Įvadinė buvusio ambasadoriaus prie Šventojo Sosto dr. Vyto Ališausko paskaita

Klasikų asociacija drauge su Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centru 2012 m. liepos 9–15 d. surengė gabiausių Vilniaus universiteto socialinių ir humanitarinių mokslų studentų stovyklą Kražiuose.

Šios stovyklos metu studentus buvo siekima supažindinti su įvairiomis teksto skaitymo strategijomis, padėti įsigilinti ir iš naujo atrasti įvairių Antikos autorių, tarp jų ir mažiau žinomų, tekstus, išmokti juos interpretuoti ir lyginti su šiuolaikinės kultūros aspektais. Visą savaitę paskaitas skaitė gausus būrys Vilniaus universiteto lektorių: prof. Eugenija Ulčinaitė, dr.Naglis Kardelis, doc. dr. Nijolė Juchnevičienė, dr. Audronė Kučinskienė, asist. Dalia Andziulytė, magistrantė Raminta Važgėlaitė, bakalauro pakopos studentas Gytis Matuliūkštis, taip pat kviestiniai lektoriai dr. Vytas Ališauskas ir dr. Mantas Adomėnas.

Klasikų asociacijos pirmininkė, VU Filologijos fakulteto prodekanė skaito paskaitą apie graikų istoriografiją

Anot Klasikų asociacijos pirmininkės, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto prodekanės doc. dr. Nijolės Juchnevičienės, klasikų stovykla – ilgai lauktas ir svarbus įvykis visai klasikines vertybes vertinančiai ir puoselėjančiai bendruomenei, taip pat galimybė atgaivinti ir stiprinti Kražių kaip senojo kultūrinio centro ryšius su Vilniaus Universitetu. Panašiai mano ir Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro direktorė Lina Mikalajūnaitė, teigianti esą „Kražiai gali didžiuotis turtinga istorija, giliomis sąsajomis su Vilniaus universitetu, tačiau šiandien ypač svarbu iš naujo atrasti XVII amžiuje vyravusią miestelio dvasią“.

Taigi stovyklos paskaitų ciklą pradėjo moderni buvusio ambasadoriaus prie Šventojo sosto dr. Vyto Ališausko paskaita Skype tiesiogiai iš Romos. Ambasadorius kalbėjo apie tai, kas yra teksto, šiuo atveju klasikinio teksto, skaitymas, kėlė klausimą, kaip mes skaitome tekstus, kur slypi klasikinio teksto aktualumas, taip pat aptarė kanono svarbos klausimą, svarbų jau nuo Antikos laikų. Kertine programos ašimi tapusius Platono „Valstybės“ skaitymus moderavo dr. Mantas Adomėnas. Per savaitę stovyklos dalyviai perskaitė ir analizavo šį vieną svarbiausių Vakarų filosofijos tekstų. Tuo tarpu lektorius doc. dr. Naglis Kardelis skatino į Platono tekstus žvelgti analitiniu žvilgsniu: paskaitose jis atskleidė filosofinių Platono tekstų literatūriškumą, sąlytį su drama, įtampos taškus tarp Platono dialogų ir mokslo, jų pačių „moksliškumą“ taip pat aptarė hipotetinį, elencho, majeutikos metodus, filosofinio mito ir analogijos vaidmenį dialektika audžiamuose dialogų tekstuose.

Prof. Eugenija Ulčinaitė Kražiuose pristatė du poetus – antikos autorių Ovidijų ir jo „Herojides“, vieną mįslingiausių poeto kūrinių – fiktyvius mitinių herojų meilės laiškus, kuriamus kaip tradicinio mito perinterpretuotę, drauge suteikiant jiems puikią literatūrinę formą ir intensyvią draminę įtampą, bei XVII a. lotyniškai rašiusį LDK poetą Motiejų Kazimierą Sarbievijų, ilgametį Vilniaus akademijos ir Kražių jėzuitų kolegijos dėstytoją, pramintą „sarmatų Horacijumi“. Sarbievijaus poetikoje daug dėmesio skiriama žanro problemai, epitetui, ryškėja malonios, maloniai kilnios poezijos siekis ir dėmesys kiekvienam žodžiui, apie ką ir buvo kalbėta viename profesorės pranešimų.

