Daugelyje šalių gimdyti namie yra visiškai įprastas ir teisėtas dalykas. Lietuvoje tebeverda diskusijos, įteisinti ar uždrausti? Kol kas jau kelis dešimtmečius nėra nei vienaip, ne kitaip: moterys namuose gimdo, tačiau medikai dalyvauti negali, tokia jų geraširdystė būtų tiesiog baustina.

Kai kam atrodo, kad gimdyti namie yra tolygu sugrįžti į viduramžius, nors išties dar mūsų prosenelių pirmasis klyksmas nuskambėjo tarp jų gimtųjų namų sienų. Kai kam, atvirkščiai, atrodo, kad „teisingas“ sveiko vaiko atėjimas į šį pasaulį jokiu būdu negali būti ligoninėje. Kur yra tiesa?

Iškreipto veidrodžio efektai

Ledi Diana, princų Viljamo ir Hario mama, buvo pirmoji karališkosios šeimos atstovė, griežtai atsisakiusi gimdyti rūmuose ir panorusi vykti į ligoninę. Ši žinia mūsų šalyje, kur buvo įprasta gimdyti tik ligoninėse, atrodė tarsi sveiko proto pergalė prieš sustabarėjusią istorinę tradiciją.

Tuomet mes net neįtarėme, kad daug moterų pasaulyje ir naujaisiais laikais gimdo namuose. Ką gali žinoti, ką būtų pasirinkusi princesė, jei ji rūmuose būtų jautusis kaip namie – jaukiai ir saugiai. Vėliau sužinojome, kad jautėsi ten svetima, ir tada galėjome suprasti, jog intuityviai veržėsi būti tarp paprastų žmonių, kurie ją tiesiog dievino.

Šis pavyzdys akivaizdžiai parodo, kaip dėl informacijos stokos galima susidaryti neteisingą nuomonę. Juk panorėjus karaliaus rūmuose tikriausiai buvo įmanoma princesei įrengti akušerijos skyrių su pačia moderniausia įranga, tad ligoninėn dėl to važiuoti nereikėjo.

Mūsų ne itin palankią nuomonę apie gimdymą namuose lemia pagarsėję faktai apie girtų ar blogų užmačių turinčių moterų neišgyvenusius kūdikius. Tad automatinė reakcija – nesaugu, asocialu ir neaišku kam tokio „išsidirbinėjimo“ reikia. Gerosios gimdymo namuose istorijos su visomis teigiamomis emocijomis dažniausiai lieka nutylėtos, mat yra ant nelegalumo ribos.

Kai gali palyginti

Architektės Elenos ir komunikacijos specialisto Mykolo Petrauskų šeimoje auga keturi vaikučiai. Du gimė ligoninėje, o du – trejų metukų ir trijų mėnesių dukrytės – namie. „Jau prieš ateinant antrajam vaikučiui, žinojau, kad galima gimdyti ir namie. Bet tuomet dar gyvenome su tėvais, jautėme jų nepritarimą ir nenorėjome statyti į gluminančią padėtį, kelti įtampą ir patys ją jausti. Kai jau turėjome savo namus, nusprendėme, kad naujo šeimos nario atėjimas yra šeimos gyvenimo dalis.

Toks sprendimas – kitokio moters suvokimo ir jos sąmoningo požiūrio, išsilaisvinimo nuo baimių bei primestų nenatūralių dalykų pasekmė. Kad galėtum tam ryžtis ir tai padaryti, reikia labai pasitikėti savimi, o prieš tai suvokti ir įveikti savo baimes. Tai verta padaryti kiekvienai, net ir gimdančiai ligoninėje. Tiesiog labai gera, kai pajutusi sąrėmius gali ramiai laukti vaikelio namie, o ne pulti ruoštis ir važiuoti į ligoninę“, – pasakoja Elena.

Kad galėtum ryžtis gimdyti namuose, reikia labai pasitikėti savimi, o prieš tai suvokti ir įveikti savo baimes. Tai verta padaryti kiekvienai, net ir gimdančiai ligoninėje.

Jos nuomone, šiuolaikinė medicina labai skuba įsikišti į natūralius procesus, tarkim, po 13 gimdymo valandų priimta pradėti skatinti, nors žinoma, kad pirmąsyk gimdymas gali užtrukti ir parą. To skubėjimo ir įsikišimo labiausiai ir nenorėjo, kaip ir to, kad gimdymas taptų ne jų pačių, o pereitų medikų žinion. Dar pagalvojo apie tai, kad ligoninėje yra didesnis infekcijos pavojus. Tenka to nepaisyti, jei reikia skubios ir sudėtingos pagalbos, bet kam rizikuoti be reikalo?

