Pasirodė dvikalbė (lietuvių ir anglų) 172 puslapių apimties, iliustruota Šv. Jokūbo bažnyčių fotografijomis knyga „Šv. Jokūbo kelio šviesa/ The Light of St. James Way“. Knygos sudarytoja – dr. Laima Andrikienė, redaktorė – Valentina Čeplevičiūtė, nuotraukų autorius – Valdas Kilpys, žemėlapių autoriai – Birutė Nenortaitė ir Artūras Šiuipys. 

Dr. Laima Andrikienė yra Šv. Jokūbo kelio draugų parlamentinės grupės narė. „Europos Tarybos ir garbiojo Marcelino Orejo dėka turime per Lietuvos teritoriją einančius net du maršrutus – Šv. Jokūbo kelio tęsinius. Vienas kerta Lenkijos sieną ties Kalvarija ir per Marijampolę, Kauną, Panevėžį tęsiasi iki Latvijos sienos, kerta ją ir pasiekia Rygą. Kitas maršrutas eina nuo Karaliaučiaus, kerta Lietuvos sieną ir kyla aukštyn į Šiaurę link Latvijos. Jis taip pat pasiekia Latvijos sostinę Rygą, kurioje yra Šv. Jokūbo katedra“, – rašo L. Andrikienė.

Francisco Millanas – Monas straipsnyje „Šv. Jokūbo keliai yra šiandienės Europos Sąjungos simbolis“ pristato Šv. Jokūbo kelio istorines ištakas. „Džiaugiuosi šiuo leidiniu, kuriame aprašomos Lietuvos bažnyčios, skirtos apaštalui šv. Jokūbui. Šios bažnyčios dar kartą patvirtina Šv. Jokūbo kelio fenomeno gyvybingumą Lietuvoje, ir Europos Parlamento narės L. Andrikienės, gerbiamos kolegės ir Šv. Jokūbo kelio draugų grupės narės, aktyvios veiklos prasmingumą. Daugiau kaip šešiasdešimt Europos Parlamento narių iš 18 ES valstybių narių priklauso šiai parlamentinei grupei, įkurtai prieš dvejus metus. Kaip vieną pagrindinių šios parlamentinės grupės tikslų norėčiau paminėti ir plačiau supažindinti visuomenę su Šv. Jokūbo kelio vaidmeniu, kuriant bendrą kultūrinį paveldą ir bendrą europinį identitetą. Dar vienas mūsų tikslas yra skatinti Šv. Jokūbo kelio identifikaciją, atkūrimą ir žymėjimą visoje Europoje“.

Marcelino Oreja Aguirre Marques de Oreja yra Ispanijos politikas, diplomatas ir teisininkas, Ispanijos karališkųjų akademijų narys knygoje rašo: „Šv. Jokūbo kelias, viena vertus, tai puikus būdas suaktyvinti Europos dvasinį gyvenimą, o kita vertus, pats Kelias – tai unikalus bendrųjų Europos ištakų atspindys“.

Pal. Popiežius Jonas Paulius II Santjago de Komposteloje 1982 m., pakvietė Europą grįžti prie savo šaknų, atsigręžti į savo ištakas. Juk Europos identitetas neatsiejamas nuo krikščionybės, nes tik joje glūdi bendros šaknys, iš kurių išaugo ir suklestėjo žemyno civilizacija, kultūra, dinamizmas, veikla, gebėjimas konstruktyviai įsitvirtinti kituose žemynuose – kitaip tariant, visa, kuo didžiuojamės.

Kun. dr. Algirdas Petras Kanapka primena, kad Ispanijoje, Santjago de Kompostelos mieste, 1987 m. spalio 23 d. Europos Tarybos Generalinis sekretorius Marcelino Oreja iškilmingai paskelbė Deklaraciją. Taip buvo pradėta kurti Europos Tarybos patvirtinta Europos kultūros kelių programa. Taigi, beveik prieš 25 metus buvo įvardytas pirmasis Europos kultūros kelias – Camino de Santiago (Šv. Jokūbo kelias).