Pristatyti menkai Lietuvoje žinomą ~VI a. pr. Kr. graikų poetą Teognidą ėmėsi asistentė Dalia Andziulytė, kvietusi drauge skaityti ir aptarti graikišką tekstą, panagrinėti archajinės poezijos specifiką ir tekstologines problemas. Tuo tarpu Klasikinės filologijos katedros vedėja dr. Audronė Kučinskienė ragino atidžiau įsiskaityti į romėnų oratoriaus Cicerono kalbas ir atrasti, kokiais būdais kuriamas dialogiškumo įspūdis jose: lektorė išskyrė įvairias dialogų kalbose rūšis (subjekciją, pasyvųjį tariamąjį, aktyvųjį tariamąjį, draminį, naratyvinį dialogus), aptarė jų sąveiką tekste ir kuriamą prasminę įtampą viso teksto atžvilgiu. Asociacijos pirmininkė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė savo paskaitą skyrė supažindinti su istoriografijos ištakomis graikų istorinio mąstymo specifika, istoriografijos vieta tiek graikų kultūroje, tiek vėlesniais laikais.

Kino vakarai. Jean Cocteau Le Sang d'un Poète

Magistrantė Raminta Važgėlaitė pasirinko nagrinėti tekstų, savo sąrangoje slepiančių vienokią ar kitokią Antikos kultūros perinterpretuotę, specifiką ir jų perskaitymo galimybę. Šiuo atžvilgiu esmingai aktualia tapo XX a. prancūzų poeto ir režisieriaus Jeano Cocteau orfiškoji trilogija: filmai „Poeto kraujas“(pranc. „Le Sang d'un Poète“, 1930), „Orphėjas“ („Orphée“, 1950) irOrfėjo testamentas“ („Le testament d'Orphée“, 1960) bei 1925 m. drama „Orfėjas“. Trilogijoje tikslingai pasirenkamas Orfėjo mitas, žinomas daugybe antikinių invariantų ir jų vėlesnėmis interpratuotėmis; Cocteau poetikoje Orfėjo mitas veikia kaip būdas atskleisti poeto, paties Cocteau kaip poeto išskirtinumą; trilogijoje kuriama mite aktualizuota priešprieša tarp dionisiško ir apoloniško prado, kuri čia virsta priešprieša tarp Cocteau ir siurrealistinės poetikų. Be to, mitas tampa struktūruojančiu tiek filmų, tiek dramos pagrindu, slypinčiu giliausiame tekstų klode.

Bakalauras Gytis Matuliūkštis pristatė Aristofano komediją „Paukščiai“ ir parodė, kaip kuriamas komiškumo efektas šiame kūrinyje per paukščio ir asmens analogiją, žmogiškųjų sąvybių, dorybių ir ydų proskyrimą komedijoje veikiantiems paukščiams. Taip pat buvo aptartas filosofinis kūrinio klodas.

Belankant Palendrių vienuolyną

Akademinę stovyklos programą sugebėta praturtinti ekskursijomis į Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo baziliką ir koplyčią, Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčią ir buvusį Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblį, taip pat į Palendrių Šv. Benedikto vienuolyną, kur mišparų metu buvo klausomasi grigališkojo choralo giedojimo. Vakarais organizuotos kino filmų peržiūros, kurių metu žiūrėta jau aptarta Cocteau trilogija, taip par Federico Fellini filmai „Roma“ ir „Satyrikonas“, bei pažintiniai BBC filmai „Žmogžudystė Romoje“ apie 81 m. pr. Kr. vykusį Tito Roscijaus teismą ir sėkmingą Marko Tulijaus Cicerono gynybą jame, bei „Pompėjai: paskutinė diena“ apie Vezuvijaus išsiveržimą 79 m, kuriuos pristatė ir aptarė dr. Audronė Kučinskienė. Po „Satyrikono“ peržiūros moderuojant Mantui Adomėnui buvo aptariamas Petronijaus veikalas „Satyrikonas“ ir literatūrologo Ericho Auerbacho siūloma minėto kūrinio perskaitymo galimybė.

Aplankytas ir Kražių kraštotyros muziejus, miestelio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, dalyvauta bendruomenės šventėje ant Medžiokalnio kalvos, o sekmadienį, paskutinę stovyklos dieną, dalis studentų nusifilmavo filme apie Kražius, tuo tarsi dar kartą sutvirtindami Kražių ir universiteto sąsajas.

Organizatoriai tikisi, kad Klasikų stovykla Kražiuose taps gražia tradicija ir kasmet sutrauks talentingiausius studentus ir geriausius universiteto dėstytojus prie Lietuvos lotyniškosios kultūros ištakų. 

Parengė Raminta Važgėlaitė