„Jei žmonės, būsimi tėvai, žiūri į nėštumą ne kaip į patologiją, kuriai įveikti reikia medicinos pagalbos, norisi viską išgyventi natūraliai. Jei mūsų nėštumas normalus, kam važiuoti į ligoninę, kur viską linkstama medikalizuoti? Taip iš žmogaus atimama jo prigimties dalis. Aš dalyvavau visuose keturiuose gimdymuose ir galiu palyginti, kaip gera sulaukti vaiko namie. Moteris, užuot rengusis kažkur važiuoti, ramiai telkiasi jos laukiančiam darbui. Vyras irgi daro savo darbus: rūpinasi kitais vaikais, verda arbatą, ramina ar palaiko žmoną, o ne stengiasi ją saugoti nuo medikų aktyvumo. Juk kai atvyksti į gimdymo namus, vyksta apžiūros, registracija, reikia apsiprasti naujoje aplinkoje“, – pasakoja Mykolas.

Jam atrodo, kad ir vaikai natūraliai gauna visai kitokią informaciją apie gimdymą: aišku, kad mama gimdo leliuką, ne gydytojai jį jai duoda. Gimdymas tampa nors ir paslaptinga, tačiau natūralia gyvenimo dalimi. „Dievas padeda ir viskas susiklosto taip, kaip reikia. Abu gimdymai prasidėjo paryčiais ir baigėsi apie 8 valandą ryto, kai vyresnieji vaikai dar tik budo“, – šypsosi Mykolas.   

Draudimas virsta blogiu

„Sveikai motinai ir sveikam naujagimiui ligoninės sąlygų tikrai nereikia. Namuose galima sukurti tą aplinką, kuri jiems bus geriausia. Kitas dalykas, kiek tokių atvejų turime, kai abiejų sveikata yra garantuotai gera? Lietuvoje net trys ketvirtadaliai būsimųjų mamų turi rizikos faktorių ir joms gali prireikti rimtos gydytojo pagalbos. Panašiai, matyt, yra ir kitur, pavyzdžiui, Olandijoje, kur gimdymas namuose yra populiarus, taip gimdo apie ketvirtadalis moterų“, – pasakoja Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų akušerė ginekologė Banga Kulikauskaitė.

Dėl to, kad dabar mūsų medikai neturi tesės namie priimti naujagimių, Lietuvoje  namie gimdančios moterys lieka be kvalifikuotos pagalbos, kas kartais yra išties pavojinga.

Ji yra gerai susipažinusi su gimdymo namuose praktika užsienyje, todėl dažnai konsultuoja žmones, kurie domisi natūraliu gimdymu. Gydytoja sako pastebėjusi, kad beveik visada tai yra labai išsilavinusios, sveiką gyvenimo būdą pasirinkusios šeimos. „Kažkas iš jų sakė, kad viena yra svečius priimti namuose, o visai kas kita – restorane, nors patiekalai ten rafinuotesni, aplink daug svetimų ir nebėra to šilto jaukumo“, – šypteli gydytoja.

Dėl to, kad dabar mūsų medikai neturi tesės namie priimti naujagimių, Lietuvoje  namie gimdančios moterys lieka be kvalifikuotos pagalbos, kas kartais yra išties pavojinga. Juk dažniausiai jos visiškai nenori gimdyti neprižiūrimos medikų, jos tiesiog nenori į ligoninę.

Tad situacija gan dviveidiška: rūpinantis moters ir kūdikio sveikata, iš gimdančiųjų namuose atimama teisė į medicinos pagalbą. Moterys yra tiesiog priverstos visiškai prisiimti atsakomybę už savo ir kūdikio sveikatą bei visas pasekmes.
Nesunku įsivaizduoti, kokią tai kelia įtampą, nors būtent jos ir norima išvengti renkantis gimdymą namuose – ten, kur ramina ir padeda savos sienos, mėgstama muzika, gal specialiai parinkti aromatai ir garantuojamas visiškas privatumas bei intymumas. Juk į pasaulį ateina lauktas žmogus, šeimai tai sakralumo kupinas įvykis, o ne medicininė procedūra.

