Iš dešinės: R.Smetona, dr. N. Tumėnienė, dr. K. Stoškus, R. Bičiūnas

Zenekos nuotrauka

Liepos 26 d. Pylimo galerijoje iškilaus lietuvių dailininko ir pedagogo gimtadienio proga paskelbtos pirmą kartą organizuojamo Antano Gudaičio tapybos konkurso sąlygos. Taip pat pristatyta iš svarbių kultūros veikėjų sudaryta komisija, vertinsianti lietuvių koloristinės tapybos tradiciją tęsiančių profesionalių dailininkų darbus.

Atgaivinimo viltys

Rengti konkursą paskatino dabartinė tapybos situacija. Jo idėjos autorius R. Smetona apgailestavo, kad šiuo metu tapyba kaip niekad apleista. Jam pritaria ir komisijos narys dr. K.Stoškus. „Profesionalią, aukščiausio lygio tapybą pakeitė cirką primenantys triukai. Šiuolaikinio meno centro žmonės turėtų eiti į cirko mokyklas, kuriose ir kuriamos atitinkamo profilio tradicijos", – teigė jis.

R. Smetona tikisi, kad konkursas aktualizuos šią problemą ir sustiprins pačią tradiciją. „Jeigu šis premijų teikimo aktas sėkmingai įsibėgės, galbūt prasidės tapybos renesansas. Jei jaučiam, kad kažkas dingę, prapuolę ar išsibarstę, vadinasi, yra ką atgaivinti", – tvirtino K.Stoškus.

R. Smetona teigė, kad šiandien kalbėti apie koloristinę A. Gudaičio kūrybą – tikras iššūkis. „Toks pats iššūkis, kokia tarpukariu buvo modernistų dailininkų grupės „Ars" kūryba, prieštaravusi tuo metu vyravusioms srovėms. Gyvename postmoderniame pasaulyje, kuriame kultūra vis dažniau tampa antikultūra, menas – antimenu. Todėl lietuviškos tapybos tradicija tampa labai aktuali", – tikino jis.

Anot menotyrininkės dr. N. Tumėnienės, A. Gudaitis, dėstydamas Lietuvos dailės institute, sukūrė savitą ir iki šiol gyvybingą tapybos mokyklą. „Dailininkai ją tęsia. Žinoma, jų kūryba keičiasi, evoliucionuoja, bet principai išlieka tie patys", – pasakojo ji. Apgailestaudama, kad nė viena valstybinė institucija apdovanojimo dar neįsteigė, menotyrininkė taip pat tvirtino, jog A. Gudaitis – stipriausias Lietuvos tapytojas, kurio vardo premija šalies dailėje tiesiog būtina.

„Kalbėdami apie A. Gudaičio mokyklą, pirmiausia galvojame apie „Ars" ir XX a. prancūziškos tapybos tęstinumą Lietuvoje. Ekspresyvios pakraipos meną jie sujungė su lietuvių liaudies menu", – apie arsininkų svarbą moderniajai Lietuvos dailei kalbėjo dr. N. Tumėnienė. Ji pabrėžė, kad, praėjus stalinistiniam laikotarpiui, A.Gudaitis jautė pareigą atkurti tikros tapybos vertybių sampratą ir tapo pagrindine XX a. antros pusės lietuvių koloristinės tapybos tradicijos tęstinumo figūra.

Iššūkis dalininkams

A. Gudaičio tapybos konkursas – nelengva užduotis. Komisijos narys R. Bičiūnas pabrėžė, kad pagrindiniai vertinimo kriterijai – profesionalumas ir kokybė, tad sąlygos gali išgąsdinti menininkus.

N. Tumėnienė išdėstė kelias priežastis, kodėl konkursas tampa iššūkiu. Pirma, pasak jos, kyla klausimas, ar menininkai, tapantys tik etiudus ir manantys, kad kiti dailininkai bus labai stiprūs, išdrįs atnešti savo darbus. Antra priežastis – dabartinės sąlygos. „Tapytojai žino, kad šiuolaikinėje aplinkoje jiems gali būti priklijuota etiketė, esą jie, tęsdami kažkokią tradiciją, yra nešiuolaikiški, gyvenantys vakarykšte diena", – įsitikinusi menotyrininkė.

R. Bičiūnas teigė, kad reikia geros tapybos. „Mes tokią atskirsim. O dėl to naujumo... 50 metų puikiai tapybai nieko nereiškia. Pavyzdžiui, Rembrantas iki šiol man yra labai modernus ir nuoširdžiai pavydžiu jo meistriškumo", – sakė jis.

Norintiesiems dalyvauti

Nugalėtojas, gausiantis laureato diplomą ir piniginį prizą, bus paskelbtas spalio 30 dieną, per keturių nominantų parodos atidarymą. Konkurso organizatoriai žada išleisti parodos katalogą.

Premijos kandidatus svarstys Pylimo galerijos sudaryta komisija: pirmininkė menotyrininkė dr. Nijolė Tumėnienė, tapytojai Rimas Bičiūnas ir Aloyzas Stasiulevičius, dailėtyrininkas, muziejininkas Romualdas Budrys bei filosofas dr. Krescencijus Stoškus.

Iki rugsėjo 29 d. Pylimo galerijai konkurso dalyviai turėtų pateikti trijų kūrinių, sukurtų per pastaruosius penkerius metus, nuotraukas bei tikslų kūrinio aprašymą (autorius, pavadinimas, sukūrimo metai, medžiaga, technika, matmenys – ilgoji paveikslo kraštinė neturi viršyti 120 cm.). Iki spalio 6 dienos bus atrinkti keturi nominantai, iki spalio 20 d. savo kūrinius privalėsiantys pristatyti į galeriją.

Konkursą planuojama rengti kas dvejus metus. „Šis turėtų būti tarsi generalinė repeticija", - tvirtino R. Smetona. Po poros metų vyktų 110-osioms A. Gudaičio gimimo metinėms skirtas konkursas.

Parengė Izabelė Švaraitė