2014 m. rugsėjo 3 d., trečiadienis

Kelionių žinynas „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“

2012-05-22
Rubrikose: Skaitau » Lentyna  Gamta ir sveikata » Kelionės 

Neseniai dienos šviesą išvydo naujas ir unikalus leidinys „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“. Tai iliustruotas kelionių žinynas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suorganizuoti neišdildomų įspūdžių kupiną kelionę po gražiausias Lietuvos vietas. Šis kelionių žinynas išskirtinis tuo, jog skaitytojui nereikia būti kelionių organizavimo ekspertu, kad jis suvoktų pateiktą informaciją, – užtenka tik žinoti, kur keliauti, pasirinkti transporto priemonę ir išsirinkti kelionės tikslą. Visa kita informacija yra pateikta leidinyje – jame nurodyta 1 100 vertingiausių šalies objektų, kurie išsidėstę po visą Lietuvą. Visos vietovės suskirstytos apylinkėmis, todėl paprasta aplankyti reikšmingiausius to regiono objektus. Taip pat žinyne rasite 70 parengtų maršrutų pėsčiomis ir automobiliu, detalius 1:250 000 mastelio žemėlapius su pažymėta kelionės eiga, informacines lenteles su maršruto ilgiu, trukme bei kita reikalinga informacija keliaujantiems.

Visi 1 100 pateikti kelionių objektai yra informatyviai aprašyti, kad skaitytojas visada turėtų reikiamą informaciją. Taip pat žinyne rasite daug tikrų ir legendomis apipintų faktų, kokybiškų iliustracijų ir įdomių aprašymų, pateikiančių trumpą istoriją apie kiekvieną nurodytą objektą. Kiekvieno maršruto pradžioje yra lentelė su pažymėtomis lankomos teritorijos teikiamomis infrastruktūros galimybėmis – poilsio aikštelėmis, stovyklavietėmis, maisto ar ūkinių prekių parduotuvėmis, maitinimo paslaugomis bei maudymosi vietomis. Knygos rengėjai daugelį maršrutų sudarė taip, jog jis kirstų didesnį miestą, kuriame yra degalinė, parduotuvė ar kavinė, ir siektų vandens telkinį, kur būtų galima surengti iškylą bei atsigaivinti maudynėmis.

„Įdomiausios kelionės po Lietuvą“ skaitytojus supažindina ne tik su didžiausiais Lietuvos miestais ir visų mėgstamu pajūriu, bet ir mažais miesteliais, kurių grožis praturtina visą Lietuvos kraštą. Knygoje lankytini objektai suskirstyti į dvi grupes – viešo ir riboto lankymo. Be jokių kliūčių apžiūrėsite architektūros ir gamtos paminklus, piliakalnius, pažintinius takus. Riboto lankymo objektams priskiriami muziejai, žymių žmonių tėviškės, religinės šventovės, dvarai, saugomos gamtos teritorijos, pasienio ruožai. Kelionių vadovas pateikia visą reikiamą informaciją ir nuorodas, kur galima sužinoti lankymo valandas bei rasti visus reikalingus kontaktus. Tad organizuojant kelionę neturėtų kilti jokių sunkumų dėl informacijos stokos.

Žinyne nurodyti ir aprašyti garsiausi Lietuvos piliakalniai bei bažnyčios, kurių gausu visose vietovėse. Kiekviena iš jų yra unikali, savita ir ypatinga. Taip pat nurodomi nacionaliniai parkai, besipuikuojantys nuostabiais kraštovaizdžiais, bei vandens ir nuotykių parkai, padėsiantys patirti adrenalino jausmą bei energijos antplūdį. Gimtajame krašte yra šimtai muziejų, kurie verti dėmesio, tačiau dažniausiai lankomi užsienio svečių. Taigi knyga padeda sužinoti visą reikiamą informaciją apie Lietuvos muziejus, jų vietą ir tematiką, todėl nebus sudėtinga aplankyti bent keletą iš jų. Istorijos ir architektūros mėgėjams leidinyje nurodyti ir Lietuvos dvarai, pilys, išsiskiriantys savo architektūra, tradicija ir istorija.

Leidiniui paruošti prireikė ketverių metų. Pasak leidinio sudarytojo Vytauto Kandroto: „šiuo leidiniu siekėme paskatinti vietinį turizmą, keliavimo kultūrą ir Lietuvos pažinimą“. Su kelionių vadovu patirsite ne tik ypatingą nuotykį, bet ir sužinosite daugybę įdomių dalykų apie Lietuvą bei žymiausius jos objektus.

