ienybės aikštė. Kaunas, XX a. 4-asis dešimtmetis. Fotografas Vytautas Augustinas (LCVA).

2012–ieji Seimo nutarimu Lietuvoje paskelbti Muziejų metais, todėl yra gera proga paminėti dingusį muziejų. Kaip žinoma, muziejai vykdo dvi labai svarbias misijas – saugo kultūros ir istorijos vertybes bei šviečia visuomenę. Visuomenės švietimas svarbus visais laikais, tačiau ypač svarbus buvo tarpukario Lietuvoje, kai žmonės, nualinti okupacijų, karų ir kovų už nepriklausomybę, taip pat siautusių epidemijų, kūrė savo valstybę. Tą suprato tuometinė negausi šviesuomenė ir darė, ką galėjo.

Matydama sunkią gimdančių moterų padėtį, didelį kūdikių mirtingumą, elementarių higienos žinių trūkumą, šviesdama žmones didelį darbą nuveikė Lietuvos Motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjunga, kuri greta kitų savo svarbių darbų įsteigė Motinos ir vaiko muziejų. Motinos ir vaiko globa tarpukario Lietuvoje daugiausia rūpinosi privačios labdaros organizacijos, Vyriausybė sau buvo palikusi tik kontrolę ir iš dalies šelpė atskiras organizacijas, nepajėgiančias finansiškai įvykdyti savo planų. 1928 m. Kaune buvo įkurta Motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjunga, kuri jungė 23 labdaros organizacijas. Sąjungos ilgamete pirmininke buvo Jadvyga Tubelienė, ilgametės valdybos narės – A. Hunebelienė, E. Šklėrienė, dr. A. Birutavičienė, B. Novickienė. Be šios Sąjungos motinų ir vaikų globa dar rūpinosi katalikiškųjų organizacijų sąjunga „Caritas“ ir žydų sveikatos draugija OZE.

Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungos valdybos pirmininkė Jadvyga Tūbelienė (Chodakauskaitė). Kaunas, 1930 m. (LCVA. P-22526)

Lietuvos Motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjunga nuveikė didžiulį darbą: steigė motinos ir vaiko sveikatos centrus visoje Lietuvoje, rengė Motinos dienas, kilnojamąsias parodas, rėmė daugiavaikes šeimas, 1930 ir 1937 m. suorganizavo Kaune dvi dideles konferencijas, kuriose pranešimus skaitė žymiausi tuometinės Lietuvos gydytojai: prof. P. Mažylis, prof. V. Tumėnienė, A. Matulevičius, K. Grinius, V. Tercijonas, A. Birutavičienė ir kiti. Be to, Sąjunga buvo užmezgusi ryšius su Tarptautinės vaikams globoti sąjungos Union internationale de secours aux enfants centru Ženevoje ir tapo šios tarptautinės organizacijos nare. Sąjungos atstovės dalyvavo keliose tarptautinėse konferencijose. Nuo pat įsikūrimo pradžios Sąjunga bendradarbiavo su Latvija ir Estija ir organizavo bendras konferencijas.

Steigdama Motinos ir vaiko sveikatos centrus, Sąjunga matė būtinybę įkurti Motinos ir vaiko muziejų, kur būtų galima pamatyti visa tai, kas buvo rekomenduojama motinoms ir vaikams.

Motinos ir vaiko muziejus buvo įkurtas 1932 m. gegužės 1 d. Kaune, Laisvės al. 12 (dabar 24), tame pačiame name, kuriame buvo ir pirmasis motinos ir vaiko sveikatos centras Lietuvoje, įkurtas ledi Murielės Paget. Viešas muziejaus atidarymas įvyko 1932 m. gruodžio 4 d. dalyvaujant Vyriausybės atstovams ir gausiems svečiams. Muziejaus tikslas – teikti motinoms reikalingiausias higienos žinias: kaip elgtis su naujagimiu, kaip jį maitinti ir auklėti nuo pat kūdikystės, kaip kovoti su tuberkulioze, rachitu, venerinėmis ir kitomis ligomis. Muziejus turėjo 18 skyrių, daug paveikslų, diagramų, kitokių eksponatų. Jo fondai buvo nuolat papildomi naujais eksponatais. Be to, muziejus nuolat rengė paskaitas ir platino literatūrą apie vaikų auginimą ir jų ligas. Paskaitas skaitė gyd. E. Bliūdžiūtė, A. Matulevičius, A. Birutavičienė, M. Butkevičienė, J. Juškys, J. Nemeikša, V. Tercijonas ir kiti.

Muziejus visą laiką palaikė ryšius su įvairiomis užsienio vaikų globos ir socialinėmis įstaigomis, iš kurių gaudavo įvairių žurnalų ir plakatų, katalogų apie filmus ir diapozityvus. Susidomėjimas muziejumi buvo labai didelis, lankymas nemokamas. Vien tik per 1933 metus muziejų aplankė 8873 asmenys. Per pirmuosius penkerius metus muziejų aplankė daugiau kaip 50 000 žmonių. Lankytojai buvo įvairūs: ir moksleiviai, ir medikai, ir namų šeimininkės, ir net kareiviai.

Prie muziejaus buvo sudaryta speciali komisija, kurios pirmininkė buvo dr. Natalija Vienožinskienė. Komisija muziejui pirko daug plakatų, knygų, leidinių ir išleido daugybę lapelių apie sveikatą ir švarą, patarimus nėščiosioms. Ypač didelio pasisekimo sulaukė knygelė ,,Sveikas maistas vaikams“ ir plakatas ,,Naikink muses“. Daug dėmesio buvo skiriama ir muziejaus bibliotekai: muziejus įsigijo daug knygų įvairiomis kalbomis: lietuvių, prancūzų, vokiečių, rusų, latvių ir kt.

Apie muziejaus darbą nuolat rašė svarbiausi Lietuvos laikraščiai. 1937 m. gruo- džio 11 d. ,,Lietuvos aide“ buvo rašoma, kad muziejus labai daug dėmesio skiria sveikatos ir higienos žinių skleidimui visame krašte. Dedamos pastangos muziejų plėsti ir tvarkyti, nes esamose patalpose darosi ankšta. Tuo tikslu Lietuvos Motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjunga jau buvo įsigijusi žemės sklypą ir numatė statyti modernų pastatą.

1938 m. kovo 12 d. ,,Lietuvos aidas“ rašė, kad Motinos ir vaiko muziejaus naujam pastatui buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo žinomas prieškario architektas Jonas Kovalskis-Kova (1906–1977). Deja, prasidėjęs karas šiuos planus sutrukdė. Tolesnis muziejaus likimas nežinomas.

Doc. habil. dr. Dalia Kotryna Baliutavičienė.

Žurnalas „Lietuvos akušerija ir ginekologija“ (2012 birželis, tomas XV, Nr. 2).