2012 m. pradžioje Europos Parlamento Šv. Jokūbo kelio parlamentinės grupės narė L. Andrikienė ėmėsi šios minties įgyvendinimo Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje yra vienuolika Šv. Jokūbo titulą turinčių katalikų bažnyčių: Alantoje, Jonavoje, Joniškyje, Kurtuvėnuose, Onuškyje, Punioje, Rudiškiuose, Suvainiškyje, Švėkšnoje, Vilniuje, Žiežmariuose. Žiūrint į žemėlapį nesunku pastebėti, kad jos yra trijuose etnografiniuose Lietuvos regionuose – Aukštaitijoje, Dzūkijoje ir Žemaityjoje. Šv. Jokūbo vardu pavadintų bažnyčių nėra tik Sūdavoje.

Rengiant šią knygą buvo apkeliautos visos Lietuvoje esančios Šv. Jokūbo bažnyčios pačiu gražiausiu laiku, gegužės pradžioje, kai staiga atšilus orams budo gamta. L. Andrikienė rašo: „Keliavome iš bažnyčios į bažnyčią, iš vienos parapijos į kitą. Pasikalbėdami su parapijos klebonais ir kunigais, zakristijonais, kelyje sutiktais žmonėmis, vaikais. Tai buvo tikra ir įsimintina piligriminė kelionė, per kurią tarsi atradome visai kitą Lietuvą – su nuostabiomis, senomis bažnyčiomis, kuriose – lobių lobiai tiems, kas domisi Lietuvos ir visos Europos istorija.“

Knygos sudarytojai ypač įsiminė kunigas Evaldas Kraujalis, Joniškio Šv. Jokūbo parapijos klebonas. „Ilgai nepamiršime žilagalvio kunigo, nuostabios medinės bažnytėlės, stovinčios ant Arino ežero kranto. Ir baltutėlio paminklo prie bažnyčios, ant kurio šviečia užrašai: „Mes be Vilniaus nenurimsim, NE! Garbė Tėvynės gynėjams“, – knygoje rašo L. Andrikienė.

Vartant knygos puslapius į akis krinta istorinių faktų gausa. Kiekvienai bažnyčiai skirtas nedidelis, bet tikslus aprašymas. Tarkime, kad ir Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia. Šios bažnyčios fundatorius buvo Livonijos vyskupas Juozas Kazimieras Kosakovskis, kurios sarkofagą su palaikais galima išvysti bažnyčios rūsyje, po didžiuoju altoriumi. Rūsyje taip pat netoliese ilsisi Prancūzijos imperatoriaus Napaleono I Bonaparto adjutanto grafo Juozapo Antano Kosakovskio palaikai.

Atskiro leidinio verta Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Sudarytojos teigimu, tai milžiniškas statinys jei lyginti su kitomis lankytomis kaimo bažnytėlėmis. Ji išpuošta vitražais, nepaprastai graži ir viduje, ir išorėje. Trakų rajone Onuškyje stovinti bažnyčia – balta kaip gulbė, visa išorė primenanti Vilniaus katedrą. Tarsi mažesnė jos kopija.

Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios istorija neįprasta tuo, kad yra pastatyta ant buvusių kapinių, kuriose buvo laidojami neturtingi žmonės, vietoje prie jos buvusi ir ligoninė, vadinta šv. Jokūbo vardu. Dabar bažnyčia priklauso broliams dominikonams, kurie turi idėją – nupirkti šiai bažnyčiai karilioną.

Nemažai lietuvių yra ėję žymiuoju piligrimų keliu iki Ispanijos miesto Santjago de Kompostelos. Tai ypatinga dvasinė patirtis, kuri patiriama tik įveikus šį nelengvą kelią. Apie savo patirtis ir atradimus rašo šį kelią įveikę Algirdas Patackas ir Mečys Laurinkus.

Ši knyga yra puiki pradžia skatinanti aplankyti Šv. Jokūbo vardą turinčias bažnyčias. Nuoširdžiai norisi, kad knygoje nubrėžtas šv. Jokūbo vardu pavadintus maldos namus jungiantis maršrutas taptų dar viena galimybe patirti Dievo malonę.

„Galingasis ir amžinasis Dieve, tu norėjai, kad šv. Jokūbas, pirmasis iš apaštalų, paaukotų gyvybę dėl Evangelijos. Jo šlovinguoju liudijimu įtvirtink tikėjime savo Bažnyčią ir palaikyk ją savo meile ir užtarimu. Per Kristų mūsų Viešpatį“.

Ramunė Baliūnaitė,

Marijos radijo“ bendradarbė