Zenekos nuotrauka

Iš šalies, stebint neprityrusia akimi ir neturint specialaus išsilavinimo, visos laboratorijos vienodos. Blizgantys metaliniai prietaisai, laidai, kolbos ir ekranai - aišku tik tiek, kad čia vyksta Mokslas, trukdyti nevalia. Tačiau mistiškumu dvelkiantys laboratoriniai procesai anksčiau ar vėliau vis tiek tampa kiekvieno žmogaus gyvenimo dalimi, suprantame mes juos ar nesuprantame.

Penktadienį šalies gyvenimo dalimi tapo naujas bendrovės „Biotechpharma“ mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras. Simbolinę atidarymo juostelę perkirpo Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas Vladas Algirdas Bumelis.

Santaros slėnyje – naujas mokslinių tyrimų centras

Mokslo, studijų ir verslo slėnyje „Santara“ įsikūrusio centro atidarymas Lietuvai turi nemažai reikšmės: pasak V.A.Bumelio, ne kiekviena Vakarų Europos šalis gali pasigirti panašiais centrais, tuo tarpu Rytų Europoje jis unikalus, o tai sudaro galimybę užimti tvirtą poziciją rinkoje. Dar prieš centro atidarymą įmonė keleriems metams į priekį buvo pasirašiusi preliminarių susitarimų biofarmacijos paslaugoms teikti. Bendra jų vertė – beveik 38 mln. litų.

Naująjį kompleksą sudaro du skyriai – mokslo ir plėtros, skirtas tyrimams atlikti, bei gamybos, kuriame pagal sukurtas technologijas gali būti gaminami vaistai. Skirtumai tarp jų pastebimi ir neįgudusia akimi, tereikia kantriai išklausyti detalų centro darbuotojos paaiškinimą. Tarkim, štai šis pro laidus ir žarneles vos besimatantis cilindras – tai fermentatorius, mokslo ir plėtros skyriuje jis nedidelis. Gamybos skyriuje yra panašūs, tačiau dešimtis kartų didesni – telpa 300 litrų bei gali atkartoti tyrimų metu vykusius procesus daug didesniais kiekiais.

Zenekos nuotrauka

Tai, kad viename centre sukombinuoti ir gamybinis, ir mokslinis skyriai, išskiria jį visame regione. Tiek prof. V.A.Bumelis, tiek centro koridoriuose sutikti darbuotojai neslepia pasididžiavimo bei kartkartėmis pakartoja, jog šiose patalpose galima atlikti viską, ko tik reikia biofarmacijų moksle ir pramonėje – nuo pradinių tyrimų iki pat masinės vaistų gamybos. Genų inžinerijos laboratorijoje eksperimentai su ląstelių klonavimu gali būti atliekami tuo pat metu, o kitoje dalyje, hermetiškose patalpose palaikant reikiamą klimatą, bus auginami specialūs baltymai vaistų gamybai, o dar toliau į skafandrus panašius rūbus vilkintys mokslininkai prižiūrės vaistus pilstantį įrenginį.

Vienu metu komplekse gali vykti 3–4 vaistinių preparatų tyrimai ar gamyba, per metus pagaminant iki 42 serijų. Ir jei pagal gamybos apimtis centras nėra didžiausias – minėtieji fermentatoriai kai kur būna ir kelių tonų talpos – daugeliu atvejų akcentuoti galima ne kiekybę, o kokybę.

„Turime labai daug įrangos, kuri pati naujausia. Kalbant apie HPLC (įrenginiai didelio slėgio skysčių chromatografijai) – pas mus yra keturi naujausi.Masės spektrometrą  turime vieną moderniausių Baltijos šalyse“, – koridoriuje sutikta darbuotoja pasakoja noriai, aišku, kad atidarius centrą įvyksiantys pokyčiai jai svarbūs. Jau dabar čia dirba 36 aukštos kvalifikacijos mokslininkai, tyrėjai, inžinieriai ir technikai. Planuojama, jog kitais metais šis skaičius padvigubės. Mokslinio centro įkūrėjai teigia, kad tokiu būdu bus mažinamas „smegenų nutekėjimas“ – nors darbams laboratorijose vadovauja specialistai, turintys didelę patirtį, įrangos operatoriais dažniausiai tampa neseniai biochemiojos, bioinžinerijos ar chemijos studijas baigę jaunuoliai. Praktikuotis leidžiama ir studentams.

Zenekos nuotrauka

„Bendrovė „Biotechpharma“ idealiai atitinka Vyriausybės strategiją Lietuvoje vystyti žinių ekonomiką. Ne kartą deklaravome, kad Lietuva turi potencialo tapti Šiaurės ir Baltijos regionų aukštųjų technologijų centru. Ypač sėkminga šios bendrovės veikla yra dar vienas tvirtas žingsnis šio tikslo link“, – pažymėjo premjeras A. Kubilius centro atidarymo renginyje.

Tiesa, gamybos procesai komplekse kol kas nevyksta. „Kitas žingsnis yra sertifikavimas. Tai užtruks 4–5 mėnesius, vaistines medžiagas pradėsime gaminti kai objektą sertifikuosime ir turėsime visus leidimus“, – paaiškina prof. V.A.Bumelis, ir priduria, kad nepaisant to centre dabar vyksta tyrimai – yra kuriamos technologijos, kurios, vos gavus leidimą, bus paleistos gamybon. Didžioji dalis komplekso produkcijos skirta eksportui, kadangi pagrindiniai šio centro paslaugų užsakovai – tarptautinės biotechnologinės bei farmacijos bendrovės. Lietuvoje, išskyrus tarptautinių kompanijų padalinius, nėra tokio pobūdžio produkcija suinteresuotų įmonių.

Į centrą investuoti 56 mln. litų, iš kurių 38 mln. litų – Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Planuojama, kad investicijos atsipirks per 6 metus. Premjeras A.Kubilius prognozuoja, jog vos po dešimtmečio šios investicijos nauda jau bus juntama Lietuvos ekonomikai.

Zenekos nuotrauka

Zenekos nuotrauka

Zenekos nuotrauka

Zenekos nuotrauka

Zenekos nuotrauka

Zenekos nuotrauka

Zenekos nuotrauka

Valius Venckūnas