Ar tikrai visuomenėje paplitusi nuostata, kad kalba ir technologijos yra nesuderinama, teisinga? Apie tai, kaip technologijos gali prisidėti prie lietuvių kalbos išsaugojimo ir netgi tapatybės puoselėjimo, pasakojo „Tildė IT“ direktorė Renata Špukienė. Kompanija jau įrodė, jog lietuvių kalba ir technologijos gali ir turi eiti koja kojon, kad tai gali tapti sėkmingo verslo pavyzdžiu.

Kuo svarbios naujos ir modernios kalbos technologijos lietuvių kalbos išsaugojimui?

Lietuvių kalba rašėme ant popieriaus, vėliau atsirado spausdinimo mašinėlės, o ilgainiui visa tai pakeitė kompiuteriai. Modernėjant visuomenei, atsiradusios naujosios technologijos jau nebepritaikytos mintis reikšti lietuvių kalba. Čia – didžiausia mūsų bėda: lietuvių kalba nėra integruota daugelyje technologijų.

Taip, dalis programinės įrangos yra lietuviška, tačiau to nepakanka. Kompiuteriuose ir mobiliuosiuose prietaisuose lietuvių kalbos turėtų būti daug daugiau.

Didžiosios šalys – Prancūzija, Italija, Ispanija, Vokietija  – turi nuostatą, kad bet kuri programinė įranga, atsirandanti rinkoje, turėtų būti pateikta vietine kalba. Mes panaušaus įstatymo neturime, o jo reikėtų. Apie jį kalbama daug metų, tačiau jis vis neatsiranda: niekas to nesiima ir nepadaro. Jei šis įstatymas būtų priimtas, ir žmonėms būtų patogiau gyventi, ir išlaikytume lietuviškumą.  Visuomenėje manoma, kad lietuvių kalba ir technologijos nesuderinama. Tai yra netiesa – savo darbais įrodėme priešingai.

Tiesa, prognozuojama, kad mažos kalbos, visuomenei tampant vis modernesne, turėtų išnykti. Viena iš to priežasčių – menkos investicijos į  mažas kalbas ir jų palaikymą, stiprinimą, prioritetu laikomos didžiosios.

Kokią įtaką, Jūsų nuomone, gali turėti lietuvybės skaitmeninėje erdvėje stoka?

Lietuvių kalbos virtualioje terpėje nykimas nulemia ir lietuviško bendravimo nykimą, lietuviškų rašmenų Ą, Č, Ę, Ė, Į, Š, Ų, Ū, Ž  vartojimo sumažėjimą.

Tarkime, aš pati turiu telefoną, kuriame nėra lietuvių kalbos, ir nors mielai rašyčiau žinutes lietuvių kalba, man nėra suteikta galimybė tai padaryti. Man asmeniškai tas labai nepatinka, tačiau kitos išeities neturiu.

O dar pridėkime ir mūsų pačių norą būti moderniems. Pripažinkime, kalbame angliškai, kitomis užsienio kalbomis ir, negana to, daugelis nepaiso lietuviškumo elektroniniuose laiškuose, trumposiose tekstinėse žinutėse, nors ir turi galimybę rašyti lietuviškai. Mano nuomone, ilganiui tai gali grėsti tautinės tapatybės praradimu.

Jau paminėjote keletą naujųjų technologijų pavyzdžių, kur lietuvių kalbos pritrūksta. Į ką dar sąmoningiems vartotojams reikėtų atkreipti dėmesį?

Žmogus, naudodamasis technologijomis, turi jaustis patogiai. Ryškėja tendencija, kad vis dažniau savo kompiuterius iškeičiame į mobiliuosius įrenginius – išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius. Taigi lietuvių kalbos diegimas tuose įrenginiuose yra itin svarbus, žinant, jog technologijos ir įrenginiai turi patenkinti žmonių lūkesčius, o ne žmonės prisitaikyti prie technologijų.

Telefonuose ir kompiuteriuose, apie kuriuos jau kalbėjau, trūksta lietuviškos programinės įrangos. Čia pridėčiau ir poliklinikose perkamą brangią įrangą, kuri dabar dažniausiai angliškus nustatymus turi. Tokiais atvejais, priklausomai nuo to, kas su ja dirba, gali užtekti mažoos klaidos, kad būtų pakenkta žmogaus sveikatai ar gyvybei.