Keliaukime Lietuvoje – maršrutas vienos dienos išvykai

Ar kada teko artėjant atostogoms ar tiesiog laisvam savaitgaliui suvokti, jog norisi pakeliauti, tačiau kur? Artimiausi vandens telkiniai jau 100 kartų lankyti, miesto parkai ir alėjos senai atsibodę, norisi ištrūkti iš rutinos, pamatyti kažką naujo, patirti ryškesnių įspūdžių, traukia dar neištirti toliai... Pirma mintis šovusi į galvą dažniausiai būna aplankyti kurią nors užsienio šalį, tačiau dažnas susiduria su maža problemėle – piniginėje švilpauja lengvas vėjelis, o ir laiko kelionei dauguma turi nedaug. Atsidusus telieka dairytis į Lietuviškus kampelius. Atrodo, ką galima pamatyti be spindinčių didmiesčių dangoraičių, senamiesčio vingrių gatvelių? O vistik galima. Dažnas nustembame suvokę jog Lietuvoje gausu vietų, kurių dar neaplankėme, kurios stebina savo istorija, kultūrine verte, tikrais ir įvairiais pasakojimais apipintais faktais. Tad kur patraukti, kai taip norisi ištūkti iš namų, pamatyti kažką naujo? Kur nukeliauti Lietuvoje, pataria fotografas ir keliautojas Vytautas Kandrotas, kuris apkeliavo beveik visą Lietuvą, aplankė nemažai miestelių, kaimelių, ir surinko nemažą pluoštą maršrutų, kuriuos net sudėjo į kelionių žinyną „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“. Tad, pasak V. Kandroto, norintiems turiningai praleisti laisvą dieną, verta aplankti Rumšiškes. Šiame miestelyje įsikūręs Lietuvos liaudies buities muziejus. Tai vienas didžiausių etnografinių muziejų Europoje, po atviru dangumi eksponuojantis visų Lietuvos regionų XVIII a. pab. – XX a. pr. jaukias sodybėles, trobeles, ūkinius pastatus, darbo bei buities įrankius, puoselėtas tradicijas ir papročius. Visas muziejus suskirstytas regionais, kurių kiekvienas reprezentuoja senuosius kaimus ir jų tradicijas.

Pasivaikščiojimą po Liaudies buities muziejų pradėkime Dzūkijoje

Taigi įėję pro pagrindinį muziejaus įėjimą, nusileiskime į Pravienos slėnį, pereikime per tiltą – ir mes jau Dzūkijoje. Dzūkija – pats gražiausias regionas visoje Lietuvoje. Liaudies buities muziejus supažindina su miškingu, grybų nusėtu kraštu ir dainingais žmonėmis. Dzūkijos sektoriuje pristatoma vienkieminė sodyba, kurioje – stuba (gyvenamasis namas), svirnas, tvartas ir klojimas – juos galime apžiūrėti iš išorės. Viena pirkia kadaise stovėjusi Musteikos kaime, dabar šioje pirkioje veikia dvi ekspozicijos: viena – primena anksčiau čia lankydavusio profesoriaus Tado Ivanausko gyvenimą, kita – skirta mirusiesiems (Dziedams) paminėti. Dzūkijoje galima apžiūrėti dzūkų bendrę – sodybas, kuriose įprastas ūkininkavimo būdas buvo toks: ūkiui vadovaudavo tėvas, o šiam mirus - vyriausias sūnus.

Tremties ir pasipriešinimo sektorius

Tarp Dzūkijos ir Aukštaitijos yra Tremties ir pasipriešinimo sektorius. Šis sektorius skirtas 1941–1953 m. trėmimų iš Lietuvos laikotarpiui. Jis įrengtas atokiau nuo kitų lankytinų muziejaus objektų, miškelyje. Šiame sektoriuje atkurti autentiški eksponatai: tremtinių vagonas, jurta ir bunkeris. Jakutijoje tremtiniai gyvendavo jurtose, kurias patys ir pastatydavo. Tokios jurtos, dengtos gruntu, pavyzdys stovi Lietuvos liaudies buities muziejuje. Vienas įdomesnių Liaudies muziejaus eksponatų – tremties vagonas. Šiuo gyvuliniu vagonu, apraizgytu spygliuota viela, su mažais langeliais buvo tremiami Lietuvos gyventojai. Tolėliau, Pravienos upelio šlaite, – partizanų bunkeris. Šiltuoju metų laiku šiame sektoriuje galime sutikti buvusią tremtinę Ireną Saulutę Valaitytę-Špakauskienę, kuri mielai mums papasakos Lietuvos trėmimų istoriją.

Aukštaitija

Toliau traukime į Aukštaitiją – tai didžiausias etnografinis regionas, jame eksponuojamas gatvinis rėžinis kaimas su sodybomis, tvartai, o užsukę į namo gryčią susipažinsime su buities rakandais. Aukštaitijos regione taip pat galime apžiūrėti pėdinį klojimą. Jaujoje susipažinsime su linų apdorojimo procesu. Šis nedidelis kaimo architektūros paveldas primena vestuvių, Velykų ir kitas liaudies tradicijas, dainuotas sutartines, alaus bei rėčių ir pintinių gamybą, kitas kasdienio gyvenimo dalis.