Tiesa, gydytojos nuomone, taip į gimdymą žiūri gal tik vienas procentas gimdančių moterų. Kur kas daugiau tokių, kurios mielai paklotų nemenką sumą, kad kuo greičiau ir be skausmo gautų sveiką vaiką. Štai tada moderni medicina yra pats tas. Apie šį aspektą bene geriausiai liudija cezario pjūvio operacijų skaičius. Jų Lietuvoje padaroma 25 proc., o tai yra apie 10 procentų daugiau, nei rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija.  

Tą dieną, kai susitikome su gydytoja pašnekesio, gimdymo namuose į pasaulį veržėsi keli žmogučiai: vienas jų didelio svorio, kitas – atbulomis. Tokiais atvejais gimdyti namie nerekomenduojama.

Kaip yra kitur?

„Olandijoje ir Norvegijos nėščiosios, ketinančios gimdyti namie, užsiregistruoja iš anksto. Per visą nėštumo laikotarpį stebima, ar bus galima joms tai rekomenduoti. Bendraujama su akušerėmis, kurios priima gimdymą namie, moterys labai gerai susipažįsta. Atėjus metui, skambinama akušerei ir ji atvažiuoja į namus. Labai dažnai akušerės dirba grupelėmis, todėl neatsitinka taip, kad  tuo metu akušerė negali ar yra pervargusi po ankstesnio gimdymo. Taip lengviau būna ir gimdymui užsitęsus, tam tikru laiku ateina pakeisti kolegė. Norvegijoje įkurti gimdymo centrai organizuoja susitikimus prie arbatos puodelio, kur nėščiosios gauna daug informacijos ir susipažįsta su visomis centre dirbančiomis akušerėmis, o jos – su gimdyvių šeimomis“, – pasakoja B. Kulikauskaitė.

Tada prasidėjus gimdymui  jau nebėra jausmo, kad į namus ateina svetimas žmogus. „Tokiu atsakingu momentu patekti į visai svetimą aplinką, kur daug nepažįstamų žmonių, kurie stebi, vertina, kai kurioms moterims yra didelis psichologinis stresas. Tai trukdo atsipalaiduoti ir būti ramiai, kas gimdant yra labai svarbu. Tačiau noriu pabrėžti: saugiai gimdyti namuose galima tik turint rimtą medicininį užnugarį. Egzistuojanti medicinos įstaigų, į kurias galima kreiptis iškilus sunkumų, sistema yra tai, kas daro gimdymą namuose saugų. Natūralaus gimdymo šalininkai nenuvertina medicinos laimėjimų ir nuopelnų gelbstint gyvybes. Kalbame apie atvejus, kai nieko gelbėti nereikia“, – šypsosi gydytoja.   
Didžiojoje Britanijoje ir Belgijoje už papildomą mokestį galima samdytis akušeres privačiai ir tada tas žmogus šalia būna visą laiką.

Nerija Sinkevičiūtė-Titus vieną savo sūnelį gimdė JAV, o kitą – Didžiojoje Britanijoje. Ir abu kartus – namie. „Esu labai patenkinta, kad vaikai gimė natūraliai, be intervencijų ir komplikacijų. Kartais net nesinori girtis, dalytis savo gimdymo istorija, nes daug moterų yra patyrusios kitokius išgyvenimus ir psichologinę traumą. Kita vertus,  jaunoms moterims reikia ir teigiamų pasakojimų, ne tik apie tai, koks gimdymas yra baisus ir grėsmingas. Pirmą kartą gimdydama negali įsivaizduoti, kaip viskas bus, bet jei save tinkamai paruoši ir pasistengsi apsisaugoti nuo gąsdinančių istorijų, tai 80 proc. darbo jau būsi nuveikusi. Svarbiausia tikėti, kad kūnas ir vaikas žino, ką daryti“, – pasakoja Nerija.

Laukdama pirmojo sūnelio, ji gyveno Kalifornijoje, o būdama psichologė ir tyrimų specialistė nutarė pasidomėti statistiniais duomenimis bei gimdymo politika toje valstijoje. „Labai paprasta yra tiesiog plaukti pasroviui ir daryti tai, ką pasako gydytojas. Tačiau kuo daugiau domėjausi, tuo darėsi aiškiau, kad, gimdant ligoninėse, didesnė nereikalingų medicininių intervencijų tikimybė. O ir aplinka netikusi: ryškios lempos, prijungimas prie įvairių monitorių bei pati nepalankiausia pozicija gimdymui – ant nugaros ir iškeltomis kojomis! Sprendimą priėmiau tada, kai mano vyras paklausė, o kodėl mums negimdyti namuose? Slapta buvau galvojusi, bet nesiryžau, kol jis pasiūlė savo paramą“, – prisimena Nerija.

