Lietuvos Sąrašo remiama kandidatė Aurelija Stancikienė aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Viena iš Piliečių santalkos steigėjų ir narių, viena iš Kuršių nerijos mylėtojų bendruomenės steigėjų bei narių, buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė. 2008–2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo narė. Seimo rinkimuose iškelta partijos „Drąsos kelias“ daugiamandatėje Antakalnio rinkimų apygardoje Nr. 3. Aureliją Stancikienę kalbina dr. Gediminas Mikelaitis.

Kodėl kandidatuojate į Seimą kaip partijos „Drąsos kelias“ kandidatė?

Todėl, kad sisteminės partijos nebevykdo esminių Konstitucijos nuostatų: Lietuvos valstybę kuria Tauta; suverenitetas priklauso Tautai; niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. 
Vytauto Pociūno žūtis, Garliavos tragedija, Gintaro Beresnevičiaus mirtis – tai tik ryškūs epizodai tos susiklosčiusios sistemos, kurią vadinčiau antikonstitucine, varžančia Tautos suverenitetą.  
Konstitucijoje teigiama, kad „aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“. Ketverius metus pabuvusi Seime, netgi pagrindinėje valdančioje frakcijoje, galiu drąsiai teigti, kad Tauta nevaldo arba nepilnai valdo per savo atstovus. Pavyzdžiui, turiu galimybę dirbti su ypač slapta medžiaga, bet nuo manęs slepiama didelei Tautos daliai ir visai valstybės teisinei sistemai svarbi informacija – policijos filmuota medžiaga: ar tikrai buvo įvykdytas teismo sprendimas perduoti mergaitę be prievartos Garliavoje? Dar daugiau – užtenka tų viešų filmuotų kadrų, kur mergaitė išnešama panaudojant akivaizdžiausią prievartą, tačiau policija tyčiojasi iš Tautos atstovų Seime ir aiškina, kad prievartos nebuvo. Nors visi matome vaizdus, kaip policininkas daužo šautuvu gulinčiam dailininkui į skaudžiausią vyrišką vietą. Bet kaltų nėra… 
Valstybės saugumo departamentas akivaizdžiai niekina Tautos atstovus pats nuspręsdamas, kokią ataskaitą jiems duoti, kokią medžiagą rodyti, kokios ne. Viskas slepiama po valstybės paslaptimi – netgi tai, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja tų „paslapčių“ saugojimas. Saugumo departamentas, net ir pasikeitus vadovams, taip ir nepaaiškino, kodėl panaudodamas žiniasklaidą viešai šmeižė a. a. V. Pociūną, taip ir neatsiprašė jo. Seimo komisija nustatė, kad Generalinio prokuroro pavaduotojas nusižengė įstatymui – ir nieko. Generalinis prokuroras nusprendė, jog tada tai Seimo komisijai apskritai nebeteiks jokių ataskaitų, nors pagal įstatymą jo vadovaujama institucija yra atskaitinga Seimui, o per jį – Tautai. Seimo komisija nustato, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovai atleisti neteisėtai (tai vėliau patvirtino ir teismas), o už mokesčių mokėtojų pinigus išlaikoma Nacionalinė televizija surengia smerkimo ir pasityčiojimo laidas tai komisijai. Taigi nebegaliu, nebenoriu toliau tik konstatuoti, kad valstybės vardu pačios valdžios institucijos grubiausiai laužo Konstituciją, kad moralinės vertybės tampa trukdžiu laisvo elgesio normų įteisinimui įstatymais, kad krizė Valstybę ištinka ne tiek finansiniu, bet pirmiausia dvasiniu ir moraliniu lygmeniu. Manau, turime kažką ryžtingai keisti, todėl ir pasirinkau tą politinę jėgą, kuri turi tam valios ir ryžto, kurioje, tikiuosi, jos narys nebus tik savo vadovų užkulisinių žaidimų vykdymo sraigtelis. Manau, jau vien mano apsisprendimas eiti su šita politine jėga yra mano pozicijos, kuriai reikia DRĄSOS, parodymas.

Kuo Jūsų programa ir darbai skirsis nuo ankstesnės Jūsų, kaip Seimo narės, veiklos?

Niekuo. Aš savo nuostatų nekeičiu, ko, deja, negaliu pasakyti apie tą politinę jėgą, t. y. TS-LKD, kuriai priklausiau. Žinote, jei jos atstovai kultūros paveldo priežiūrai vadovauti parenka žmogų, kuris sovietmečiu naikino bažnyčias… Jei Garliavos atveju ginamas neteisėtai įvykdytas teismo sprendimas (su prievarta), o neteisėtų statybų atveju Preiloje bandoma visaip apeiti Aukščiausiojo Teismo sprendimą, ir visa tai dangstoma teisinės valstybės sąvoka, tai apie kokį teisingumą mes kalbame? Teisingumą kam, dėl ko?

Galėčiau vardinti daug atvejų, kaip grubiausiai savo programines nuostatas pažeidinėjo TS-LKD, pavyzdžiui, dėl alkoholio ir tabako kontrolės, kovos su korupcija vaistų sistemoje, teismų sistemoje, savivaldoje. Kiek daug prišnekėta apie šeimos politiką, krikščionišką švietimą, o kas realiai daroma? Darželiuose jau pradėta diegti vadinamoji Gender programa, kur mokinama vaikus atsisakyti savo lyties. Tačiau kam įdomu, tegu patys pavarto tą storą 2008–2012 m. TS-LKD programą, tegu randa nors vieną skyrių, kur buvo įvykdyti pažadai rinkėjui. Bent moraliniai pažadai, jei finansiniams pažadams sukliudė krizė... Taigi aš asmeniškai, ar liksiu Seime, ar ne, stengsiuosi nuosekliai vykdyti savo nuostatas ir savo darbus.

Jūs aktyviai ginate viešąjį interesą, taip pat buvote veikli Seimo Antikorupcijos komisijos narė. Bet šios komisijos išvadų nei teisėsauga, nei aukščiausi politikai tarsi negirdėjo. Ar kova prieš korupciją ir savivalę nėra donkichotiška? Ar matote jos apčiuopiamus rezultatus?

Manau, Antikorupcijos komisijai tiriant FNTT griovimo istoriją pavyko bent aiškiai diagnozuoti valstybės gilumines ligas. Logiška, kad komisijos išvadų aukščiausi politikai neišgirdo, nes patys labai prisidėjo prie šios istorijos neteisėtumo. Tikrai nemanau, jog kova už teisingumą yra beviltiška, nes, kaip minėjau, teismas vėliau įrodė, kad mes FNTT istorijoje buvome teisūs. Neabejoju, kad visi Komisijos išvardyti prasižengę valstybės tarnautojai anksčiau ar vėliau atsakys už savo veiksmus. Kaip ir Garliavos istorijoje. Žinoma, nėra lengva, kai matai, kad į tavo pastangas ne tik nekreipiama dėmesio, bet netgi tyčiojamasi, tačiau vadovaujuosi principu „belskis ir bus atidaryta“. Pagaliau ta kova už teisingumą reikalinga ir dėl savęs paties, nes jai susitaikysi, atsistosi „po medžiu“, vadinasi, tapsi anos pusės dalyviu, tegu ir pasyviu. 

Kaip ketinate pertvarkyti Lietuvos teisėsaugą, kad ji gintų teisingumą ir visų piliečių teises?

Veikimo programa yra gana išsamiai parašyta „Drąsos kelio“ ir „Lietuvos Sąrašo“ programose, tad gal nesikartosiu ir negaišinsiu skaitančiųjų laiko.

Kodėl priėmėte Lietuvos Sąrašo paramą ir kokios šios partijos nuostatos Jums atrodo svarbios?

Esu dėkinga Lietuvos Sąrašui už suteiktą pasitikėjimą. Man didelė garbė, kad mane remia šis judėjimas. Pritariu esminėms nuostatoms dėl Tautos suvereniteto sugrąžinimo, Seimo, kaip tautos atstovybės, atstatymo, dėl teisingumo, tikros savivaldos sukūrimo.

Kokiomis vertybėmis Jūs remiatės savo gyvenime ir politinėje veikloje?

Pagrindinis principas, pagal kurį stengiuosi gyventi – tai neiti į jokius kompromisus su savo sąžine. Na, o pagal politines pažiūras esu labiau konservatyvių ir krikščioniškai demokratiškų vertybių atstovė. Pagal požiūrį į gamtą, viešąjį interesą man taip pat artimos ir „žaliųjų“ deklaruojamos vertybės.

 Tiesos.lt