Apie Mary Eberstadt knygą „Adam and Eve after the Pill“

Šventojo Rašto Pradžios knygoje pasakojimas apie Adomo ir Ievos sugundymą nėra šiaip sau istorijėlė. Jis yra vienas iš giliausių, prasmingiausių pasakojimų, kurio gelmė žmonėms neišsemiama. Jis byloja, kaip atsirado blogis, ir kad žmonės yra patys atsakingi už blogio pasirinkimą. Jie tapo pakerėti gundytojo pažadintu žalingu, juos žlugdančiu įnoriu: „Jūs būsite dievai!“ Pirmieji tėvai žiauriai apsigavo. Žiauriai apsigauna ir šių laikų vyrai bei moterys, kurie net nebenori būti tėvais. Savo knygai autorė Mary Eberstadt parinko labai tinkamą pavadinimą: „Adam and Eve after the Pill“ (Ignatius Press, 2012 m.): Adomas ir Ieva, paragavę uždrausto vaisiaus – piliulės. Faktais pagrįsta knygos išvada: jie tapo nelaimingi. Kaip iš to išsigelbėti?

Šie modernūs laikai atriedėjo ne vienais ratais, kurie triuškino „varžančias“ tradicines pažiūras. Įvyko ne viena revoliucija. Tarp jų – sekso revoliucija. Į ją ypatingą dėmesį atkreipė Harvardo universiteto sociologijos departamento steigėjas prof. Pitirimas Sorokinas. Savo studijoje „The American Sex Revolution“ (1956 m.) jis rašė: „Sekso obsesija bombarduoja mus be perstojo, nuo lopšio iki kapo, visose gyvenimo srityse, beveik kiekviename mūsų veikimo, jausmo bei galvojimo žingsnyje“ (54 p.). Jau tada jis teigė, kad toji sekso obsesija neišvaduoja iš varžtų, bet pavergia ir veda į „sekso anarchiją“.

Viena ryškiausių sekso revoliucijos pasekmių iškėlėja yra „Adam and Eve after the Pill“ (Adomas ir Ieva po piliulės) knygos autorė Mary Eberstadt (2012). Ji yra viena iš tų, kurie sekso revoliuciją sieja su kontracepcijos (priemonės sukliudyti apvaisinimą) piliule. Knygoje kalbama apie tai, kokie būna padariniai Vakarų visuomenėje po to, kai buvo pradėta plačiai vartoti kontraceptines piliules. Tyrimais rastas negeroves ji suskirstė pagal žmonių grupes.

1) Moterims. Nors šiais laikais Amerikoje moterys yra pasiekusios tokių teisių ir laisvių, kaip niekada anksčiau – tokias, kokias norėjo pasiekti šeimoj, darbe ir visuomenėj, tačiau rasta, kad jos pačios šiais laikais jaučiasi nelaimingos. Taigi pastebėtas paradoksas: laisvė turėtų atnešti pasitenkinimą, tačiau to moterys nejaučia. Priešingai, jos jaučiasi nelaimingos. Rasta, kad sekso revoliucija uždeda ant jų naštą, kuri joms yra didesnė ir sunkesnė negu vyrams (štai kuo moterys yra susirūpinusios: Betsey Stevenson and Justin Wolfers, „The Paradox of Declining Female Happiness“, American Economic Journal, no.2, 2009 – apie moterų mažėjančios laimės paradoksą; Amanda Marcotte, „For Many, Marriage is Sexless, Boring, and Oppressive: Time to Rethink the Institution“, AlterNet, 2009 07 01 – daugeliui vedybos yra belytės, nuobodžios ir pilnos „priespaudos“, tad laikas tą instituciją persvarstyti (supraskite – panaikinti); Sandra F. Loh, „Let’s Call the Whole Thing Off“, Atlantic Magazine, 2009 06 29 – siūlo visą tą (vedybų) reikalą atšaukti, taigi – panaikinti.

Šio straipsnio autorius prideda dar vieną priežastį, kodėl „išsilaisvinusios“ moterys yra nelaimingos, ogi todėl, kad jos vengia motinystės. Tai patvirtina ankstesni moterų apklausų atsakymai, kuriuose jos nurodydavo motinystę, kaip didžiausią jų asmeninės laimės šaltinį, bet šiais laikais daug moterų nebenori tapti motinomis – nebenori tos naštos, tad vartoja kontraceptines piliules.

