Moterys kenčia dėl gimdymo baimės labiau nei bet kada. Tokį faktą neseniai paskelbė Didžiosios Britanijos portalas guardian.co.uk. Tyrimų duomenimis, stiprią gimdymo baimę patiria kas ketvirta nėščioji. Remiantis „BirthChoiceUK“ duomenimis, per pastaruosius 60 metų komplikuotų gimdymų skaičius išaugo nuo 7 iki 39 proc. Manoma, kad būtent moterų baimė labiausiai kalta dėl tokios statistikos, mat išsigandusios gimdyvės organizme išsiskyręs adrenalinas stabdo natūralų gimdymo procesą, todėl vis daugiau gimdymų baigiasi komplikacijomis, o moterims vis dažniau prireikia medicininių intervencijų.

Bet išeitis yra. D.Britanijoje aktyvaus gimdymo mokytoja Natalie Meddings ir gimdyvės padėjėja (doula) Kate Brown skatina moteris dalintis pozityviomis gimdymo istorijomis. Moterys tam įkūrė tinklapį tellmeagoodbirthstory.com. Jos taip pat supažindina besilaukiančias moteris su ką tik pagimdžiusiomis. Gyvas moteriškas pokalbis padeda baimes įveikti kur kas geriau nei paskaitos.

Apie su gimdymu susijusias baimes – pokalbis su gydytoja psichiatre Gabriele Germanavičiene, kuri domisi antroposofine medicina, yra 4 vaikų mama.

Iš ko kyla gimdymo baimė?

Pirmiausiai, turbūt susiduriame su skausmo baime. Yra įsitvirtinusi nuomonė, kad skausmas gimdymo metu yra labai didelis ir nepakeliamas, o šiuolaikinėje kultūroje žmonės labai bijo skausmo ir kančios. Yra įsivaizduojama, kad galima gyventi be nemalonių patyrimų – pasistengus šitų dalykų galima tiesiog išvengti. Medicina su savo moderniomis technologijomis, vaistų pasiūla tik dar labiau sustiprina viltį ir iliuziją, kad žmogus apskritai gali gyventi be tokio natūralaus dalyko kaip skausmas.

Yra ir kitų dalykų, susijusių su gimdymu, kurių moterys gali bijoti. Vienas jų – baimė prarasti kontrolę. Šiais laikais moterys yra savarankiškos, viską kontroliuojančios, o gimdymo metu jos tampa priklausomos nuo aplinkos. Gimdymas yra ta situacija, kai arčiausiai susiduriama su laukine gamta. Šiuolaikinį žmogų tai neretai gąsdina. Gimdymo metu savo protu, savo racionalumu nelabai ką gali įtakoti ir turi atsiduoti arba gamtai, savo instinktams, arba medikų valiai.

Taip pat yra baimių, kurios susijusios ne tiek su pačiu gimdymu, kiek apskritai su vaikelio atėjimu. Pavyzdžiui, karjeros siekiančias, veiklias moteris gali gąsdinti tai, kad jos, jei ir nežada padaryti pauzės, tai bent jau gyvenimo tempą turi sumažinti. Kai kurias galbūt neramina ir kūno pokyčiai. Nors pastaraisiais metais atgyja grožėjimasis nėščiomis moterimis, taip pat dar gajus ir anksčiau dominavęs įsivaizdavimas, kad nėščia moteris nepatraukli nei aplinkiniams, nei sau pačiai, kad nėštumas yra kažkas, ką reikia slėpti.

Grįžkime prie skausmo temos. Jei žmogus jo taip bijo, vengia, tad gal skausmas tikrai nereikalingas?

Viena iš biblinių tiesų teigia, kad moteris turi gimdyti skausmuose. Taip ji atperka prigimtinę nuodėmę. Tokiame kontekste skausmą galime suprasti kaip prakeiksmą. Tačiau toks požiūris yra gana vienpusiškas. Skausmas rodo, kad žmogaus kūnas yra gyvas, jautrus ir kad jame vyksta reikšmingi pokyčiai, tai gali būti ligos signalas, perspėjantis apie grėsmę žmogaus sveikatai ar gyvybei. Reaguodamas į skausmą, žmogus instinktyviai gali padėti savo kūnui. O nuolat vengdamas skausmo, praranda realybės jausmą ir suvokimą, kas jo kūnui yra gerai. Tada belieka pasikliauti medicininių tyrimų rezultatais.

Šiuolaikinė medicina nėra orientuota į žmoguje slypinčius savigydos mechanizmus, vyrauja schematizuotas gydymas pagal algoritmus, ignoruojantis tai, kad kiekvieno žmogaus kūnas bei pojūčiai yra skirtingi. Instinktyvus elgesys – nenuspėjamas, algoritmas – aiškus ir patikimas, o jeigu skauda – visada galima nuskausminti. Kita vertus, net ir šiuolaikinėje medicinoje gydytojas labai daug informacijos apie žmogaus ligą ar būseną gali gauti gilindamasis į skausmo pobūdį, todėl neskuba nuskausminti, kol nežino diagnozės.

O kalbant konkrečiai apie gimdymą? Koks skausmo vaidmuo jame?

