Lietuvos ypatingojo archyvo fonde Nr. V-141 „Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) sekretoriatas ir Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) milicijos valdybos sekretoriatas“ saugomas Pabaltijo fronto vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) užnugario apsaugos kariuomenės viršininko pareigas ėjusio papulkininkio Romanovo 1944 m. spalio 18 d. pranešimas LTSR vidaus reikalų liaudies komisarui apie nacių okupacijos metais žydų tautybės asmenų gelbėjime dalyvavusius Telšių apskrities Alsėdžių valsčiaus gyventojus.

1941 m. birželio 25 d., vokiečių kariuomenei užėmus Telšių miestą, prasidėjo plataus masto žydų tautybės gyventojų naikinimo operacijos. Masinės žudynės vyko Telšių apylinkėse (Gudiškės, Gerulių kaimuose, Rainių miškelyje, Tryškių, Alsėdžių miesteliuose). 1941 m. gruodžio 23–24 dienomis buvo likviduotas Telšių getas, apie 400 geto gyventojų buvo sušaudyta Rainiuose.

Greta šiurpių faktų apie Telšių žydų bendruomenės sunaikinimą Antrojo pasaulinio karo metais, yra žinoma apie tai, kad nemaža dalis Telšių apylinkių gyventojų slėpė ir kitaip padėjo persekiotiems žydams. Ypatingai aktyviai žydų gelbėjime dalyvavo Telšių apskrities katalikų dvasininkai (vyskupai V. Borisevičius, P. Ramanauskas, J. Staugaitis, kunigai A. Kruša, V. Paulauskas ir kt.).

Archyvo saugomas Pabaltijo fronto NKVD užnugario apsaugos kariuomenės 1944 m. spalio 18 d. pranešimas turėtų sudominti mokslininkus, publicistus, studentus bei visus, besidominčius istorija tuo, kad šiame dokumente užfiksuotas faktas apie didelės Telšių aps. gyventojų grupės dalyvavimą žydų tautybės asmenų gelbėjime. Dokumentas byloja apie tai, kad 1941 m. vasarą Telšių aps. Alsėdžių vls. Šarnelės k. gyventojas, valstietis Juozas Straupus suorganizavo 9-ų žydų šeimų (viso 26-ų asmenų) pabėgimą iš Telšių geto ir drauge su kitais Alsėdžių vls. gyventojais slapstė pabėgusius asmenis, aprūpino juos maisto produktais bei drabužiais iki pat nacių okupacijos pabaigos. Nuo okupacinės vokiečių administracijos organų iš geto pabėgę žydai buvo slepiami organizuotai ir apdairiai, nuolat keičiant slėpimo vietas. Pranešime išvardinta 20 žydų gelbėjime dalyvavusių asmenų, tarp kurių didelė dalis – Telšių aps. Alsėdžių vls. Šarnelės, Jurgaičių, Rotenėnų ir kt. kaimų valstiečiai, trys Alsėdžių bei Žemaičių Kalvarijos parapijų kunigai, Alsėdžių mokyklos mokytoja. Akcentuojama, kad žydų gelbėtojai veikė labai organizuotai ir ryžtingai, tuo pačiu – mirtinai rizikavo: „žydų išlaisvinimas iš „Geto“ [dokumente – kabutėse] ir jų slėpimas vokiečių okupacijos metais vykusio neįtikėtino teroro sąlygomis, buvo lydimas didžiulių sunkumų ir pavojaus tiek pasiaukojimą ir ryžtą pademonstravusių asmenų, tiek jų šeimų narių gyvybei“. Nežiūrint į tai, kad didelė dalis žydų gelbėtojų, sovietų valdžios atžvilgiu, priklausė „socialiai svetimam elementui“ (pasiturintys valstiečiai, katalikų dvasininkai), dokumente pažymėta, kad jie visi nusipelnė apdovanojimų iš sovietinės valdžios organų.

Lietuvos yptangasis archyvas