2) Vyrams. Vyrai šiais laikais, turėdami lengvai prieinamą galimybę kontracepcija ar abortais išvengti vaikų, naudojasi gyvenimu: pratęsia paauglystės ar bernystės laiką savo pasismaginimui, iš viso atidėdami ar net vengdami tiek vedybų, tiek vaikų. Kai kurie pasitenkina pornografijos įpročiu, nebereikia žmonos ar kitos moters (šaltiniai: Joseph Epstein, „The Perpetual Adolescent and the Triumph of the Youth Culture“, Weekly Standard, 2004 03 15apie vyrus, kaip amžinus paauglius; Diana West, „The Death of the Grown-Up“, 2007 – apie tai, kad suaugusieji „išmirė“; Naomi Wolf, „Is Porn Driving Men Crazy?“, Project Syndicate, 2011 06 30 – apie tai, kad pornografija vyrus „varo iš proto“.

3) Vaikams. Autorė surinko tyrimų rezultatus dėl pasekmių vaikams, bet ypač tai, kad jų pačių ne tik vengiama (juk tam naudojama kontracepcija ir abortai), bet jie yra tapę sekso (revoliucijos) aukomis, nes slapta lytiškai išnaudojami. Žiniasklaidos buvo iškelti kunigų nusikaltimai, tačiau ne vien jie, bet ir mokyklų mokytojai bei vaikų globotojai, net ir tėvai išnaudojo juos, tik žiniasklaidai tai nebuvo reikšmingas skandalas. Liberalieji sluoksniai ėmė net teisinti, jog tai ne žala vaikams. Autorė rinko šaltinius, rodančius, kad lytinis išnaudojimas vaikams daro didelę žalą, žr., pvz., Kate Harding, „Reminder. Roman Polanski Raped a Child“, Salon, 2009 09 28.

4) Universiteto studentams. Nemaža dalis studentų yra įtraukiami į alkoholio vartojimą, kuris dažnai susiejamas su „laisvu“ seksu. Studentės, kaip „išsilaisvinusios“ moterys, turi būti „laisvos“ ypač lyties atžvilgiu vyrams, kuriems tai sudaro progą pasinaudoti. Žinoma, ir šie, ir anos yra drąsesni, kai čia pat piliulė. Tarp kitų šaltinių šis akis atveriantis reportažas: „2007 Campus Assault Study“, kuriame išspausdintos beveik 7000 studentų apklausos išvados.

Autorė – ne viena. Yra ir kitų asmenų, kurie yra aprašę kontracepcijos piliulių ir sekso revoliucijos žalą: pvz., kad tarp vyrų ir moterų yra atsiradusi nepagarba (moterų – vyrams, o vyrų – moterims) ir net pyktis, užslėptas ar net iškylantis į paviršių.

Kodėl moterys ir vyrai nelaimingi?

Knygos autorė stengiasi atsakyti, kodėl moterys (taip pat ir vyrai) nelaimingi: tada, kai laisvė ir lytis, kurių jie taip siekia, yra taip lengvai pasiekiamos. Ji teigia, kad gal žmonės stokoja romantikos (53 p.). Romantikos stoka, kai sekso perteklius. Vaizduotė apnuodyta seksu, o nėra romantikos. Vyras ir moteris nebeatranda vienas kito. O jie galėtų romantika apsupti vienas kitą. 

Čia autorė sustoja. Mano įsitikinimu, ji per greit sustoja. Vyrui ir moteriai reikia romantikos, bet ne vienas į kitą žiūrėti, o vienas kitą atrasti naujai, tapus tėvais ir motinomis. Jų dėmesio centre turi būti vaikai. Jie vienas kito meilę dabar patvirtina bendru rūpinimusi – vienas kitu ir savo vaikais, o laikui bėgant – dar plačiau – pašaukimu bendruomenėje ir kreipimusi į Dievą, kuris ir juos pačius nori padaryti savo laimingais vaikais. Štai kokios turiningos romantikos reikia. Tai nauja atsakinga romantika, kurią jie taip neišmintingai buvo atmetę, smagumo įgeidžiu tikėdamiesi patys tapti „dievais“.