Pirmiausia, tik skausmo dėka moteris žino, kad dabar ji turi sustoti ir gimdyti. Kitaip juk net nežinotų, kad vaikelis jau ruošiasi ateiti. Per patį gimdymą skausmas labai aiškiai moteriai parodo, kurioje ji dabar gimdymo stadijoje ir ką ji turi daryti, kokių veiksmų imtis. Instinktyviai prisitaikydama ir darydama tai, ką skausmas jai nurodo, moteris daro tai, kas geriausia jai ir vaikui. Taip kaip gamtoje instinktyviai elgdamasi jauniklius be jokių komplikacijų atsiveda bet kokia patelė. Nes gimdymas yra visiškai natūralus ir gamtiškas dalykas.

Kai moteris yra stipriai nuskausminama, tada ji nebežino, kada yra sąrėmiai, kada stangos, tada jos kūną turi nuolat prižiūrėti medikai, kurie ir pasako jai, ką daryti. Žinoma, kai kurios moterys jaučiasi saugiau, kai ne jų kūnas sako joms, ką daryti, o kvalifikuotas medikas. Toks gimdymas greičiausiai bus sėkmingas, bet moteris jame aktyviai nedalyvauja ir džiaugsmą patiria tik vieną – kad tai pagaliau baigėsi. Tuo tarpu natūraliai gimdžiusios moterys teigia, ir aš pati žinau iš savo patirties, kad jeigu gimdymo metu yra atsižvelgiama į gimdyvės norus ir poreikius, leidžiama elgtis taip, kaip jai patogu ir naudojami tik natūralūs skausmo mažinimo būdai – glostymai, nuraminimai, tada gimdymo metu patirtas skausmas nėra nepakeliamas, jį lydi džiaugsmas ir malonės išgyvenimas.

O kaip natūralų gimdymo procesą veikia jau minėtos moterų baimės – skausmo, kontrolės praradimo?

Jei geriau pažiūrėtume, mes gyvenime apskritai darome daug dalykų, kuriais, jeigu nesidžiaugtume, jie mums būtų nemalonūs, skausmingi. Kad ir lytinis aktas: jei moteris to nenori, jai tai yra nemalonus ir skausmingas išgyvenimas, bet jei ji tuo džiaugiasi, tai jai tampa malonu. Lygiai taip ir gimdymas: jei jo nenori, priešiniesi natūraliems instinktams, tai patiri kaip nemalonų dalyką. Kai moteris išsigandusi ir įsitempusi, prie natūraliai kylančio skausmo prisideda dar baimė ir nerimas, o skausmo pojūtis nuo to sustiprėja.

Jei tu lauki gimdymo, priimi jį tokį, koks jis yra, į jį adekvačiai reaguoji, tada jis patiriamas kaip malonus ir pozityvus išgyvenimas. Juk net pati gamta taip sutvarkiusi, kad kai skauda, kūne po kurio laiko išsiskiria endorfinai, kurie skausmą natūraliai mažina. Žinoma, kai kurių moterų skausmo pojūtis yra stipresnis. Tačiau apskritai, jei moteris gimdo natūraliai, joms palankioje aplinkoje, nėra išsigandusi, žino ką ir dėl ko daro – gimdymą ji prisimena kaip pozityvią patirtį, nepaisant to, kad tuo metu skaudėjo.

Jei gimdymą nuskausmini, tai nepatiri apskritai nieko. Graikiškos kilmės žodis anestezija - „an estos“, tą ir reikškia - „be jausmo“. Taigi jausmas mums leidžia patirti ir išgyventi grožį, taip gyvenime atsiranda „estetika“. Nejautra apsaugo kūną nuo kančios, tačiau atima iš jo ir malonius pojūčius.

Kokios įtakos gimdymo baimei turi kitų moterų pasakojimai, patirtis?

Kuo daugiau moterų turėtų pozityvią patirtį ir galėtų papasakoti apie tai kitoms, kad gimdymo metu joms nors ir skaudėjo, bet tai nebuvo neištveriama, kad tai buvo gražu, tuo pozityvesnis požiūris į gimdymą formuotųsi. Visgi šiuo metu didelės dalies moterų aplinkoje įsitvirtinęs mitas, kad gimdymas – labai baisus dalykas. Aišku, gimdymas tam tikra prasme yra gyvenimo ir mirties klausimas, tai yra ribinė situacija.

Tikriausiai, pagal mirtingumo statistiką, važiuoti automobiliu yra pavojingiau, nei gimdyti?

Racionaliai žiūrint – taip, tačiau važiuodamas automobiliu mūsų kūnas nepatiria tos ribinės situacijos. O baimė gimdyti gali būti susijusi su žmogaus nenoru patirti gyvenime stiprių sukrėtimų. Tad gimdymo baimę kursto ir neigiama kitų moterų patirtis, ir tiesiog nežinomybės baimė, ypač jei moteris gimdo pirmą kartą ir neturi jokių žinių apie tai.

