Baigėsi Vyskupų Sinodo asamblėja apie naująjį evangelizavimą krikščionių tikėjimo perdavimui. Sinodo tėvai šeštadienio rytą, po tris savaites trukusios asamblėjos, pritarė jos siūlymams ir drauge paprašė popiežiaus Benedikto XVI, kad jis parengtų naują savo magisteriumo dokumentą, kuriuo padrąsintų visuotinę katalikų Bažnyčią ir nurodytų naujas naujojo evangelizavimo gaires.

Popiežius šeštadienio rytą Sinodo tėvams sakė, kad Sinodo siūlymai – jų iš viso yra 58 – jam yra kaip dovana: „Tai man perduotas Sinodo testamentas mums“, sakė popiežius, reikšdamas viltį, kad naujasis jo magisteriumo dokumentas atneš naujos gyvybės Bažnyčios gyvenimui.

Paskutinėse dviejose Vyskupų sinodo generalinėse kongregacijose penktadienio vakarą ir šeštadienio rytą Sinodo dalyviai galėjo susipažinti su visais asamblėjos siūlymais Popiežiui. Balsavimas už galutinį siūlymų sąrašą, turėjęs įvykti popiet, buvo užbaigtas ankščiau laiko šeštadienio ryto kongregacijoje, kuri buvo dvidešimt antroji.

Sąrašo oficialus tekstas lotynų kalba yra konfidencialus dokumentas, skirtas tik popiežiui. Jis neviešinamas iš pagarbos Vyskupų Sinodo asamblėjai, kuri pagal paskirtį yra patariamasis organas.

Tačiau popiežius Benediktas XVI padarė tam tikrą išimtį ir leido Vyskupų Sinodo biuletenyje paskelbti Asamblėjos galutinių siūlymų laikiną ir neoficialų tekstą anglų kalba. Galutinių siūlymų sąrašą, be įvado ir išvadų, sudaro keturios dalys: Naujojo Evangelizavimo prigimtis, Bažnyčios tarnystė dabartiniais laikais, Pastoraciniai atsakymai į nūdienos aplinkybes ir Naujojo Evangelizavimo veikėjai.

Nuo pat pradžių Bažnyčia suprato, jog yra atsakinga už Gerosios Naujienos perdavimą. Vatikano II Susirinkimas mums primena, jog šis uždavinys yra sudėtingas procesas, įpareigojantis kiekvieno krikščionio tikėjimą ir gyvenimą. Tačiau šio tikėjimo neįmanoma perduoti gyvenime, kuris tvarkomas ne pagal Evangeliją, arba gyvenime, nesurandančiame Evangelija pagrįstos prasmės, tiesos ir ateities, - pažymėjo popiežiui Benediktui XVI Vyskupų Sinodas 57 siūlyme.

Todėl, Naujoji evangelizacija krikščioniškajam tikėjimui perduoti kviečia visus tikinčiuosius atnaujinti savo tikėjimą ir savo asmeninį bendravimą su Jėzumi Bažnyčioje, pagilinti tikėjimo tiesų supratimą ir džiaugsmingai juo dalintis.

Ypatingą dėmesį Vyskupų Sinodo asamblėja skyrė žmonėms, kuriems religija yra svetima, o Dievas – nežinomas, tačiau kurie vis dėlto nenori likti be Dievo, o trokšta priartėti prie jo, kad ir kaip prie Nežinomojo. Bažnytinės bendruomenės iniciavo vadinamuosius „Pagonių Kiemus“, t.y. susitikimo erdves, kuriose tikintieji ir netikintieji gali dialoguoti pagrindinėmis didžiosiomis temomis apie etikos, meno ir mokslo vertybes, apie transcendencijos ieškojimą. Katalikiškos švietimo institucijos galėtų ugdyti tokį dialogą, kuris, - kaip pažymėjo Popiežiui Sinodo tėvai 55 siūlyme, niekuomet nėra atskirtas nuo „pirmojo skelbimo“.

Vyskupų Sinodas paragino parapijas veikti aktyviau: parapijos turėtų raginti savo narius tapti Naujojo Evangelizavimo veikėjais tiek žodžiu, tiek gyvenimu. Vienas būdas tai daryti yra organizuoti šeimų lankymą kaip būdą atnaujinti parapijų gyvenimą. Kartais būna, kad parapijos yra suvokiamos kaip vietos, tinkamos tik svarbiems renginiams, arba net kaip turistiniai centrai. Pastoracijos veikėjai turi suprasti, kad taip pat ligoninėse, jaunimo centruose, fabrikuose, kalėjimuose reikia atrasti vietos naujajam evangelizavimui. Bažnyčiai svarbu būti šiose vietose, nes pats Kristus parodė, kad jam miela būti su jose esančiais žmonėmis.

Be kitų siūlymų Popiežiui ir pasvarstymų apie vietinių Bažnyčių, vyskupų, kunigų, pašvęstųjų ir pasauliečių, taip pat mokslo ir meno pasaulio atstovų vaidmenį, liturgijos, teologijos, katechezės ir ekumeninių santykių svarbą, Vyskupų Sinodas pasisakė už tai, kad būtų steigiami naujojo evangelizavimo formacijos centrai. Juose pasauliečiai išmoktų kaip kalbėti apie Kristaus asmenį; kalbėti suprantamai dabartiniais laikais ir atsižvelgiant į specifinių žmonių grupių – pav. jaunimo, agnostikų, senų žmonių poreikius.