Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 660 tūkst. asmenų, kurie sudarė 20 proc. visų šalies gyventojų, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Ir nors šis skaičius 0,2 procentinio punkto mažesnis nei 2010 metais, ekspertų teigimu, pokyčiai tokie menki, kad jų sureikšminti nederėtų.

Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka teigia: „Skaičiai rodo, kad šiek tiek sumažėjo nelygybė, bet jie nėra tikslūs, tad sureikšminti to tikrai nederėtų. Šie 2010 m. statistiniai duomenys rodo pajamų pasiskirstymą visuomenėje ir nelygybės mastą, o pokyčiams daugiausia įtakos padarė ekonomikos susvyravimas ir vidutinio gyventojo pajamų, pagal kurias ir nustatoma skurdo riba, kritimas. Atskirų visuomenės grupių padėtis pasikeitė tik formaliai, o realiai to pasakyti tikrai negalima.”

Eksperto teigimu, svarbu ir tai, kad „vertinant skurdo rizikos ribą skaičiuojamos tik nominalios žmonių pajamos ir neatsižvelgiama nei į kainų pokyčius, nei į tai, ką už tuos pinigus žmogus gali nusipirkti. Todėl šalia šio rodiklio ES dažnai pateikiamas ir kitas – Socialinės atskirties – rodiklis.“

Kalbėdamas apie ateities perspektyvas ir galimybę, kad ekonomikos augimas atsispindės ir žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių sumažėjimu, R. Lazutka teigė, kad „nuo 2005 m. žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių skaičius taip ir sukasi apie 20 proc. vos vos svyruodamas į vieną ar į kitą pusę, o tai reiškia, kad reali padėtis visuomenėje iš esmės nesikeičia. Tiek ekonominio pakilimo, tiek ir nuosmukio metu skurstančiųjų skaičius išliko gana stabilus, todėl net jei ir kalbėtume apie ekonomikos atsigavimą, be rimtų struktūrinių reformų, be pajamų perskirstymo mechanizmo pakeitimų, didelių permainų neverta tikėtis.“

Labiausiai skurdo vieniši tėvai

Skurdo rizikos riba pernai buvo 691 litas per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1452 litai šeimai, kurioje yra du suaugę asmenys bei du vaikai iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste pernai gavo 14,7 proc. (didžiuosiuose miestuose – 12,6 proc., o kituose miestuose – 17,9 proc.), kaime - 30,7 proc. gyventojų. Pernai, palyginti su 2010-aisiais, skurdo rizikos lygis mieste sumažėjo 1,5 procentinio punkto, kaime – padidėjo 2,3 procentinio punkto.

Skurdo rodikliai yra apskaičiuojami remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis, taigi 2011-ųjų skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti buvo naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2010 metais.

Skurdo rizikoje dažniausiai atsiduria vaikai iki 18 metų –  jų skurdo rizikos lygis pernai buvo 24,3 proc. ir, palyginti su 2010 metais, padidėjo 1 procentiniu punktu.

Nepaisant augusio nedarbo ir sumažėjusio darbo užmokesčio 18–64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis pernai, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 1,1 procentinio punkto iki 20,7 procento.

Dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo mokant sumažintas pensijas, 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis padidėjo ir 2011 metais sudarė 12,1 proc. (2010 metais – 10,2 proc.), tačiau išliko gerokai mažesnis už šalies vidurkį. Net ir mokant sumažintas pensijas, išmokėta vidutinė senatvės pensija 2010 metais gerokai viršijo skurdo rizikos ribą, todėl senatvės pensininkai, gaunantys bent vidutinę ar netgi mažesnę už vidutinę senatvės pensiją, atsidūrė aukščiau skurdo rizikos ribos.

Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 42,4 proc.), taip pat du suaugę asmenys su trimis ar daugiau vaikų (33,1 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (26,9 proc.). Vienų gyvenančių asmenų rizika atsidurti skurde pernai, palyginti su 2010-aisiais., sumažėjo 1 procentiniu punktu.

Asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, susidedančiuose iš dviejų suaugusių asmenų su trimis ar daugiau vaikų, rizika atsidurti skurde pernai padidėjo 9,7 procentinio punkto. Šiam pokyčiui įtakos turėjo 2010 metais pakeista išmokos vaikui skyrimo tvarka, sumažinta motinystės (tėvystės) pašalpa.

Iš dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 10,1 proc., iš bedarbių – 53,1 proc., iš senatvės pensininkų – 14,8 proc. asmenų. Palyginti su 2010 metais, bedarbių skurdo rizikos lygis sumažėjo 2,4 procentinio punkto, dirbančių asmenų – 2,2 procentinio punkto, o senatvės pensininkų – padidėjo 1,5 procentinio punkto.

Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėtų iki 31,8 procento. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis pernai padidėtų nuo 24,3 proc. iki 40,5 procento.

Skurdo rizikos gylis 2011 metais buvo 28,7 proc. - tai reiškia, kad žemiau skurdo rizikos ribos esančių asmenų disponuojamosios pajamos buvo vidutiniškai 28,7 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą. Palyginti su 2010 metais, skurdo rizikos dydis pernai sumažėjo 4 procentiniais punktais.

Latvijoje skurdo rizikoje 2011 metais gyveno 19,3 proc., Estijoje – 17,5 proc. gyventojų. Palyginti su 2010 metais, Latvijoje skurdo rizikos lygis sumažėjo 2 procentiniais punktais, Estijoje – padidėjo 1,7 procentinio punkto.