Vis dažniau Lietuvos žiniasklaidoje pasigirsta balsų, keliančių nerimą dėl į Lietuvą norimos įvesti ikimokyklinio ugdymo programos, kurioje Frederikas taptų Frida, o Rikė – Rasmusu. Diskusijos dėl vadinamosios gender ideologijos kelia klausimą: kas slypi po šiuo terminu ir ar tikrai dėl to reikėtų jaudintis darželinukų tėvams?

 Kas yra gender ideologija?

 Pastaruoju metu vis dažniau girdime tokus terminus kaip socialinė lytis (gender) ir biologinė lytis (sex). Tačiau nemaža visuomenės dalis nežino, kuo skiriasi šie du žodžiai. Išvertus iš anglų kalbos tiek gender, tiek sex reiškia tą patį, t.y. lytį. Labai greitai galima susipainioti ir sutapatinti šiuos du žodžius kaip vienodus. Vis dėlto skirtumas tarp gender ir sex yra labai didelis.

Šeimos ir santuokos studijas baigusi psichologė Vita Kuliavienė teigia, kad biologinė lytis (sex) – tai buvimas vyru arba moterimi, priklausomai nuo jo fiziologijos. Socialinė lytis (gender) – tai buvimas vyru ar moterimi pagal turimas charakterio savybes, prisiimamus vaidmenis, darbus, profesijas, elgesį ir pan. „Seksologas Johnas Money pirmasis pavartojo socialinės lyties terminą įvesti skirtumui tarp biologinės lyties, – paaiškina psichologė. – Jis buvo vienas pirmųjų, garsiai rėkusių apie tai, kad biologinė lytis nesvarbu, kad pagal tai, kaip auklėji, galima išauginti, ką nori – berniuką ar mergaitę. Jis atskyrė biologinę ir socialinę lytį/socialinius vaidmenis kaip nesusijusius. Kaip žinoma, jo eksperimentai baigėsi tragiškai, bet lyties sampratos atžvilgiu padarė savo.“

 Taigi socialinė lytis pradėta suvokti kaip ta, kuri nėra atsinešama nuo gimimo, bet sukuriama visuomenės per tam tikrą laiką. Kaip savo žymiojoje knygoje „Antroji lytis“ pareiškė feminizmo klasikė prancūzų filosofė Simone de Beauvoir „Moterimi ne gimstama, bet tampama“.

 Anot vokiečių publicistės ir vertėjos Gabrielle Kuby, terminą gender aštuntajame dešimtmetyje pavartojo radikalių feminisčių grupė, kuri priklauso tarptautinėms gėjų ir lesbiečių organizacijoms. „1995-aisiais Pekino pasaulinėje moterų konferencijoje feminisčių ir lesbiečių nevyriausybinėms organizacijoms pavyko įvykdyti perversmą. Šios organizacijos gerai suprato, kad, norint ką nors pakeisti visuomenėje, pirma tai reikia padaryti kalboje. Ir tai su stebinamu strategijos gudrumu joms pavyko padaryti: žodis sex, kuris kalba apie dviejų lyčių egzistavimą, oficialiuose dokumentuose buvo pakeistas žodžiu gender. Vėliau Pekino veiksmų platforma virto privalomu teisiniu reikalavimu. Amsterdamo sutartimi (1999 m.) ir Nicoje paskelbta ES Pagrindinių teisių chartija (2000 m.) socialinės lyties integravimas tapo privalomu reikalavimu, kurį įgyvendinti skirti didžiuliai finansiniai ištekliai“, – straipsnyje „Lyčių aspekto integravimas – slaptoji revoliucija“ rašo sociologė. Anot jų, „yra ne dvi lytys, bet šešios ar daugiau, ir tai priklauso nuo asmens seksualinės orientacijos. Kalbant apie lyčių aspektą nepripažįstamas joks esminis ar įgimtas vyrų ir moterų skirtumas, nors kiekviena žmogaus kūno ląstelė yra vyriška arba moteriška. Nepaisoma smegenų mokslinių tyrimų, medicinos, psichologijos bei sociologijos rezultatų, kuriais įrodoma, kad skiriasi vyrų ir moterų smegenų struktūra, hormonų pusiausvyra, psichologinė struktūra ir socialinis elgesys.“

 Kitaip tariant visuomenė turi priimti nuostatą, kad gimęs žmogus nuo vaikystės pats turi nuspręsti, kuo nori būti – berniuku, mergaite ar dar kokios nors kitos lyties žmogumi.

 Gender ideologija vaikų darželiuose

„Kadangi suaugusiųjų požiūrį į lytiškumo formas, kurios ne taip seniai buvo patvirtintos, pakeisti nelengva, svarbiausias šios kultūrinės revoliucijos smūgis nukreipiamas į kitą kartą – vaikus ir paauglius“, – teigia publicistė Gabrielle Kuby. Ji pateikia Austrijos pavyzdį – Vienoje vaikų priežiūros asociacija „Fun & Care“ vykdo programą, kurioje berniukai gauna kosmetines pinigines ir princesių drabužius, o mergaitės skatinamos triukšmauti bei vartoti fizinę jėgą prieš berniukus.

