Nuotrauka: http://ec.europa.eu

Mūšos tyrelio telmologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Mūšos tyrelio aukštapelkės dalį ir apypelkio miškus. Šį sudėtingą gamtos kompleksą, kurio plotas 1463 ha, sudaro didelė aukštapelkė, tarpinio tipo pelkės, žemapelkė, durpynai ir šlapi miškai.

Pelkės pietinėje dalyje prasideda Mūšos ir Juodupio upės, rytinėje dalyje telkšo vienintelis Joniškio rajone natūralus Miknaičių ežeras (5,7 ha) ir daug mažų ežerėlių. Mikaičių girininkijos 69 kvartale guli gamtos paveldo objektas – Tyrelio akmuo.

Tai yra viena iš vertingiausių saugomų teritorijų Šiaurės Lietuvoje. Aukštapelkės didžiąją dalį sudaro gailiniai pušynai (Ledo-Pinetum). Pietinėje aukštapelkės dalyje plyti tarpinio tipo pelkių plotai, kurioms savotišką aspektą suteikia reti nendrių sąžalynai. Sparčiai mažėjantys aukštapelkės plynės plotai yra rytinėje draustinio pusėje. Čia tarp kelių dešimčių nedidelių ežerokšnių yra paplitę baltasaidrynai. Pažliugusiose plynės properšose yra susiformavę saugomos augalų bendrijos kimininio baltasaidryno fragmentai. Apypelkio miškuose vyrauja šlapi ir klampūs juodalksnynai. Saugomos augalų rūšys: baltijinė gegūnė ir siauralapė gegūnė aptinkamos tarpinio tipo pelkėse. Pelkę juosiančių griovių šlaituose auga raktažolės pelenėlės, paprastoji tuklė, raudonoji gegūnė.

Draustinis įtrauktas į NATURA 2000 tinklo BAST ir PAST teritorijų sąrašą, tad draustinio ornitofauna labai įvairiarūšė. Pelkėje gyvena dirviniai sėjikai, tikučiai, gervės, tetervinai, apsistoja migruojantys baltakakčių ir želmeninių žąsų būriai. Į draustinio miškus užklysta lūšis, sutinkamas vilkas, baltasis kiškis. Aptinkamos saugomos vabzdžių rūšys: pelkinis satyras, baltmargė šaškytė, žalvarinis puošniažygis. Didelė retųjų augalų įvairovė.

Didžiąją draustinio teritorijos dalį sudaro Mūšos tyrelio pelkyno durpių klodas. Draustinio reljefas yra gana išreikštas, tačiau auganti aukštapelkė lygina reljefo skirtumus, po savimi skandina salas. Ryškiausios reljefo formos yra aukštapelkės šlaitas, ypač ryškus rytinėje pelkės dalyje. 2008 m. didžiausias nustatytas Mūšos tyrelio pelkės durpių klodo storis yra 8,9 m.

Tarpinio tipo plynėse ir plynraisčiuose kasmet gausu paprastųjų spanguolių. Spanguoliavimas šioje pelkėje turi senas tradicijas, į ją šių uogų rinkti atvyksta ne tik aplinkinių kaimų, bet ir gretimų rajonų gyventojai.

Žagarės regioninio parko direkcija, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas lankytojams susipažinti su draustiniu, planuoja suprojektuoti pažintinį taką su minimalios infrastruktūros elementais. Projektuojamo pažintinio tako ilgis – apie 7,5 km. Pažintiniame take drėgnose vietose numatoma įrengti medinius takus, kitur bus įrengiami natūralaus gamtinio grunto takai, visame take bus pastatytos informacinės rodyklės, nukreipiančios lankytojus tinkama kryptimi. Prie lankytinų objektų bus sutvarkyta aplinka, pastatyti informaciniai stendai. Pažintinio tako pradžioje bus įrengta aikštelė su būtina lankytojams infrastruktūra ir apžvalgos bokštu.

Keliaujant pažintiniu taku bus galima pasigrožėti ne tik įdomiu ir unikaliu pelkės gamtovaizdžiu ir reta augmenija, bet ir aplankyti keletą kultūros paveldo objektų: Tyrelio akmenį su mitologiniais ženklais, 1945–1946 m. partizanų stovyklavietę, medinę koplytėlę su Rūpintojėlio skulptūra.

Žagarės regioninio parko direkcijos informacija