Aristavėlės dvaro sodyba

Už Aukštaitijos, muziejaus teritorijos pakraštyje, stovi restauruoti mediniai Aristavėlės dvaro rūmai. Mediniai dvaro rūmai vertingi dėl savo tradicinės statybos, kuria buvo statoma iki XX amžiaus. Šis paveldo objektas dar iki galo nėra įrengtas, tačiau buvusius dvaro rūmus jau galima apžiūrėti iš išorės.

Suvalkija

Apžiūrėję unikalią dvarvietę, vykime vakarų kryptimi į Suvalkiją . Čia anksčiausiai buvo panaikinta baudžiava (1807 m.), o XIX a. čia gyveno turtingiausi šalies ūkininkai. Suvalkijos regiono ekspozicijoje stengiamasi kiekvienam lankytojui papasakoti apie taupų, sumanų ir racionalų suvalkietį, kuris gyveno gausiai medžiais apsodintoje sodyboje. Muziejuje po atviru dangumi eksponuojamas ir stiebinis malūnas. Įdomu tai, kad krosnies pakura suvalkiečio namuose visada būdavo virtuvėje – ten, kur nemiega gyventojai. Taip pat būdavo taupomos malkos: mėsos rūkykla įrengta virš krosnies. Įdomi ir šuns būda – ji su durelėmis, kad augintiniui būtų šilčiau.

Žemaitija

Šalia Suvalkijos – ir Žemaitija, kurią įamžina čia įrengtos šešios autentiškos sodybos: viena priklausiusi turtingajam, antra – vidutiniam didžiažemiui ir trečia – mažažemiui, ketvirta ir penkta sodybos skirtos edukaciniams užsiėmimams, o šeštoji reprezentuoja žemaitišką namo tipą – numą. Žemaitijoje taip pat galima apžiūrėti puodžiaus ir klumpiaus dirbtuvėlę, pakelės smuklę, unikalų namą su atviru ugniakuru, kuriame buvo gyvenama. Regiono pakraštyje galima aplankyti ir arklius – žemaitukus, kurie XIX a. buvo gerai vertinami užsienio ir Lietuvos žemės ūkio parodose.

Senasis etnografinis miestelis

Iš Žemaitijos traukime pietryčių link, į stilizuotą miestelį. Senasis etnografinis miestelis – tai XVIII–XX a. gyvenvietės pavyzdys su tipine miestelio aikšte, aplink ją išsirikiavusiomis krautuvėlėmis, pakelės karčemomis. Lankytojus traukia puodžių, pynėjų dirbtuvės, kuriose galime išbandyti jų amatą. Taip pat galima apžiūrėti valsčiui skirtą ekspoziciją, pradžios mokyklą, bričkas karčemos ratinėje. Turgaus aikštėje stovi Šv. Florijono koplytstulpis, tikima, saugodavęs miestelį nuo gaisrų.

Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

Užsukime ir į miestelyje stovintčią atkurtą Sasnavos bažnytėlę. Tai senovinė medinė bažnyčia, Sasnavoje statyta 1817 m. Bažnyčios atkūrimo darbai Rumšiškėse vyko gana lėtai – buvo stengiamasi ją atstatyti pagal senąsias medinių šventovių statybos tradicijas. Atkurta buvusi aštuonkampė bažnyčios forma. Bažnyčioje esantys daiktai surinkti iš įvairių senųjų Lietuvos bažnyčių. Du altoriai, klausyklos ir zakristijos baldai yra iš senosios Sasnavos bažnyčios. Šalia stovi ir medinė varpinė, karstinė, šventorius aptvertas žemaitiško stiliaus tvora.

Rumšiškių prieplauka

Kelionę baikime Rumšiškių prieplaukoje. Nusileidus prie Kauno marių, atsiveria įspūdingos atodangos, išplatėjusio Nemuno vingiai, marių vandenų užlieti užutėkiai. Tolumoje matyti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės įrenginiai – generatorių blokas ir aštuoni dideli vamzdžiai.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

REKOMENDUOJAME

Gyvename kartą, bet kiekvieną dieną: pokalbiai su gydytoju psichiatru-psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku

Prieš dvejus metus pasirodęs pirmasis knygos leidimas tirpo greičiau nei sniegas pavasarį ir iškilo nelengva dilema – ar susitaikyti su tuo, kad knyga tapo sunkiai pasiekiama, ar parengti pakoreguotą, papildytą knygos leidimą?

germander speedwell- paprastoji veronika

Vakarop kvietė mane ateiti, nes būtinai turiu pamatyti, kaip gražiai veršiukas nepasiekia vandenyje mirkstančios beržo šakos.

Nadine Gordimer

Šiose rašytojos kalbos, pasakytos atsiimant Nobelio premiją, ištraukose svarstoma apie rašymo ir būties santykį, rašytojo pareigą visuomenei ir Nadine likimo draugus – tuos, kurie dėl savo veiklos ir/ar kūrybos buvo ujami gimtosiose šalyse.