Gera sveikatos priežiūra nėštumo pradžioje yra labai svarbi, nes tuomet ir paaiškėja, ar moteris sveika ir galės gimdyti namuose.

Pirmojo nėštumo pradžioje ji net negalėjo galvoti apie patį gimdymą – net į nuotraukas knygose buvo baisu žiūrėti. Ilgainiui vis labiau gilindamasi suprato, kad moterys gimdė tūkstančius metų ir tikimybė, kad viskas seksis gerai, yra labai didelė.

„Gera sveikatos priežiūra nėštumo pradžioje yra labai svarbi, nes tuomet ir paaiškėja, ar moteris sveika ir galės gimdyti namuose. JAV tai yra visai legalu, tik tai jau yra pribuvėjų, o ne gydytojų darbas. Mano gydytojas surizikavo sakydamas, kad galiu gimdyti namuose, nes  paprastai gydytojai save bando apsaugoti, kad vėliau pacientai jų nepaduotų į teismą dėl vaikui ar motinai kilusių komplikacijų. Jungtinėje Karalystėje labai maloniai nustebino pasirinkimo laisvė. NHS (sveikatos apsaugos sistema) populiarina gimdymą namuose. Yra tam tikros taisyklės, kurių pribuvėjos laikosi. Jei yra didesnė komplikacijų tikimybė, gimdyti namuose neleidžiama“, – lygina Nerija.

Besirengdamos gimdyti, daug moterų pradeda lankyti nėštumo jogos pamokas, nes tai padeda pasiruošti tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Yra daug natūralaus gimdymo kursų moterims, kurios planuoja gimdyti be vaistų ligoninėje, namuose.

„Kai pasirinkau gimdymą namuose Londone, man buvo paskirta pribuvėja; ji kas 2 savaites ateidavo į namus atlikti patikrinimo – tirti šlapimo, paklausyti širdelės.  Aš sužavėta tokia asmenine sveikatos priežiūra! Amerikoje mes samdėme pribuvėją privačiai ir pasirašėme, kad nesklandumų atveju prisiimame atsakomybę. Taip būtų buvę ir Anglijoje, jei būtume samdę privačią pribuvėją, o ne per NHS. NHS prisiima atsakomybę už kūdikio ir moters gyvybę bei sveikatą gimdant namuose“, – pasakoja moteris.

Dvasinė parama

Kadaise, kai šeimos buvo didelės, o giminaičiai gyveno arti arba ryšiai bendruomenėje buvo artimi, pasirengti gimdymui psichologiškai buvo paprasčiau. Mergina sukaupdavo tam tikrą informaciją palaipsniui, juk aplink kas nors nuolat gimdydavo ar rengdavosi tai daryti. Dabartinės moterys tokios palankios terpės neturi. Dvasinės paramos ir palaikymo dažniausiai gali tikėtis tik iš artimiausių žmonių, o jie ir patys ne visuomet yra ramūs – kyla visokių minčių, baimių ar skaudžių prisiminimų.

Tad ne veltui atsirado terminas „dvasinė akušerė“, kuris kartkartėmis šmėkšteli siužetuose apie gimdymą namuose ar vandenyje.

Dėl panorusiųjų gimdyti namuose ligoninės neištuštės ir esanti sistema nežlugs. Tai tiesiog sukuria atsvarą visuomenėje, kuri vis labiau linksta į tai, kad sėkmingas gimdymas yra medikų darbas.

JAV ir Anglijoje, kur bendruomeniniai ryšiai sutrūkinėjo daug seniau, o gimdymas beatodairiškai neatiduodamas tik į medikų rankas, yra sukurta visa emocinio palaikymo sistema. Tai padėjėjos, kurias vadina „dula“. Jų užduotis bendrauti su būsima mamyte, teikti informaciją ir emocinį palaikymą, jei reikia, pagelbėti namuose. Medicininė pagalba nei prieš gimdymą, nei jo metu, nei po jo į jų pareigas neįeina. Kai kurios dulos dirba tik su gimdyvėmis, kai kurios – tik po gimdymo.  Jos gali sutvarkyti namus, nuvežti vyresnius vaikus į mokyklas, pagaminti valgyti ir kitaip padėti šeimai per pirmąsias 6–8 savaites po vaikelio gimimo.