O perkant aparatūrą, ne visi gamintojai  ar parduotuvės pateikia lietuviškas instrukcijas, aprašus. Jaunas žmogus imlus, informaciją susiras, tačiau ką daryti vyresnio amžiaus žmonėms, nemokantiems angliškai? Taip būti neturėtų, žmogus turi teisę žinoti, kas yra parduodama, kas parašyta, turi teisę gauti informaciją lietuviškai.

Išvada būtų tokia, kad kuo dažniau žmogus matys lietuvių kalbą, kuo daugiau ja naudosis, tuo ši taps natūraliau naudojama ir priimtina moderniose technologijose.

Tačiau ir lietuviai programuotojai, jų kompanijos kuria savo produktus anglų kalba dažniausiai. Sako, kad Lietuvos rinka yra per maža dideliems projektams, jūs , atrodo, manote priešingai: mažos  kalbos, mažos šalys...

Taip, dažniausiai programinė įranga kuriama anglų kalba, nes kūrėjai ir gamintojai žvelgia ne tik į Lietuvos rinką, bet ir į Europoje ar pasaulyje atsiveriančias galimybes. Tačiau norėdamas pasiekti didesnę pasaulio rinkos dalį gamintojas neretai yra priverstas lokalizuoti savo prekę. Tai yra normali praktika.

Lietuvoje veikiame kaip kalbinių technologijų kūrėjai, kuriame lietuvių kalbos palaikymo priemones bei įvairius kabinius įrankius. Sukūrę sistemos branduolį, kurio veikimas nepriklauso nuo kalbos, galime papildyti norimų adaptuoti kalbų lingvistiniais įrankiais ir resursais, taip pritaikyti sistemą konkrečiai kalbai.

Mūsų prioritetas yra mažos kalbos, pavyzdžiui, lietuvių, latvių, estų. Jei mes pasirūpinsime savo kalba, galėsime padėti kitoms mažoms tautoms, tarkim islandams, prisidėti ir prie kitų mažų kalbinių bendruomenių tautinės tapatybės išsaugojimo. Visa tai – mūsų strategijos dalis.

Taigi mūsų kurtos technologijos gali būti pritaikytos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Galime dirbti ir su kitomis užsienio kalbomis, bendradarbiauti su bet kokiomis užsienio technologijų įmonėmis, taip pat – universitetais, o prireikus – ir parduoti savo produktą.

Kokius darbus esate nuveikę lietuvių kalbos labui?

Pirmiausia suteikiame galimybę žmonėms pasitikrinti, kaip jie rašo lietuviškai: esame sukūrę rašybos ir gramatikos tikrintuvus. Juos galite išbandyti mūsų produkte – Tildės Biure, kur jie yra įdiegti. Lietuviai galbūt nežino ir nelabai suvokia jų vertės. Todėl palyginimui pasakysiu, kad iš maždaug 7000 pasaulio kalbų tik kelios šalys turi sukūrusios gramatikos tikrintuvą, ir tai daugiausia didžiosios kalbos.

Tildės Biure rasite nemažai kompiuterizuotų įvairios tematikos žodynų – ir dvikalbių, ir vienkalbių, taip pat galimybės ieškoti terminų tarptautinėse terminų paieškos bazėse, pavyzdžiui, EuroTermBank.

Be to, siūlome ir integruotą automatinę teksto vertyklę, nes suprantame, kad gyvename modernėjančiame pasaulyje: mes – Europos Sąjungos dalis, norime daugiau bendrauti, pažinti kitas kultūras, taigi kol dar neužaugo ta karta, kuri kalba dviem – trim užsienio kalbomis, siūlome galimybę pasinaudoti mašininiu vertimu. Jis rodikliais lenkia „Google“ siūlomą vertyklę, nes mūsų vertyklė kurta savo kalbos specialistų ir žinovų.

Prieš kelerius metus mūsų įmonė dalyvavo SOLIM projekte. Šiame projekte buvo atlikti iš esmės nematomi vartotojui fundamentalieji tyrimai paremti semantikos įtaka mašininio vertimo kokybei. Konkrečiu atveju buvo nagrinėta – erdvinių (geografine prasme) ontologijų įtaka teisingam terminų parinkimui. Šiuo metu apie semantiką Lietuvoje itin daug kalbama. Visai neseniai, kartu su Lietuvių kalbos institutu vykdėme SemTi projektą, kurio metu sukurta lietuvių kalbos žodžių semantinių ryšių duomenų bazės prototipas. Ištyrę praktinio panaudojimo galimybes, dabar ieškome būdų, kaip šią duomenų bazę papildyti iki reikiamo lygio.

