Vaidą Šalaševičių, trisdešimt penkerių metų politiką ir teisininką, Druskininkų-Lazdijų apygardoje iškėlė į Seimą Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Jį taip pat remia Lietuvos Sąrašas. Vaidą Šalaševičių kalbina Tiesos.lt žurnalistė Neringa Lašienė.

Kodėl Jūs, teisininkas, teisinių paslaugų firmos Justicija įkūrėjas ir savininkas, nusprendėte eiti į aktyviąją politiką?

Pasakysiu paprastai – Marijampolėje buvau aktyvus pilietis. Beveik prieš dešimtį metų įsteigiau pirmąjį Marijampolėje verslo ir konsultacijų centrą, dukart buvau išrinktas jaunųjų verslininkų klubo prezidentu, taip pat vadovavau pasaulinės jaunųjų lyderių kalvės – Junior Chamber International JCI (Tarptautinių jaunimo rūmų) Marijampolės skyriui, įkūriau privatų verslo inkubatorių, įgyvendinau įvairius projektus, iki šių metų dėsčiau Marijampolės kolegijoje verslo ir teisės dalykus. Įstojau į partiją.

Lietuvoje žmonės politikais laikomi nuo tada, kai jie pakliūva į viešąją politikos erdvę – tampa Seimo ar savivaldybių tarybų nariais, eina dirbti politinio pasitikėjimo darbo. Politika – tai viešojo intereso gynimas, viešasis valdymas. Politikoje esu pakankamai seniai, gal jau dešimtį metų. Ši sritis visada man buvo įdomi. Ėmiau dalyvauti rinkimų kampanijose, štabų veikloje, dirbau Seimo nario padėjėju.

Stebint politiką iš provincijos ji atrodo visai kitokia. Padirbėjęs Seime, arčiau politikos lyderių, galėjau pamatyti tikruosius jų veidus. Kai kurie iš jų gerokai skyrėsi nuo sukurto įvaizdžio. Ne visi politikai ir Seimo nariai žiba savo kompetencija, dažnas politinės lyderystės vaidmenį stengiasi nusigriebti labiau įžūlumu, rėkimu, o ne darbais. Pamąsčiau, kad sava teisininko ir politiko patirtimi galėčiau būti naudingas Lietuvos valstybei. Ir dar vienas dalykas – pažiūrėkite į vaizdą, kuris buvo politikoje prieš dvidešimt metų, ir į tą, kuris yra dabar. Kiek žmonių pasikeitė? Daugiau kaip dvidešimt metų praėjo nuo Nepriklausomybės paskelbimo, o dalis žmonių valdžioje – tie patys.

Galima sakyti, kad Lietuva yra kaip miegančioji gražuolė?

Teisingai. Asmenybės nesikeičia. Gal ir jaunų politikų problema, kad jie nedrįsta eiti? Ramesni, kompetentingi, kultūringi žmonės neina į Seimą, nes žino, kur pateks. Dalis mano bičiulių, draugų sako: ko ten eini, tu ką, išprotėjai? Ko ten lendi? Papulsi į mėsmalę, dalyvausi gladiatorių kovose, kur kovos be taisyklių – kuris kurį garsiau nurėks, kuris bus nustumtas kompromatais. Norėčiau ir sieksiu, kad pas mus būtų kitaip. Noriu būti naudingas savo patirtimi, noriu išbandyti save, pažiūrėti, ar galiu laimėti, įtikinti kalbėdamas argumentų kalba.

Kai dešinieji ėjo į valdžią, jie kalbėjo apie teisingumą. Būtent teisingumo ir buvo tikimasi iš valdančiųjų, iš Tėvynės sąjungos. Ar per keturis metus padaugėjo Lietuvoje teisingumo?

Nemanau, kad teisingumo Lietuvoje padaugėjo. Man jo trūksta. Todėl ir mano šūkis – „Tvirtai ir teisingai“. Turiu žinių, teisinį išsilavinimą, patirties ir žinau, apie ką kalbu. Manau, kad tik teisingomis priemonėmis gali būti pasiektas tikslas, nes neteisingos priemonės galiausiai iškreipia pati tikslą. Žinoma, nemanau, kad galima pasiekti tobulo teisingumo, tai neįmanoma. Bet siekti, kad mūsų gyvenime teisingumo būtų kuo daugiau, būtinai reikia.

Lietuvos Sąrašas, kuris Jus remia, taip pat kalba apie teisingumo atkūrimą.

Taip, pritariu didžiajai daliai Lietuvos Sąrašo nuostatų. Sutinku, kad pagrindinė institucija, kuri turi imtis atsakomybės už teisėtvarką, yra Seimas. Jis turi užtikrinti kitų institucijų priežiūrą, jis gali prižiūrėti, kaip jos vykdo įstatymus. Tačiau tam reikia atkurti Seimo galias. Dabar specialiųjų tarnybų vadovai įsitikinę, kad aukščiau jų jau jokių instancijų nėra. Jų tiesiog negali niekas kontroliuoti, prižiūrėti. Vienintelė policija dar yra pavaldi vidaus reikalų ministrui.

