Birželio 11 d. Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas
Dominique Mamberti susitiko su Europos Sąjungos šalių ambasadoriais paminėti Danijos pirmininkavimo pabaigą, skelbia Vatikano radijas. 

Susitikimo metu arkivyskupas Mamberti pasidalino mintimis apie Europoje susiklosčiusią situaciją ir ateities perspektyvas. Pirmiausia jis atkreipė dėmesį į tai, jog šiandienė Europos krizė pasireiškia ne vien ekonomikos sąstingiu, gyventojų senėjimu bei įsiskolinimų augimu. Kartu dyla Europos tautų kultūrinė ir socialinė tapatybė, o žmonės tolsta nuo visuomeninio gyvenimo bei politikos, kurie sunkiai tesugeba tarnauti bendrojo gėrio labui. Prie viso to prisideda bendras nepasitikėjimas: finansų rinkos bijo skolininkų bankroto, piliečiai nepasitiki valstybės institucijomis, ir apskritai galima pastebėti žmonių nepasitikėjimą ateitimi. Tokioje situacijoje, atrodytų, yra paprasčiau grįžti į praeitį, kai kiekviena šalis atskirai vykdė savo politiką. Taip gali ir įvykti, jei Europai pritrūks idealistinio protrūkio, kuris ją gaivino nuo pat pradžių ir kuris nėra vien materialinės gerovės paieška, pabrėžė Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis.

Anot jo, pastarąjį penkiasdešimt metų Europa ieškojo būdų judėti glaudesnio susivienijimo ir vidinio sambūvio link. Ekonominė integracija buvo pasirinkta tam, kad nacionalistiniai susiskaldymai nenustelbtų pastangų darbuotis taikos ir vystymosi labui. Ekonominis suartėjimas turėjo paskatinti ir politinio vienijimosi procesus. Šiandienė situacija atskleidžia, kad šis vienijimosi procesas neatskiriamas nuo etinio pamato. Vien techninių sprendimų neužtenka išbristi iš krizės, įkvėpimas turi kilti iš bendro europietiško paveldo, kur žmogus yra vertinamas kaip nepakeičiamas šaltinis. Reikia pripažinti, jog esminės europietiškos civilizacijos vertybės, vadinamos žmogaus teisės, kyla iš prigimtinio įstatymo ir istorijos bėgyje išsirutuliojo krikščioniškoje tradicijoje. Kad išbristų iš krizės Europos atskaitos tašku turi pasirinkti žmogų, o ne institucijas ar rinkas. 

Jei vienintelis Europos Sąjungos šalis jungiantis taškas bus bendroji rinka, tokia sąjunga pasmerkta žlugti, teigė arkivyskupas Mamberti. Tačiau jei Europos Sąjungos centre bus žmogus, šeima, pasitikėjimas, solidarumas ir atsakomybė, Sąjunga klestės. Be vidinio solidarumo ir tarpusavio pasitikėjimo rinka negali vykdyti savo ekonominės funkcijos. Europa šiandien yra kviečiama atgauti pasitikėjimą pirmiausia savimi, savo institucijomis ir pasiryžimu tęsti bendrą projektą. Solidarumas reikalauja stipresniuosius pasiaukoti ir paremti silpnesniuosius. Tačiau silpnesnieji negali būti pasyvūs, jie turi prisiimti įsipareigojimus bei atsakomybę ir pašalinti savo silpnumo priežastis. Juk niekas nebus linkęs aukotis, jei nematys tam pagrindo ir tikslo. 

Sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Dominique Mamberti išreiškė viltį, kad Europa sugebės ramiai priimti laikmečio iššūkius ir rasti bendras šaknis. Tos šaknys subrandino senojo kontinento civilizaciją, kultūrą, dinamizmą, kūrybiškumą ir davė jėgų konstruktyviai plėtrai.