taip, kad netektų badauti. Neužmirškite mokslo, – tai Jūsų ateitis, Jūsų turtas. Jus visus dažnai sapnuoju. Kasdien kameroje už Jus meldžiuosi.

Teisman einu drąsiai, nes nesijaučiu kaltas, o ir pats kaltinamasis aktas nesvarus – turėtų paleisti. Tau, Miela J., mano visa širdis. Globok vaikus, neužmiršiu Tavęs.

1945 0712. Ajač Jaga (kasyklos), šiaurėje Vorkuta

Mieli vaikučiai!

Toli esu nuo Jūsų, apie 4000 kilometrų, bet Jūs man artimi, myliu Jus, apie Jus galvoju meldžiuos. Man čia be Jūsų ilgu, sunku. Rašau Jums antrą laišką ir visuomet rašysiu, kaitik progą gausiu ir popieriaus turėsiu.Nors dar liepos mėnuo, bet šalta, medžiai neauga, tik žemi krūmokšniai. Ūkių nėra, nieko nesėjama, tik žemėje yra daug turtų, anglies. Iš čia matyti Uralo kalnai, arti Ledinuotasis vandenynas. Dabar nakties nėra, saulė beveik nenusileidžia, nakties metu galima laisvai skaityti.

/.../ Vaikučiai, žinau, kad Jums nelengva gyventi, bet giminės ir pažįstami gal padės Jums ir man. Atsiųskite man vokų, popieriaus, pieštukų, rašalo, plunksnų. Atsiųskite ir Barono Rusų k. žodyną – jis buvo mano bibliotekoje.

Bučiuoju Tėvelis

1945 0715. Ajač Jaga, anglių kasyklos, šalia Vorkutos.

Mieli vaikučiai, rašau Jums trečią laišką. Per dažnai gal, bet gal ne visus gausite, gal šitas Jus pasieks.

Aš dirbu anglies kasyklų raštinėje. Darbo daug, bet pajėgiu dirbti. Tik čia nieko pastovaus nėra, gali greit ir kitur perkelti.

Saulė beveik nenusileidžia, bėga aplink dangų ir bėga, visuomet šviesu, tik nešilta. Auga tik rūgštynės, bet ne tokios skanios kaip mūsiškės, daugiau panašios į arkliarūgštes. Kitų valgomų žolių ar uogų nėra. Musių taip pat nėra. Uodų birželio-liepos mėn. labai daug.

Vaikučiai, atsiųskite man savo fotografiją. Čia jas leidžia turėti. Tik, kai siųsite, tai kamputį priklijuokite prie laiško, kad neiškristų. Atsiųskite vokų, popieriaus, pieštukų, rašalo, plunksnų. Iš rūbų man būtinai reikalingas šiltas megztukas, vilnonės kojinės, pirštinės, šilti skalbiniai. Būčiau dar visko turėjęs ir čia, bet kelionėje mane smarkiai apvogė – maistą ir rūbus, net švarką ir kelnes nuvilko.

Bučiuoju karštai

Tėvelis

1945 10 02. Ajač Jaga

Miela Jadvyga!*

Daugiau kaip prieš du mėnesius rašiau Tau laišką. Gal jo negavai ir gerai būtų, jei būtum jo negavusi – jis visas dvelkė pesimizmu, nes tuomet sirgau, blogai jaučiausi. Jei ne Tu – nežinau kas būtų buvę su mano lizdeliu. Teatlygina Tau Dangus, o aš ligi grabo lentos nešiosiu Tau skolą ir meilę. Gyvenimas mano prabėgo kaip trumpalaikis šešėlis – buvau tik, rodos, ligi „pusbernio“ priaugęs ir staiga peršokęs ligi žilos galvos, ligi seniuko. Likau vienas, apleistas, be draugų. Ir likai viena artimiausia mano bičiulė, kuri manimi ir vaikais rūpiniesi.

Vincas

1945 12 14. Ajač Jaga

Brangūs vaikučiai,

Pusė metų kaip aš čia, o laiškų vis negaunu. Manau, kad manęs neužmiršote, rašote, tik laiškai kur nors užkliūva. Gal gausiu iš karto krūvą. Čia arti pašto nėra, jis už 7 kilometrų. Laiškai patenka negerų žmonių rankosna, susuka papirosą ir surūko...

Lapkritis buvo audringas, žiaurus ir man ypač sunkus, maniau, kad neišlaikysiu. Visa pirmoji gruodžio pusė rami, giedra. Nuo vakar dienos saulė nebeužteka, matome tik spindulius, atsimušančius į debesėlius ir padangę, įvairias spalvas. Turime tik rytą ir vakarą be dienos ir ilgą naktį, kuri taip pat įdomi: žaidžia šiaurės pašvaistės juostos, užuolaidos. Praeitą naktį buvo mėnesiena, bet mėnulis nekliudė žaisti spalvingai pašvaistei.

Nenusiminkite ir nesijaudinkite, rašykite.

Tėvelis

1945 12 15 Ajač Jaga

Miela Dukryte,

Tikiuos, kad ligi vasario 1 d. šis laiškelis Tave pasieks. Tą dieną Tu baigsi 15 metų, išeini iš mergytės amžiaus į moterų amžių... Negaliu net įsivaizduoti Tavęs jau augančios ir bręstančios. Taip norėčiau būti arti Tavęs ir daug Tau kaip tėvas patarti, padėti. Deja, gal Dievas duos Tau kitus sąžiningus patarėjus, o aš tėviškai sveikinu, su meile glaudžiu prie krūtinės ir meldžiu Dangų Tau laimės. Būk, Dukryte, gerutė, mylėk jaunesnį broliuką, globok jį, nepamiršk manęs, būk dėkinga dabartiniams savo globėjams. Laimindamas Tave bučiuoju.

Tavo Tėvelis

1946 01 09. Ajač Jaga

Mielas Brangus Sūneli – Sakalėli,

Šiandien Tavo gimimo diena. Tau sueina 13 metų ir aš mąstau apie Tave, meldžiuos už Tave, myliu visa širdimi, visa širdimi Tave sveikinu, bučiuoju. Nors toli nuo Tavęs esu, bet meilė mus suartina. Būk laimingas, sveikas, taurus, vyriškas.

Tavo tėvelis

V. Uždavinio šeima 1934 m. Kaune
Vincas Uždavinys „Margučio“ piknike Čikagoje.
Vorkutos kalėjime, 1947 m. Iš kairės Dzidas Toliušis, Vincas Uždavinys, inž. Vladas Kašauska
V. Uždavinio vaikai su globėja mokytoja Jadvyga Kardeltyte-Kviečinsiene.

*Vilniaus krašto mokytoja J. Kardelytė-Kviecinskienė.