Senesniais laikais moterys dalyvaudavo viena kitos gimdyme ir buvo susidūrusios su tuo, ką reiškia gimdyti, galėjo realiau viską įsivaizduoti. Šiais laikais gimdymas yra labai privatus dalykas. Įprasta, kad dalyvautų vyras ar dar koks nors artimas asmuo, bet visos giminės ir dar kaimynų tikrai nesikviečiama.

Moteris užauga, subręsta, pastoja, o kai ateina laikas gimdyti, ji galbūt nieko apie tai nežino, neturi jokios patirties.

Šiuolaikinės moterys informacijos apie gimdymą ieško visagaliame internete. Kokios to pasekmės?

Internetas mums leidžia bendrauti. Viena vertus – viešiau, kita vertus – anonimiškiau, taigi mes galime dalintis privačia, intymia informacija, neatskleisdami tikrosios savo tapatybės. Internete galima rasti pačios įvairiausios informacijos apie gimdymą, nėštumą, gydytojus. Tačiau žvelgiant bendriau, internetas, kaip tam tikras technikos laimėjimas, atėjo su kitais techniniais laimėjimais, todėl yra nemaža dalis žmonių, kurie, pervertindami technologijų progresą, patys renkasi gimdymą, kuriame yra kuo daugiau technikos, lyg tai garantuotų sėkmę.

Gana dažnai šiuolaikinės moterys nepasitiki savo kūnu, netiki, kad gali pačios pagimdyti. Joms atrodo saugiau gimdyti Cezario operacijos būdu, kai tau padaro narkozę ir įteikia kūdikį, kurio gimime tu sąmoningai nedalyvavai. O natūralus gimdymas – tai procesas, kuriame moteris susiduria su savimi tokia, kokios niekada nematė, su savimi instinktyvia, natūralia. Mintys apie tai, kad tu nežinai, kas su tavimi nutiks irgi gąsdina. Jei tau padaro narkozę – tavęs tiesiog nėra ir nereikia dėl nieko jaudintis.

Gal tai susiję su gėdos jausmu? Juk kai kurios moterys labai nenori atrodyti kitokios, nei įprastai – kai yra pasidažiusios, pasitempusios, susitvardžiusios, joms gėda sugadinti susikurtą paveikslėlį, pasirodyti laukinėms?

Grožį kiekvienas supranta kitaip. Vienai tai natūralus gimdymas, kai ji patiria tą laukinį, prigimtinį, natūralų jausmą. Kitai grožis yra kai jausmo nesimato, kur viskas yra kaip paveikslas ar skulptūra. Nuskausminamieji – anestetikai atima iš žmogaus grožio išgyvenimą. Gal tu išliksi gražus išvaizdos prasme, bet grožio išgyvenimo nebepatirsi. Tiesiog šiuo metu vyrauja tokia kultūrinė tendencija, kad žmogus labiau orientuotas į tai, kaip jis atrodo, o ne į tai, ką jis išgyvena. Moterys suvokia, kad grožis – kai aš esu graži kitiems, o ne tada, kai aš išgyvenu savo viduje gyvenimo grožį.

Kaip skiriasi motinos jausmai po gimdymo, kai ji gimdė natūraliai ir kai gimdo su anestetikais?

Manau, kad džiaugsmas kūdikio gimimu yra truputį kitoks. Panašus skirtumas yra tarp džiaugsmo, kai kažką gražaus gauni ir kai kažką gražaus pasidarai savo rankomis. Kai moteris gimdo natūraliai, ji gimdo pilnoje sąmonėje, turi galimybę išgyventi kūdikio gimimą. Tai sveika ir jai, ir kūdikiui. Gimdymo metu įvyksta vaikelio susidūrimas su moters kūnu. Kūdikio norą išeiti papildo moters noras jį pagimdyti. Moteris visai kitaip valdo savo kūną, į vaikelio judesius ji gali atsakyti savo judesiu. Gimdymas yra galimybė susidurti su ribine situacija. Mes gyvename labai dirbtiniame pasaulyje, kur viskas žmogaus sukurta, tad gimdymas – viena tokių unikalių progų pereiti į Dievo sukurtą pasaulį ir patirti jo dėsnius.

Jei moterys vis labiau bijos gimdyti, ar tai reiškia, kad žmonijai gresia išnykimas?

Tai, kad kultūringame pasaulyje moterys gimdo vis mažiau reiškia tik tiek, kad šitos kultūros žmonių mažėja ir kad jų vietą paprasčiausiai užims kitų kultūrų žmonės. Nes apskritai pasaulyje žmonių nemažėja. Natūraliai gamtoje yra taip, kad kuo labiau ląstelės specifikuotos, tuo jos mažiau dauginasi. Galbūt taip ir žmogus, kuo jis labiau specializuojasi, kuo jis labiau intelektualus, kuo daugiau kuria savo protu, tuo jis mažiau turi laiko ir energijos daugintis. Tu gali save pašvęsti kūrybai ir visai neturėti palikuonių, tada kažkas kitas už tave tęs žmogiškąjį gyvenimą. Tai natūralus civilizacijos padarinys. Ir nors civilizacija savaime labai nutolusi nuo gamtos, bet akivaizdu, kad ir joje išlieka galioti tam tikri gamtos dėsniai.

Kalbino Asta Vakarienė