Atlikdami įvairius tyrimus, bendradarbiaujame ir bendraujame su Lietuvos ir užsienio mokslo institucijomis. Džiaugiamės, kad Lietuvoje lietuvių kalbos išlikimu domisi LKI, VU, VDU, KTU ir kt. Siekiame palaikyti nuolatinį ryšį su mokslininkais, kurie, prisidėdami savo žiniomis ir patirtimi, mums padeda. Stengiamės rasti projektų, kuriuose galėtume dalyvauti su universitetais, pritraukti lėšų naujoms idėjoms realizuoti.

Norėtųsi paklausti ir apie jūsų, kaip verslo atstovų, kompanijos ryšį ir bendradarbiavimo ne tik su mokslininkais, bet ir su valstybinėmis institucijomis. Ar yra veiklos taškų, kuriuose susitariate dėl bendros veiklos visuomenės labui?

Mes buvome iniciatoriais konkurso „Švari kalba – švari galva“. Svetainėje http://lituanika.lt/ puoselėjame štai šią idėją, ir, manau, mums gana gerai sekasi: konkursas „Švari kalba – švari galva“ yra kilęs iš mažo konkursėlio, kuris per penkerius metus išaugo į nacionalinį konkursą. Galiu tik pasidžiaugti, kad Švietimo ir mokslo ministerija labai noriai padeda, skatina, darbais ir patarimais prisideda ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Tai – labai gražus verslo ir valstybinių įstaigų bendradarbiavimo pavyzdys puoselėjant kalbą.

Tačiau yra vietų, kur tokio veikimo petys į petį ir pritrūksta. Tarkime, esame sukaupę  didelę klausimų duomenų bazę, kuriuos mokytojai galėtų naudoti per pamokas, testuose, žinių patikrinimuose. Per penkerius metus ją smarkiai praplėtėme, ištobulinome ir šiuo metu tai yra gana didelis turtas. Šiuo turtu norėtume pasidalinti, tačiau reikėtų ne tik mūsų, bet ir valdžios institucijų iniciatyvos, skatinant šį dalyką mokyklose, reikėtų ir perėmimo nuostatų, metodikos, patarimų, kaip su šia baze dirbti.

Trūksta valstybinių įstaigų iniciatyvos,  bendradarbiavimo su verslu visuomenės labui. O ir supratimo, kad verslas į tai investavęs pinigų, nėra. Jei jis atsirastų, manau, kad tai taptų dar vienu gražiu bendradarbiavimo pavyzdžiu. Mes nenorime pasidėti tos bazės savo nuveiktų darbų lentynoje, norime, kad ja kas nors naudotųsi.  

Apskritai vertinant, sakyčiau, kad bendradarbiavimo stinga. Kartais bandai belstis su savo idėjomis ir pasakoti, ką čia gero galima nuveikti kartu, tačiau lyg į uždarytas duris atsitrenki. Tikiuosi, kad ilgainiui rasime žmonių, kurie mato tokio bendradarbiavimo perspektyvą, kurie nori tą bendradarbiavimą skatinti. Mes nenuleisime rankų, ieškosime programų, naujų veiklų.

Kuo svarbios šiuolaikinės naujosiosios technologijos palaikant ir išsaugant tapatybę?

Lietuvoje institucijos, įvairios organizacijos dar gana atsargiai žiūri į naujoves. Reikia pažiūrėti į kalbą naujai, moderniai, reikia naujų idėjų, naujų iniciatyvių žmonių, kurie būtų atviri pasiūlymams, kaip lietuvių kalbą saugoti bei puoselėti.

Kitas svarbus dalykas, kad atkeliaujančios ir prigyjančios naujosios technologijos būtų lietuviškos. Kai tampi pasaulio žmogumi, kosmopolitu, kuo daugiau dirbi su užsienio kompanijomis, tuo toliau esi nuo lietuviškų technologijų, o kartu – ir nuo lietuvių kalbos. Tokiais atvejais tapatybę galima prarasti net nepastebint, nustojus vartoti lietuvių kalbą, nustojus ją vartoti tinkamai.

Manau, kad svarbiausias mūsų uždavinys yra kurti naująsias kalbines technologijas, taip prisidėti prie Lietuvos pažangos ir taip jai padėti būti pasaulio ir Europos dalimi ir dalintis tuo, ką ji turi unikalaus ir vertingo. Kalbinės technologijos prisideda prie mūsų priklausymo pasauliui ir Europai, tačiau lygiai taip pat skatina būti ir išlikti lietuviais.

Kristina Urbaitytė

Šis pokalbis yra ciklo „Tapatumo puoselėjimas skirtybių pasaulyje“ dalis. Ciklas iš dalies remiamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo.