Rugsėjo 5 d. minime šv. Motiną Teresę iš Kalkutos (1910 m. rugpjūčio 26 d. – 1997 m. rugsėjo 5 d.). 2016 m. rugsėjo 4 d. popiežius Pranciškus ją paskelbė šventąja.

Kalkutos Motina Teresė, viena žinomiausių ir labiausiai pamiltų mūsų laikų šventųjų, buvo nepaprasta moteris: nepaisydama gilių dvasinių abejonių ir tikėjimo krizės naštos, ji gebėjo savo asmenyje suderinti maldą, mąstymą ir nuoširdžiausią rūpinimąsi pačiais vargingiausiais žmonėmis. Apie tai liudija daug Kalkutos Motinos Teresės nueitam gyvenimo keliui skirtų veikalų.

Vienas iš Motinos Teresės biografų, trijų knygų apie šventąją autorius salezietis, kun. Teresio Bosco, Vatikano radijo paprašytas susumuoti vienu sakiniu visą Motinos Teresės gyvenimo ir mokymo dvasinį palikimą, kuris būtų aktualus visiems laikams, pacitavo pačią Motiną Teresę. Šioji citata skamba taip:

„Nevykite į Kalkutą! Verčiau ieškokite savo Kalkutos ten, kur gyvenate!“ Anot šventosios biografo, būtent šią žinią galima laikyti įžvalgiausiu Kalkutos Motinos Teresės pasisakymu, tinkamu visiems laikams. Mat netoli mūsų visuomet yra vargšų, gyvenančių vargingiau nei mes patys. O mūsų, krikščionių, pareiga yra surasti šiuos vargdienius ir jais pasirūpinti, – pažymėjo kun. Teresio Bosco.

Jis prisiminė dar vieną gerokai sukrėtusį Motinos Teresės pasisakymą, išsakytą tuomet, kai 1979 metais priėmė jai suteiktą Nobelio taikos premiją. Oficialioje kalboje Motina Teresė paprašė visų premijos įteikimo šventės dalyvių atsisakyti surengtos iškilmingos puotos dėl visų, kurie lieka alkani. Ji tąsyk pasakė: „Nešvenčiama namuose, kuriuose miršta tavo brolis. Štai, – sakė kun. Teresio Bosco, – verta prisiminti, jog šiuose namuose, o tai yra pasaulis, mūsų seserys ir broliai miršta badu, ir daryti atitinkamą išvadą.

EPA nuotrauka

Kalkutos Motina Teresė - Agnes Gonxha Bojaxhiu gimė 1910 m. dabartinės Makedonijos sostinėje Skopje mieste, albanų šeimoje. 1928 m. nuvyko į Kalkutą dirbti mokykloje. 1937 m. davė vienuolinius įžadus. Tačiau darbas europiečių vienuolių išlaikomoje mokykloje jos netenkino; ji matė už švarios mokyklos sienų visuotinai viešpataujantį skurdą, žmones mirštančius Kalkutos gatvėse.

Sesuo Agnes - Teresė, iš pradžių pati, o vėliau kitų jai pritariančių vienuolių ir pasauliečių moterų padedama, ėmė globoti gatvėse mirštančius vargšus. 1948 m. ji paliko vienuolyną ir persikėlė į Kalkutos lūšnynų rajoną.

1950 m. buvo įkurta Motinos Teresės vadovaujama seserų Meilės misionierių kongregacija.

Vis daugiau savanorių iš viso pasaulio keliavo į Kalkutą dirbti su Motina Terese; vis daugiau jaunų moterų stojo į Meilės misionierių kongregaciją. Vos dvejiems metams praėjus nuo vienuolijos regulos patvirtinimo, Meilės misionierių centrai buvo kuriami jau ir už Indijos ribų.

Šiandien Motinos Teresės seserys globoja vargšus ir atstumtuosius visuose kontinentuose.

1979 m. Motinai Teresei suteikta Nobelio Taikos premija.

Sulaukusi 87 metų, Motina Teresė mirė 1997-ųjų rugsėjo 5 d. 2003 m. spalio 19 d. popiežius Jonas Paulius II ją paskelbė palaimintąja, o 2016 m. rugsėjo 4-ąją popiežius Pranciškus – šventąja.

Tą dieną kai Motina Teresė mirė, jos įsteigtai Meilės misionierių kongregacijai priklausė 3914 seserų, po visą pasaulį išsibarsčiusių 594 bendruomenėse, 120 pasaulio šalių. Šiandien Meilės misionierių kongregacijai priklausančių seserų jau yra 5161; bendruomenių yra 758; seserys tarnauja 139 pasaulio šalyse.

Pagal Vatikano radiją