Panašią programą prieš kelerius metus buvo bandoma įdiegti ir Lietuvoje. Tą kartą „Gender loops“ pavyko sustabdyti. Vis dėlto pastaruoju metu vėl pasigirsta balsų, jog Lietuva patiria gender ideologijos šalininkų spaudimą. Vis dažniau pasirodo informacija apie ikimokyklinėms įstaigoms norimą įdiegti programą „Kai Frederikas buvo Frida“ ir „Kai Rikė buvo Rasmusas“.

Žinomas psichoterapeutas Gintautas Vaitoška naujienų portale www.delfi.lt neseniai išspausdino savo nuomonę apie šią naują programą. Psichologas teigia: „Ne tik berniukų ir mergaičių lygybė domina į darželius besiveržiančioje „Kai Frederikas buvo Frida“ programos skleidėjus. Lygios galimybės bus skelbiamos visoms penkioms „lytims“. Regis, pageidautinas „ugdymo“ rezultatas būtų maždaug toks: „Mama, aš geriau būsiu Petrutė, o ne Petriukas,- sakys iš darželio sugrįžęs sūnelis. – Auklėtoja sakė, kad turiu tokią teisę!...“

Minėtame straipsnyje Gintautas Vaitoška įspėja, kad Lietuvos vyriausybė yra spaudžiama pasirašyti naująją Europos Tarybos konvenciją „Dėl smurto prieš moteris ir šeiminio smurto prevencijos bei kovos su juo“: „Pavadinimas aiškus, problemų kyla dėl turinio. Ten rašoma, kad turi būti uždrausta diskriminacija ne tik dėl lytinės orientacijos, tačiau ir dėl biologinės lyties, socialinės lyties bei lytinės tapatybės. Regis, bus taip kaip Niujorke: vienas mokytojas po vasaros mokyklon sugrįžo pasidažęs, apsirengęs moterimi ir mokiniams paaiškino, kad dabar jie turi kreiptis į jį „panele“. Tokia jo „socialinė lytis“ („gender“), o mokinių tėvams nebuvo suteikta teisė savo vaikus perkelti į kitą klasę. Atrodo, kad kai priimsime šią konvenciją, nesutikę pono Jonaičio pavadinti panele Jonaityte, būsime persekiojami už diskriminaciją.”

Konvencijos „Dėl smurto prieš moteris ir šeiminio smurto prevencijos bei kovos su juo“ dviprasmybės

 Pažvelkime į kelias psichologo Gintauto Vaitoškos minėtos Europos Tarybos konvencijos ištraukas. (Šią konvenciją galima perskaityti lietuvių kalba Europos Tarybos interneto svetainėje www.coe.int.) Versdami konvencijos puslapius randame ką tik aptartą socialinės lyties (gender) sampratą. Konvencijoje rašoma, jog „lytis“ reiškia socialiai susiformavusius vaidmenis, elgseną, veiklas ir bruožus, kurios tam tikra visuomenė priskiria kaip tinkamus moterims ir vyrams. Todėl, anot konvencijos, „šalys privalo imtis, jei reikia, atitinkamų žingsnių, kad į formalųjį visų ugdymo lygmenų mokymosi turinį būtų įtraukta pagal besimokančiųjų gebėjimus pritaikyta mokymo medžiaga apie lygybę tarp moterų ir vyrų, lyčių vaidmenis be stereotipų.“

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gerai: juk reikia skatinti lygybę tarp vyrų ir moterų. „Lygybė tarp vyro ir moters yra senas ir skausmingas klausimas, – aiškina psichologė Vita Kuliavienė. – Tai pripažįstama ir to siekiama kaip bendražmogiško teisingumo. Tuo tarpu gender ideologijos šalininkai kovodami už lygias lyčių galimybes po lyties terminu turi daugiau nei dvi lytis ir kovoja už visų lyčių atstovų lygias galimybes.“

Dale O'Leary, nepriklausoma rašytoja ir paskaitininkė, savo interneto svetainėje http://daleoleary.wordpress.com/ rašo: „Žinoma, visi nori panaikinti smurtą prieš bet ką dėl bet kokios priežasties. Smurto aktai turi būti vadinami nusikaltimu kiekvienoje šalyje, nepriklausomai nuo žmogaus seksualinės orientacijos ar lytinio tapatumo. Tačiau užtikrinimas žmogaus teisių, besiremiančių gender ideologija, turės pasekmių vėliau pažeisiančių paprastų asmenų saugumo garantiją. Atjauta tiems, kurie turi psichologinių sutrikimų, nereikalauja visuomenės apsaugoti patį sutrikimą.“

 Taigi ar nebus taip, kad prisidengdama tokiais visiems aktualiais žodžiais kaip tolerancija, laisvė, diskriminacija tam tikra visuomenės grupė siekia įvykdyti kultūrinį perversmą?

Klausimą palikime atvirą tolesnėms diskusijoms, tačiau net per rinkimų įkarštį visuomenės nariai neturėtų pamiršti būti aktyviais piliečiais naujų dokumentų, ateinančių iš Europos Sąjungos, bei naujų ikimokyklinių programų diegimo atžvilgiu.

 Tik nuo visuomenės pastabumo ir diskusijų priklauso, ar vieną dieną vaikų darželiuose Rikė vis dėlto taps Rasmusu, o Frederikas – Frida.