Savivaldos turi daugėti, o ne mažėti – tuo visuomet buvau įsitikinusi. Bendruomeniškumas ir solidarumas, žmonių dalyvavimas valdžioje yra vienintelis kelias į visuomenės klestėjimą.

 Merų rinkimai

 Ar sutinkate, kad merai būtų renkami tiesiogiai? – tokį klausimą girdžiu dažnai ir pakartoju – sutinku. Sutinku su tuo, kad meras turi būti ne tik tiesiogiai išrinktas, bet ir turėtų realius įgaliojimus. Būtų vykdomoji valdžia.

 Kas dabar turi realią vykdomąją valdžią savo rankose? Ogi savivaldybės administracijos direktorius. Kiek žmonių prisimena tų direktorių pavardes? Atsimena merą, kuriam nesuteikus realių įgaliojimų ir įvedus tiesioginius rinkimus teks tik atsakomybė už neišpildytus žmonių lūkesčius. Tada rinkėjų lauks tik dar didesnis nusivylimas valia ir šito mes jokiu būdu negalime leisti.

 Be to, savivalda, tai ne vien meras, kad ir tiesiogiai išrinktas. Savivalda prasideda nuo kaimynų bendruomenės, todėl ir pakeitėme Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, kuriuo supaprastinome bendrijų steigimą, nustatėme, kad savivaldybė galės kontroliuoti bendrijos veiklą ir apsaugoti narius nuo neretai pasitaikančios jos vadovų savivalės.

 Nusitaikė į seniūnijas

 Tačiau kai kas mano priešingai ir eina net ir dabartinės silpnos savivaldos naikinimo keliu.

Vilniuje neturi likti seniūnijų, įkursime biurus! Neseniai taip sumąstė A. Zuokas, Vilniaus taryba tam pritarė. Tačiau sprendimui pasipriešino Vyriausybės atstovas, apskundęs šį seniūnijų naikinimą. Ir visgi nuo balandžio 1 dienos procesas buvo pradėtas.

 Jeigu kas nors išveja pro duris, galima įlipti per kaminą, nesilaikant kultūringoje visuomenėje priimtų taisyklių. Tokį būdą turbūt pasirinko A. Zuokas: jeigu Vyriausybės atstovas apskundė Vilniaus tarybos sprendimą dėl seniūnijų naikinimo, jas galima sudoroti kitaip – panaikinant etatus.

 Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus įsakymu buvo paskelbti nauji seniūnijų veiklos nuostatai, pagal kuriuos iš seniūnijose esančių 4-5 etatų nuo balandžio 1d. beliko vos du: seniūno ir vyr. specialisto.  Tad nutiko taip, jog vienu metu Vilniuje esančiose Žvėryno ir Viršuliškių seniūnijose neliko nė vieno darbuotojo. Jos tiesiog buvo užrakintos. 

 Svarbiausia, jog seniūnijų funkcijos išliko, jos įvardytos Vietos savivaldos įstatyme, tik  jų vykdymui etatų neliko (tiesa,  teritorijos statinių priežiūras vykdys iš centro paskirti po vieną specialistą dviem seniūnijoms). Toks valdžios centralizavimas tiesiogiai atsilieps eiliniams seniūnijos gyventojams. Pavyzdžiui, ūkininkai iki šiol dėl leidimų prekybai kreipdavosi į savo seniūniją, dabar turės eiti jų ieškoti į savivaldybę...

 Manipuliacijos nuomonėmis

 Grįžkime į seniūnijų naikinimo pradžią. Akivaizdu, jog ji buvo pradėta rafinuotais būdais – vykdant telefonines gyventojų apklausas, buvo bandoma jas vykdyti per elektroninę bankininkystę. Paaiškėjus, kad visos jos nepalankios savivaldybei (dauguma vilniečių pasisakė už seniūnijas), jos nebuvo užskaitytos. Tuomet bandyta netgi klausimyną „prastumti“, tačiau ir  tokią apklausą užprotestavo Vyriausybės atstovas, kreipęsis į Konstitucinį Teismą, klausdamas, ar telefoninė gyventojų apklausa neprieštarauja Konstitucijai.

 Dauguma seniūnijų gyventojų pasisakė (tai patvirtina 10 tūkst. vilniečių parašų) ir pasisako prieš seniūnijų naikinimą ar vertimą neaiškiais biurais, nes jie gerai žino, ką reiškia tvarkyti kad ir eilinius reikalus, kai valdžia toli, o ciesorius aukštai. Ir ką reiškia juos tvarkyti, kai šalia yra seniūnija, seniūnas, pas kurį gali patekti tą pačią dieną. Kodėl Vilniaus savivaldybės valdančiajai daugumai vilniečių nuomonė nesvarbi? Gal todėl, kad seniūnijos taptų „politiniais biurais“, t.y. judėjimo „Taip“ rinkiminiais štabais? Tačiau vilniečiams tai nenaudinga – nelikus seniūnijų valdžia nutols nuo žmonių.

 Visa tai man primena elektroninius važiavimo bilietus ar dar vieną oranžinių dviračių akciją, po kurios neliko nei dviračių, nei pasitikėjimo valdžios sprendimais. Jie žmonėms nieko gero neduoda, tik sukiršina visuomenę ir atitolina piliečius nuo jų pačių išrinktos valdžios. Matyt A. Zuokas to ir nori. Aš siūlau eiti kitu keliu. Priešingai - išplėsti seniūnų įgaliojimus. Ta ir darau dirbdama valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.