Kvietinis kultūros vakaras Venclovų namuose-muziejuje: poetą Tomą Venclovą 75-mečio proga sveikina Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas. Nuotrauka iš Bernardinai.lt archyvo

Rugsėjo 11 dieną profesoriui Tomui Venclovai sukako 75-eri metai. Ta proga sostinės Pamėnkalnio gatvėje 34 numeriu pažymėti Venclovų namai, priklausantys Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos jurisdikcijai, pakvietė kūrėjo bičiulius į kviestinį kultūros vakarą.

Kambarys, kuriame vyko renginys, buvo sausakimšas – Tomui Venclovai draugų ir pažįstamų Vilniuje netrūksta. Vakaras prasidėjo muzikantų Dainiaus Pulausko bei Valerijaus Ramoškos džiazo improvizacija. Vėliau Tomo Venclovos poezijos skaitė aktorius Romualdas Ramanauskas. Muziejaus direktorė Birutė Vagrienė paminėjo pagrindinius vakaro vyksmo akcentus ir perdavė žodį poetą atvykusiam pasveikinti prezidentui Valdui Adamkui. Jo Ekscelencija padėkojo Tomui Venclovai už jo inspiruotą „laisvės dvasios“ siekį, už jo buvimą. Po prezidento sveikinimus išsakė ir Vilniaus meras Artūras Zuokas bei mįslingai pažadėjo dar labiau pagerbti poetą ateityje.

Toliau vakaro vedėjavimo gijas iš muziejaus direktorės perėmė istorikas Alfredas Bumblauskas, pabandęs paklausinėti Tomą Venclovą kaip istoriografą. Užsimezgė labai įdomus pokalbis apie Vilnių.

Tomas Venclova išsižadėjo istoriografo etiketės, tačiau vis dėlto pripažino, kad yra „žmogus, kuris mėgsta galvoti apie istoriją“. Istoriko A. Bumblausko provokuojamas kalbėti apie daugiatautį Vilnių, jubiliatas papasakojo apie septynias tautines mažumas, kurios padarė milžinišką įtaaką miestui. Turėdamas omeny šį kontekstą, kūrėjas taikliai pajuokavo, kad nacionalistinė Lietuva būtų „pernelyg nuobodi“, o jam „labai svarbu, kad būtų nenuobodu“. Taip pat taikliai, įdomiai ir šmaikščiai T. Venclova atsakinėjo ir į kitus istorinius klausimus. Po pokalbių dalies vėl buvo skaitoma Tomo Venclovos poezija ir jo verstas Borisas Pasternakas.

Paskui atėjo laikas sveikinimų bangai – tarp sveikintojų buvo ir Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, ir Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas, ir lenkų publicistė, literatūrologė Barbara Toruńczyk bei kiti garbūs asmenys. Oficialiąją vakaro dalį baigė Dainiaus Pulausko bei Valerijaus Ramoškos atliekama muzika.

Po nedidelės pertraukos profesoriaus bičiuliai išgirdo išsamią ir nuoširdžią Tomo Venclovos padėką už sveikinimus, vėliau vakaras slinko bendražygiams ir draugams besišnekučiuojant neformalesnėje aplinkoje prie vyno ar sulčių taurės.

Antanas Šimkus