„Dauguma žmonių pasirinkimo gimdyti namie nesupranta ir bando atkalbėti, ypač to siekia  artimieji. Jei jau esi gimdžiusi namie, tai dažniausiai sukelia nuostabą ir susižavėjimą, o ne neigiamą reakciją. Labai svarbu gimdymui pasiruošti – rekomenduoju jogą, meditaciją, kvėpavimo metodus. Netgi jei atsidurtumėte ligoninėje ir netektų gimdyti natūraliai, šie atsipalaidavimo būdai padėtų streso situacijose. Nors gimdžiau namie, manau, kad kiekvienai reikia gimdyti ten, kur ji  jaučiasi saugiau“, – sako Nerija.

Jos teigimu, abiejose šalyse nėra specialių nurodymų, kaip parengti namus gimdymui. Rekomenduojamas jaukus apšvietimas, rami muzika, atsipalaidavimui – šiltas vanduo, vonia, dušas ar specialus gimdymo baseinas. Pribuvėjos atsiveža visa, kas reikalinga, – visą lagaminėlį priemonių ir įrankių. Tai būtų naudojama, jei motinai ar vaikui prireiktų padėti ir tektų laukti atvažiuojančios greitosios pagalbos.

Nerija samdė dulas privačiai ir mokėjo už jų paslaugas, ji rekomenduotų jas kiekvienai gimdyvei, nesvarbu, namuose ar ligoninėje gimdančiai. Svarbu dula pasitikėti ir jausti bendrumą, todėl reikia gerai pasirinkti. Į dulų paslaugas įeina susitikimai prieš gimdymą ir buvimas jo metu, kad ir kiek jis truktų, ir dar susitikimas po gimdymo. „Psichologinis pasiruošimas yra gal net svarbesnis nei fizinis, nes reikia atsiriboti nuo baimės, ją nugalėti ir patikėti savo kūno galimybėmis.  Labai svarbu ir 100 procentų pasitikėti gimdymo komanda, todėl neverta taupyti laiko ir pastangų ją pasirenkant – būtina įvertinti pribuvėjų ir dulų kompetenciją bei asmenybių suderinamumą.

Belieka tikėtis, kad mūsų šalyje ateis toks metas, kai išdrįsusios imtis atsakomybės už savo vaikų gimimą šeimos galės tai daryti nesirinkdamos tarp namų ir medicinos.

Pirmajame gimdyme dalyvavo mano vyras, nuostabus ir pasiruošęs partneris, dula, pribuvėja ir jos padėjėja. Antrajame gimdyme dalyvavo mano vyras, sesuo, dula ir dvi pribuvėjos. Nuostabiausias momentas buvo tas, kad, tapę tėvais, galėjome džiaugtis vienas kitu šeimos rate, tiesiog savo lovoje, namuose. Pribuvėjos susitvarkiusios išėjo ir išaušo nuostabus rytas, jį praleidome kartu kaip nauja šeima“, – sako Nerija.

„Dėl panorusiųjų gimdyti namuose ligoninės neištuštės ir esanti sistema nežlugs. Tai tiesiog sukuria atsvarą visuomenėje, kuri vis labiau linksta į tai, kad sėkmingas gimdymas yra medikų darbas. Taip prapuola net suvokimas, kad gimdymas yra svarbus moters gyvenimo virsmas. Kiekvienas vaikelis, ateidamas į šį pasaulį, tuojau pat atsako į klausimą, koks tas pasaulis yra: jaukus ir ramus ar kupinas skubėjimo ir technologijų. Jei ateis švelniai, iškart pasijus visų laukiamas ir mylimas, bus drąsesnis, augs labiau pasitikėdamas savimi. Ligoninėje tenka atsižvelgti į daugybės žmonių poreikius, todėl ten sunkiau sukurti begalinės meilės ir ramybės atmosferą“, – sako gydytoja Banga, kurios balsas tylus ir labai švelnus.

Belieka tikėtis, kad mūsų šalyje ateis toks metas, kai išdrįsusios imtis atsakomybės už savo vaikų gimimą šeimos galės tai daryti nesirinkdamos tarp namų ir medicinos. Jos galės gauti medicinos paslaugas namuose.