Pastarojo meto policijos elgesys kelia klausimų, kam ji pavaldi. Vidaus reikalų ministras sakosi nežinąs, kas duoda įsakymus vienoms ar kitoms, sakyčiau, baudžiamosioms ir gąsdinančioms akcijoms surengti, kas siunčia 240 policininkų į privačius namus. Policija, net pralaimėjusi teismus, vėl duoda į teismą Nepriklausomybės Akto signatarus, persekioja vaikus ir visuomenininkus dėl to, kad jie rašo žodį Tiesos. Kaip teisininko žvilgsniu galima būtų tokius veiksmus komentuoti?

Policija turi vykdyti įsakymus ir paklusti tik įstatymams. Žinant, kad policija teismuose akivaizdžiai pralaimi bylas, kyla klausimas, ar policija nerodo per didelės iniciatyvos, ar ji nepradeda „vykdyti įstatymų“ tik pagal savo supratimą.

Koks turėtų būti Lietuvos valstybės policininkas, kokia – policija?

Esu iki 2000-ųjų dirbęs policijoje. Visada įsivaizdavau, kad policininkas, pareigūnas turi būti daugiau pagalbininkas žmogui. Jis turėtų būti tas, į kurį žmogus, pakliuvęs į nelemtą situaciją, nebijotų kreiptis. Jis – visuomenės sargas. Pas mus policininkas daugiau įsivaizduojamas kaip baudėjas. Ar policija turi bausti? Sovietų Sąjungoje buvo tokia sistema: teisininkai privalėjo tik paklusti išleistiems teisės aktams ir negalėjo jų komentuoti. Galėjo tik vykdyti. Gal mes iš tos sistemos dar neišaugome? Gal jau laikas išaugti, kad teisininkai galėtų komentuoti ir siūlyti pakeitimus, kaip sistemą palenkti žmogui, kaip ją nukreipti žmogui padėti. Lietuvos Sąrašo programa ir siekia priartinti sistemą prie žmogaus, didinti Seimo autoritetą, jo įtaką ir galią visuomenėje ir valstybėje. Teisinė sistema negali gerai veikti be priežiūros, be atskaitomybės. Sistemos be atskaitomybės iškrypsta.

Kodėl Jūs, Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos narys, šiuose rinkimuose bendradarbiaujate su Lietuvos Sąrašu?

Pritariu didžiajai daliai Lietuvos Sąrašo idėjų. O Sąrašas remia tuos, kurie nesusitepę, kurie turi gerų ketinimų, kurie eina į Seimą keisti valstybės, daryti ją labiau demokratišką, ginančią žmogaus teises ir laisves. Kodėl Lietuvoje teisininkai vengia kalbėti apie nekaltumo prezumpciją? Kai kas bijo net vartoti šį terminą. Pas mus teisingumą dažnai vykdo ne teismai, o tokios struktūros, kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba ar prokurorai. Šie pamiršta, kad jų pareiga – aiškintis, tirti, o ne viešinti ir teisti. Neretai „nuteisiama“ dar iki teismo. Mano principas – visi nusikaltę asmenys turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybės, kad nebūtų nebaudžiamumo, kad nusikaltimai būtų išaiškinti, o ne vien paviešinti įtarimai, po kurių viskas nugęsta, subliūkšta. Siekiu tokios valstybės, kurioje tik teismas nustatytų, kaltas žmogus ar ne.

Kaip Jūsų partija sutiko žinią, kad esate Lietuvos Sąrašo remiamas?

Įdomiai. Partijos kolegos žino mano nuomonę: aš jos nekeičiu. Visada bendravau su įvairių pažiūrų žmonėmis. Tačiau esu Tėvynės sąjungoje būtent dėl vertybinių dalykų. Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai, mano manymu, yra partija, turinti vertybes. Patriotizmas, pagarba šeimai ir tradicijoms, krikščioniškumas. Laikau save kataliku. Kitas klausimas: kaip partijai pavyksta laikytis vertybių. Vis dėlto dauguma partijos žmonių yra vertybiški – tai mus vienija.

Su Sąrašu sutariame dėl esminių dalykų, dėl pačios krypties. Dėl detalių galime ginčytis. Lietuvos Sąrašas ėmė telktis jau per Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos skandalą. Be aiškaus pagrindo nušalinus FNTT vadovus, žmonės siekė teisingumo. Pagaliau teismas pripažino, kad majoras Vytautas Giržadas buvo valdžios atleistas neteisėtai.

Teismų nereikia nuvertinti. Esu tikras, kad juose yra gerų, padorių žmonių. Tačiau sistema menkai pakito. Dalis jos vadovų yra seno kirpimo, išlikę tarybinio mentaliteto asmenys. Štai Estijoje siekta pakeisti sistemą ir tai pavyko, nes buvo pakeista dauguma žmonių, ypač vadovai. Sovietiniai vadovai nebuvo prileisti prie valdžios.

Skirtingai negu Lietuvoje, kurioje išsaugota partinės nomenklatūrinės piramidės viršūnė. Sovietinio pobūdžio valdžios piramidė taip ir liko užslėgusi Lietuvą?

Taip. O paskui mes stebimės: praėjo dvidešimt metų – niekas nepasikeitė. Visos įtakos išliko. Tačiau yra vilties, kad padėtis keisis. Mano kartos ir jaunesni žmonės ateina į Seimą. Dirbs jauni žmonės su kitu požiūriu, su kitomis idėjomis, su idealizmu. Nesu revoliucijų šalininkas, bet dabar ateina gilesnių pokyčių metas.

 Tiesos.lt