Dažnai tenka išgirsti kalbų, kad krikščionių ir katalikų gretos retėja, o tradicines vertybes puoselėjančios konservatyvios pažiūros užleidžia vietą moderniojo pasaulio liberalizmui. Tačiau Amerikos verslo institutas mano kitaip ir savo puslapyje neseniai publikavo straipsnį pavadinimu „Ateitis bus religingesnė ir konservatyvesnė, negu jūs manote“. Straipsnį komentuoja bioetikos internetinio puslapio „Demography Is Destiny“ vyr. redaktorius Marcusas Robertsas.

Šį rytą prisiminiau vieno draugo kataliko komentarą, kuris, kalbėdamas „kultūrinio karo“ tema (apie abortus, homoseksualių žmonių santuokas ir kt.), pasakė, kad „pabaigoje mes laimėsime. Katalikai turi didesnes šeimas. Tie, kurie turi stiprias šeimos vertybes, turi didesnes šeimas, o tie kurie ne – ne. Po keleto kartų mes juos užgošime. Jeigu nepuoselėji gyvybės kultūros, nesistebėk, kad tavo pažiūros neišliks.“ Būtent šis komentaras iškilo atminty skaitant Amerikos verslo instituto ataskaitą „Ateitis bus religingesnė ir konservatyvesnė, negu jūs manote“. Kuo autorius grindžia savo teiginį? Demografija, mielieji, demografija.

Tekstas pradedamas aptariant šių metų Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimus. Teigiama, kad rinkėjų „perviliojimas“ į savo stovyklą tampa mažiau svarbus nei tam tikros partijos šalininkų skaičiaus vidinis augimas.

Tai paaiškina, kodėl specialistai vis daugiau dėmesio kreipia į demografinį augimą. Amerikos verslo instituto prezidentas pabrėžia ypač svarbų vaisingumo vaidmenį: „Liberalams kyla didelė problema dėl vaikų: jie nesusilaukia jų užtektinai, ir tai tęsiasi jau ilgą laiką. Nuo to kenčia naujais balsuotojais nepasipildantis jų rinkėjų fondas.“ Naujosios Amerikos fondo atstovas dar papildo, kad Sietle yra beveik 45 procentais daugiau šunų nei vaikų. Tuo tarpu Solt Leik Sityje gyvena 19 procentų daugiau vaikų negu šunų.

Pasirodo, būtent religija yra ta, kuri užlipdo vaisingumo spragas. Demokratai JAV visuomenėje šiuo metu yra sekuliaresni ir turi mažiau vaikų nei religingesni jų oponentai respublikonai. Tai, kas kartais vadinama „antruoju demografiniu perėjimu“, yra fundamentinis religinis atkirtis modernistiniam sekuliarizmui. Nors tai negali visiškai lemti partijų linijų palaikymo, tačiau tikėtina, kad konservatyvi visuomenės pasaulėžiūra populiarės – spėjama, jog šio amžiaus pabaigoje jau 75 proc. JAV gyventojų laikysis gyvybės puoselėjimo ir išsaugojimo pažiūrų.

„Antrasis demografinis perėjimas“ yra ne tik Jungtinių Valstijų fenomenas. Ataskaitoje pabrėžiamas augantis ultraortodoksų žydų skaičius Izraelyje po nepriklausomybės atkūrimo. Taip pat ir musulmonų pasaulyje moterys, palaikančios Šariato įstatymą (Šventasis islamo įstatymas), gimdo dvigubai daugiau vaikų nei tos, kurios priešiškos religijai. Tuo tarpu Europoje ir JAV nereligingi žmonės palaiko krintančio vaisingumo tendenciją, kai kiekviena nauja karta būna mažiau gausi už prieš tai buvusią.

Pasak minėtos ataskaitos, „daugumoje Europos šalių netikinčios šeimos vidutiniškai susilaukia vieno vaiko. Jungtinėse Valstijose tokios šeimos susilaukia vidutiniškai 1,5 vaiko, o tai yra daug mažiau nei nacionalinis vidurkis, kuris siekia 2,1. Neseniai publikuoti sociologiniai tyrimai parodė, kad sekuliarizmas praranda savo varomąją jėgą ir pradeda mažėti Europoje ir Amerikoje daugiausia dėl mažo gimstamumo ir religingų žmonių imigracijos.“

Verta prisiminti, kad religinguose tropikuose (Afrikoje ar Lotynų Amerikoje) pasauliniu mastu gyventojų daugėja 97 proc., o sekuliarioje Rytų Azijoje ir Vakaruose visuomenės sensta, ir gimstamumo lygis sparčiai krinta. Jungtinės Tautos prognozuoja, kad iki 2050 m. vienam europiečiui teks keturi stipriai religingi afrikiečiai. Anot pasaulinės „Gallup“ apklausos ir Pasaulio religijos duomenų bazės, ši globali demografinė revoliucija jau padarė pasaulį religingesnį, palyginti su 1970 metais, ir toliau tęsia tą patį. Sekuliariems regionams senstant ir retėjant, jiems teks papildyti darbo jėgą religingais imigrantais, grąžinsiančiais tikėjimą į visuomenę ir politiką.

Ataskaita užbaigiama provokuojamai: „Mes pamirštame, kad dauguma žmonių gauna tikėjimą senoviniu būdu: nuo gimimo perima iš tėvų. Kai pasaulinė žmonių populiacija pasieks viršūnę ir antroje amžiaus pusėje pradės mažėti, labai religingi žmonės stos prieš srovę. Turėdami persvarą, jie perkurs visuomenes, ir nauja tikėjimo banga nuplaus mūsų įsitikinimus apie sekuliarizmą, Švietimo erą ir istorijos pabaigą.

Daugelis Vakaruose šiuo metu skelbia: „Dievas yra miręs!” Tačiau pagal šią amerikiečių ataskaitą, mes turėtume dar spėti pamatyti, kaip Dievas prisikels iš mirties (tai, beje, nėra negirdėtas įvykis). Turbūt mano draugas buvo teisus, kalbėdamas apie tikinčiųjų pergalę „kultūriniuose karuose“.

Parengė Monika Midverytė pagal http://www.mercatornet.com/demography/view/10755 ir http://american.com/archive/2012/may/why-the-future-will-be-more-religious-and-more-conservative-than-you-think medžiagą.